Iškilmingo Seimo posėdžio metu priesaiką davė išrinktasis prezidento Gitanas Nausėda. Priesaiką priėmė Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas. Prisiekęs G. Nausėda įgijo visus Respublikos prezidento įgaliojimus penkerių metų kadencijai. Savo inauguracinėje kalboje G. Nausėda pabrėžė, kad Prezidento priesaikos žodžiai yra jo asmeninis įsipareigojimas tautai ir tėvynei.
„Lietuvos vientisumas neatsiejamas nuo mūsų visuomenės vienybės. Tik vieningi būsime stiprūs. Tik kartu sutelkę jėgas, veikdami kryptingai ir bendrai būsime valstybė, kuri gyvena gerai ir kurioje gyventi gera“, – kalbėjo naujasis šalies vadovas.
G. Nausėdos įsitikinimu, prezidentas privalo užtikrinti, kad įstatymų viršenybė galiotų kiekvienam, teisėsaugos sistema būtų apsaugota nuo politikų įtakos, teisingumą vykdytų profesionalūs ir nepriekaištingos reputacijos žmonės, o iš kiekvieno valstybės pareigūno būtų reikalaujama asmeninės atsakomybės.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, sveikindama G. Nausėdą, pažymėjo, kad naująjį šalies vadovą užgula didžiulė atsakomybės našta, o Konstitucija bei žmonių valia bus vienintelis kelrodis, kuris turės rodyti kelią bet kokioje situacijoje. G. Nausėdai ji palinkėjo kantrybės, stiprybės ir žmonių palaikymo.
Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis padėkojo kadenciją baigusiai prezidentei Daliai Grybauskaitei už indėlį į Lietuvos politinę ir pilietinę raidą. V. Pranckietis naujajam Prezidentui G. Nausėdai palinkėjo sėkmės ugdant ir puoselėjant gerovę, sutarimą ir pagarbą šalyje.
„Tikiu, kad Jūsų skvarbus analitinis žvilgsnis padės įtvirtinti prezidentinio atstovavimo principus strateginiais šalies klausimais. Konstitucinė pareiga spręsti pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdyti užsienio politiką tebūna reikšminga Jūsų darbotvarkėje“, – sakė parlamento vadovas.
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis pasveikino Respublikos prezidentą Gitaną Nausėdą ir visus Lietuvos žmones su naujo Lietuvos politinės raidos etapo pradžia.
„Linkiu, kad šis etapas būtų kupinas dialogo, atvirumo, bendradarbiavimo ir tikros demokratijos, kuri jungia ir vienija, o ne skiria ir skaldo“, – kalbėjo Ministras pirmininkas.
Po priesaikos ceremonijos Seime vyko iškilmingos šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje. Po jų Katedros aikštėje – Lietuvos miestų ir miestelių bei užsienio lietuvių vėliavų pagerbimo ceremonija.
Popietę vyko prezidento rūmų perdavimo ceremonija Simono Daukanto aikštėje, nuskambėjo ir pirmoji naujojo prezidento kalba tautai.
Po jos Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis grąžino Vyriausybės įgaliojimus naujajam prezidentui. Šalies vadovas iškart pirmuoju savo dekretu pavedė premjerui ir ministrams laikinai eiti pareigas, kol bus patvirtinta nauja Vyriausybės sudėtis.
Šis vadinamasis mandagumo atsistatydinimas reiškia, kad S. Skvernelis netrukus turės pasitikrinti, ar turi pasitikėjimą Seime. Jei po prezidento teikimo daugiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių parlamentarų pritars S. Skvernelio kandidatūrai, prezidentas pasirašys dekretą dėl jo paskyrimo.
Vakariniame priėmimas Prezidentūroje dalyvauja apie 2 tūkstančius svečių.
Tikiuosi ir linkiu, kad, išaušus dienai X , kai prezidentas perduos valstybės „raktus” po jo išrinktam prezidentui, visi dėkosime jam už tai, kad piliečiams ir valstybei padėjo susigrąžinti orumą ir tapatybę; kad padėjo politikams ir valdininkams įgauti savigarbą, pajausti, jog turi stuburus ir principus; kad mes išmokome reikliai ir atsakingai atsirinkti, ko iš svetimų mokytis, ką iš ten perimti, o ką jiems palikti; ką savo itin atsakingai tausoti, gerbti, kad savo palikuoniams gražiai išsaugotą kraičio perduotume.
Ir tada tetai Palmirai didžiulė sarmata ant galvos kris, nes išbūrė, jog šiandien iki pavakarės netiks nieko žadėti, įsipareigoti (vadinasi, ir Seime ištikimybę mums, Konstitucijai bei valstybei prisiekti, gatvėse žmonėms žadėti, ir jo maldos Arkikatedroje perniek eis!).
Labai gaila, kad tokioms inauguracijoms švaistomas valstybės biudžetas. Tai – tuštybė. Juk buvo galima apsieiti ir be tokių parodomųjų tuščių ceremonijų. Gerokai kukliau.
Ir iš viso – ar ne pats laikas pasekti Latvijos, Estijos, Vokietijos ir kt. PARLAMENTINIŲ RESPUBLIKŲ pavyzdžiu ir prezidentą rinkti Seime? Aišku, kartu jam paliekant tik simbolinius įgaliojimus.
P.s., Tikrai nesu Nausėdos priešininkas. Netgi atvirkščiai – ilgą laiką netgi buvau aktyvus jo rėmėjas, tik iki rinkimų likus kokiam mėnesiui apsiprendžiau juose paremti I. Šimonytę. Tačiau visuomet teigiau ir teigsiu, kad Nausėda – taip pat labai geras variantas ir neabejotinai taps visų laikų geriausiu Lietuvos prezidentu.
Iš viso 2019 m. prezidento rinkimai į Lietuvos istorija pateks kaip rinkimai, kuriuose kandidatavo du itin geri kandidatai.
Bet kažkodėl kaip susitarusios žiniasklaidos priemonės nutyli tą faktą, kad Grybauskaitė tik pradedantį eiti Prezidento pareigas Nausėdą apdovanojo aukščiausiu valstybės ordinu. Kas čia koks avansas ar kaip?…