Naujų būsto paskolų vidutinė metinė palūkanų norma Lietuvoje gegužę pasiekė 3,94 proc. ir augo trečią mėnesį iš eilės – paskutinį kartą toks augimo ruožas fiksuotas 2023 m. rudenį, rodo asmeninių finansų portalo „Investuotojui.lt“ atliktas būsto paskolų palūkanų tyrimas. Už naujus terminuotuosius indėlius bankai tuo metu moka 1,93 proc. – beveik perpus mažiau nei prieš dvejus metus, todėl skirtumas tarp paskolų ir indėlių normų vėl viršija 2 procentinius punktus.
Nuo 2024 m. pradžios, kai naujų būsto paskolų norma siekė 5,72 proc., ji beveik nepertraukiamai leidosi ir 2025 m. rugsėjį pasiekė 3,64 proc. žemumą. Šį pavasarį kryptis pasikeitė: kovą norma pakilo iki 3,78 proc., balandį – iki 3,86 proc., gegužę – iki 3,94 proc. Pagrindinė priežastis – tarpbankinė EURIBOR norma, prie kurios Lietuvoje dažniausiai pririšamos kintamų palūkanų būsto paskolos: 6 mėn. EURIBOR mėnesio vidurkis nuo 2,14 proc. vasarį pakilo iki 2,60 proc. birželį.
Gyventojui pokytis jau matuojamas eurais: 100 tūkst. eurų paskolos 30 metų terminui anuiteto įmoka pagal vasario vidutinę normą būtų apie 458 eurus per mėnesį, pagal gegužės – apie 474 eurus. Skirtumas – apie 16 eurų per mėnesį, arba apie 5,7 tūkst. eurų per visą terminą, jei normos nesikeistų. Palyginimui: 2024 m. pradžioje ta pati paskola kainavo apie 582 eurus per mėnesį, tad įmoka vis dar apie 108 eurais mažesnė nei tada.
Skirtumas tarp naujų paskolų ir naujų terminuotųjų indėlių normų kovą siekė 2,15 procentinio punkto – daugiausiai nuo 2024 m. liepos, o gegužę buvo 2,01 punkto. Lietuvoje būsto paskolos tebėra brangesnės nei euro zonoje: 3,94 proc. prieš 3,48 proc. Vasarį šis atotrūkis buvo susitraukęs iki 0,29 procentinio punkto – mažiausio per stebimą laikotarpį, tačiau pavasarį Lietuvoje normos kilo sparčiau nei euro zonoje ir skirtumas vėl padidėjo iki 0,46 punkto.
„Dvejus metus pagrindinis klausimas buvo, kada palūkanos nustos kristi. Duomenys jau atsakė: naujų būsto paskolų norma kyla trečią mėnesį iš eilės, o indėlių normos liko prie dugno. Gyventojas šį skirtumą jaučia iš abiejų pusių – skolindamasis moka daugiau, o taupydamas uždirba beveik perpus mažiau nei prieš dvejus metus”, – sako investuotojui.lt vyriausiasis redaktorius Redas Klerauskas.
Parengta pagal investuotojui.lt pranešimą
