Kuršių nerijos kultūrinis kraštovaizdis buvo kuriamas šimtmečius – žmogui mokantis gyventi tarp marių, jūros, vėjo ir smėlio. Jo dalis yra ne tik kopos ar pamario gyvenviečių architektūra, bet ir senieji laivai, žvejybos tradicijos, navigacijos ženklai bei žmonių ryšys su mariomis.
Siekdama saugoti ir skleisti sukauptą tradicinių amatų patirtį bei suteikti jai šiuolaikinį reikšmingumą, Neringos savivaldybė šių metų pavasarį kvietė teikti paraiškas kultūros paveldo pažinimo, sklaidos ir atgaivinimo projektams įgyvendinti.
Tradicijų tęstinumas
Finansavimas, siekiantis 60 tūkst. eurų, paskirstytas trims projektams, reikšmingai prisidėsiantiems prie Kuršių nerijos kultūrinio kraštovaizdžio tradicijų tęstinumo ir gyvybingumo.
Savivaldybės biudžeto lėšos skirtos Kuršių marių burvaltės „Kuršis“ atnaujinimo ir remonto darbams. Neringos garbės piliečio, menininko Eduardo Jonušo iniciatyva pastatytas kurėnas „Kuršis“ yra pirmas atstatytas kurėnas pagal brėžinius, gautus iš Vokietijos Brėmerhafeno muziejaus. Kuršių mariomis šis kurėnas plaukioja jau 33 metus ir yra ryškus šiandieninės Kuršių nerijos ir Neringos kraštovaizdžio dalis.
Netrukus Kuršių marių bangas turėtų skrosti ir dar vienas tradicinis kurėnas. Dalinis finansavimas skirtas naujo tradicinio kurėno atkūrimui, pritaikymui plaukioti ir Kuršių marių kultūros paveldo atgaivinimui. Atkurtas kurėnas taps ne vien senosios laivadirbystės liudijimu, bet ir gyva paveldo dalimi, leidžiančia pažinti marių žvejų gyvenimo būdą, meistrystę ir iš kartos į kartą perduotas laivybos tradicijas.
Trečioji finansuota iniciatyva orientuota į istorinį inžinerinį paveldą – tai Pervalkos švyturio autentiško spindulio atkūrimas ir įveiklinimas. Šiuo projektu siekiama sugrąžinti istorinę šviesą paveldui ir bendruomenei, sujungti marių krantus bei dar labiau išryškinti unikalų UNESCO saugomą kraštovaizdį.
„Kuršių nerijos kultūrinis kraštovaizdis yra gyvas tol, kol gyvos jo tradicijos, amatai ir ženklai, kol šio krašto tradicijas tęsia vietos bendruomenė. Kurėnai, žvejybos paveldas ir švyturių šviesa nėra vien praeities liudijimai – tai mūsų tapatybės dalis, kurią turime ne tik saugoti, bet ir perduoti ateities kartoms. Neabejoju, kad šie projektai leis dar geriau pažinti, patirti ir suprasti Kuršių nerijos kultūrinį kraštovaizdį“, – sako Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis, projektų įgyvendintojams linkėdamas sėkmės.
Finansavimas paskirstytas, įvertinus penkias paraiškas. Dviem projektams lėšų neskirta, nes jie nesurinko finansavimui gauti būtino balų skaičiaus.
Parengta pagal Neringos savivaldybės pranešimą
