A. Vitkus. Tarpukario Rusijos žvalgybiniai 1940 metų pranešimai LYA byloje

Bet kurios valstybės žvalgybiniai duomenys yra kruopščiai saugomi ir paprastai iškilus bet kokiam pavojui, dažniausiai būna naikinami ir retai išlieka istorijai, tuo labiau Sovietų Rusijos NKVD tarnybų.

Lietuvos ypatingajame archyve (LYA) surasta byla „Lietuvos respublikos žvalgybos veikla prieš SSRS 1940 m.“ prieštarauja tai taisyklei.

Prie šios bylos pavadinimo yra pridėtas dar vienas užrašas „SSRS NKVD apie padėtį Lietuvoje po Smetonos režimo žlugimo (1940-06-07)“. Ag. „Senis“, „Ana“, pranešimai, telefonogramos“. Byla pradėta 1940-01-08, baigta – 1940-08-10 (Pav. Nr.1).

Byloje surinkta agentų medžiaga apie valstybės veikėjų pasisakymus apie Sovietų Sąjungą, padėtį Lietuvoje, valdininkų ir darbininkų nuotaikas, rinkimus į Seimą bei Seimo darbą.

Tai pilnai suprantama, toks agentų darbas. Visa ši medžiaga vėliau apdorojama ir iš Lietuvos (Kauno) telegramomis, telefotogramomis siunčiama į Maskvos NKVD būstinę.

Pažymos, siunčiamos į Maskvą, dažniausiai pasirašomos dviejų asmenų: Petrovas (rus. Petrov) ir Makarovas (rus. Makarov).

Rastas vienas siunčiamas pranešimas į Maskvą su Efimo (rus. Jefimo) slaptažodžiu (tai rodo, kad tai etatinis žvalgybos darbuotojas). Eiliniai pranešėjai kaip „Senis“, „Anna“ savo slapyvardes rašydavo kabutėse.

Byloje esančius žvalgybinius pranešimus galima suskirstyti į dvi grupes: vienus iki 1940 m birželio 15 d., kitus – po 1940 birželio 15 d.

Pirmoje grupėje yra žinios apie komunistams prijaučiančius rašytojus, kaip pvz., Antaną Venclovą, Liudą Girą, Petrą Cvirką (7–8 psl.) ir kitus.

Pateikiamas ginčas tarp Čapliko (vidaus reikalų ministro) ir Lozoraičio (užsienio reikalų ministro) dėl šaunamųjų ginklų panaudojimo prieš Suvalkijos sukilėlius (9–10 psl.). Keli pranešimai apie rinkimus (63 psl.), Seimą (87–91 psl.).

Be kita ko, yra pranešimų apie Vokietijos pasiuntinį E. Cechliną (60; 80 psl.). Keli agentų pranešimai dėl voldemarininkų suėmimo (25 psl.) bei V. Krėvės reakcijos į Augustino Voldemaro suėmimą (45–47; 49–51; 57 psl.).

Mes iš šios 97 puslapių bylos atrinkome pačius įdomiausius 5 agentinius pranešimus, kuriuos dabar pateikiame čia:

1. Anotacija apie Greičiūną (40 psl.).

Agento „Senis“ 1940-06-03 pranešimas (Pav. Nr. 2.): „Dar apie užsienio žvalgybos agentą (Graičiūnas). Graičiūnas amerikietiškas lietuvis, inžinierius. Ji – Ursula Babickaitė-Graičiūnienė – dramatiškoji artistė, režisierė. Jos brolis Petras Babickas žurnalistas, rašytojas“.

P. S. Vytautas Andrius Graičiūnas (g. 1898-09-17 Čikagoje, miręs 1952-01-09 Ožerase, Rusija, kaip tremtinys, palaidojimo vieta nežinoma) – vienas žinomiausių pasaulio vadybos mokslo pradininkas, tarpukario Lietuvos vadybos mokslo teoretikas ir praktikas, vadybos konsultantas užsienio įmonėse.

2. „Efimo“ pažyma apie majoro Juozo Tomkaus savižudybę (82 psl.).

1940 m. liepos 14 d. „Efimo“ pažyma Nr. 470),  (Pav. Nr. 3): „Apie Kauno kalėjime liepos 14 dieną įvykusią aktyvaus voldemarininko, atsargos majoro – Tomkaus Juozo, Antano, 1896 m. gimimo, savižudybę dėl kalėjimo prižiūrėtojų aplaidumo. Tomkus lenktiniu peiliuku persipjovė gerklę. Imtasi priemonių, kad tai nepasikartotų“.

P.S. Po J. Tomkaus mirties sovietai skelbė, kad jis nusižudė, visuomenėje sklido pramanas, kad jį nužudė. Įrodymų iki šiol niekas nepateikė. Ši rasta Rusijos žvalgybininko pažyma galbūt turėtų padėti tašką šioje miglotoje byloje.

3. Pranešimai apie suėmimus Lietuvoje (82 psl.)

„Apie Lietuvoje tęsiamą k. R. (kontrrevoliucionierinių – aut. past.) elementų suėmimą. Nuo liepos 12 iki 13 dienos 7 val. ryto suimta 91 žmogus. Pagal apskritis: Panevėžyje 3. žmonės; Ukmergėje 9 žm.; Vilniuje 42 žm.; Šiauliuose 33 žm.; Marijampolėje 4 žm.; Kaune 1 žmogus (82 psl.).

1940-07-15 pažyma Nr. 50 (84 p.) (Pav. Nr. 4): „Apie Lietuvos suimtus 32 žmones nuo liepos 13 iki 14 dienos. Bendras suimtųjų skaičius nuo liepos 11 iki 14 dienos siekia 3473 žmones“.

P. S. Tai svarbu tiriant Lietuvoje suėmimus.

4. Pažyma apie Lietuvos kai kurių ministrų gabenimą į Maskvą, kurią pateikia „Efimas“ 1940 (92-93 psl.) (Pav. Nr. 5).

„Liepos 23 d. spec. vagone pagal Petrovo nurodymą iš Kauno į Maskvą vyksta 11 suimtų žmonių:

Skučas – buvęs vidaus reikalų ministras; Povilaitis – departamento viršininkas; Čaplikas – buvęs vidaus reikalų ministras; Statkus – buvęs departamento direktorius; Dulksnis – genštabo 2-ojo skyriaus viršininkas; Spiridonovas (Lašas) – buvęs kompartijos agentūros vedėjas; Kazlauskas – buvęs Marijampolės apskrities viršininkas; Pristor – Užsienio reikalų Lenkijos buvęs ministras; be to, į Minską nukreipiamas diversantas Avorka.

Iš viso iš Kauno nukreipiama 12 žmonių. Atsakingas už suimtuosius ir materialinį turtą drg. Charitonovas“.

P.S. Virginijos Skučaitės knygoje „Traukinio į mirtį pėdsakais. Kazimieras Skučas istorijos akivaruose“ tai aprašyta, bet ne su visomis žiniomis.

5. Apie Lietuvos prezidento A. Smetonos atvykimą į Vokietiją (97 psl.). 1940 23.07. Pažyma Nr. 53“. Agento Zacharo 1940 08-20 ir 08-16 pranešimai (Pav. Nr.6).

„Rugpjūčio 20 d. Černov pranešė, kad į Berlyną iš Kenigsbergo su sūnumi ir pulkininku Valiušiu atvyko Smetona, kuriam vokiečiai patarė vykti toliau nuo rusų pasienio. Siūloma apsistoti gyventi Drezdene.

Škirpa, kaip žinoma, nesutiko su Smetonos pabėgimu, tačiau, kaip jam perdavė Černovas, fašistinės partijos vadovai patarė jam nesiginčyti su Smetona.

Rugpjūčio 16 d. Škirpa vyko į Memelį pokalbiui su buvusiu finansų ministru Galvanausku ir po kelių dienų grįžo į Berlyną, kad taip pat būtų toliau nuo sovietų sienos“.

P. S. Kaip rodo ši pažyma, sovietų saugumo aukos nebuvo pilnai apsaugotos net Vokietijos žemėje.

Šie agentiniai pranešimai pildo tarpukario Lietuvos istoriją.