Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį, tęsdamas darbo dienų regionuose ciklą, dirba Klaipėdoje.
Susitikime su Klaipėdos savivaldybės meru Arvydu Vaitkumi ir jo politine komanda Prezidentas aptarė Klaipėdos miestui ir Valstybiniam jūrų uostui svarbius bendrus projektus, Klaipėdos sveikatos įstaigų reformą, švietimo padėtį Klaipėdoje, kitus miestui aktualius klausimus.
Susitikime buvo pažymėta strateginė Klaipėdos uosto reikšmė ne tik uostamiesčiui, Vakarų Lietuvos regionui, bet ir visai Lietuvai, konstatuotas valstybės investicijų į Klaipėdos kelių infrastruktūrą, užtikrinant jūrinių krovinių tolesnę logistiką, poreikis, aptarta Klaipėdos, kaip gynybai skirtų krovinių tranzito centro, svarba.
Aptariant Klaipėdos sveikatos įstaigų reformą šalies vadovas pažymėjo, kad vietos valdžiai sprendžiant sveikatos paslaugų įstaigų pertvarkymo, koordinavimo, efektyvaus veikimo klausimus svarbiausias tikslas yra paslaugų pacientams kokybė ir prieinamumas. Centrinė ir vietos valdžia turi užtikrinti, kad gyventojai pajustų reformos rezultatus, pavyzdžiui, išsprendžiant eilių, laukiant sveikatos paslaugų, problemą.
Prezidentas pažymėjo, kad Klaipėdos miesto dėmesys vaikų fiziniam aktyvumui, neformaliajam švietimui, taip pat įtraukiajam ugdymui, užtikrinant, kad mieste netrūktų švietimo pagalbos specialistų, yra gerasis pavyzdys visai šaliai.
Kitame susitikime Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje šalies vadovas su uosto vadovybe, Klaipėdos krašto pramonininkų, prekybininkų, laivų statytojų, laivybos vystytojų ir kitos su jūrine ekonomika susietos verslo bendruomenės atstovais aptarė Lietuvos jūrinės ekonomikos potencialą, Klaipėdos uosto infrastruktūros plėtrą bei uosto pasirengimą funkcionuoti krizių ir grėsmių atveju.
„Lietuva yra jūrinė valstybė. Ambicingi jūrinės infrastruktūros planai, susiję su jūros vėjo parku ir uosto plėtra sausumoje, su tuo susijęs darbo vietų skaičiaus augimas, investuotojų dėmesys suteiks pozityvų impulsą Klaipėdos miesto, regiono ir visos valstybės ekonomikai. Turime tuo pačiu skirti gerokai daugiau dėmesio kitiems jūrinės ekonomikos elementams: laivų statybos pramonei, ypač kuriančiai aukštesnės pridėtinės vertės produktus, jūrinės krovos terminalams, jūriniam turizmui ir jūros biosferos apsaugai ir plėtrai“, – teigė Prezidentas, pabrėždamas, kad Lietuvoje atėjo laikas vykdyti konkretesnę politiką vystant jūrinę ekonomiką.
Prezidento nuomone, Lietuva, būdama pramonine valstybe, turi gerus pagrindus stiprinti tradicinės jūrinės ekonomikos pasiekimus ir skirti daugiau dėmesio besivystančioms perspektyvioms industrijoms, orientuotoms į atsinaujinančią energetiką, vandenilio technologijas, aukštos pridėtinės vertės inžinerinius produktus, jūrinę biotechnologijų sferą. Be to, regione dėl Rusijos karo prieš Ukrainą keičiantis logistikos keliams ir intensyvumui, Klaipėdos uostas turi puikias perspektyvas lanksčiai prisitaikyti ir sustiprinti savo pozicijas naujojoje geopolitinėje realybėje.
Susitikime Klaipėdos uosto vadovas A. Latakas pristatė uosto pasirengimą nepertraukiamai ir sklandžiai funkcionuoti taip pat ir grėsmių sąlygomis, Klaipėdos uosto, kaip strateginio valstybės objekto, saugumo užtikrinimą.
Klaipėda kaip pajūris traukia gyventojus iš visos Lietuvos, ypač vasarų laikotarpiais. Rūpinantis žmonių poreikiais yra reikalingas patogus ir visiems, ypač šeimoms su vaikais, prieinamas susisiekimas su juo. Tą nesunkiai būtų galima išspręsti vedant 249 km/val greičio “Rail Baltica” europinės vėžės geležinkelį nuo Vilniaus į Rygą per Šiaulius. Tokiu atveju Lietuvai pačiai savo lėšomis teliktų nusitiesti šio greitojo traukinio atšaką nuo Šiaulių iki Klaipėdos. Tokiu atveju gyventojai, ypač iš Vidurio ir Rytų Lietuvos, galėtų Pajūrį pasiekti per 2 valandų jau po kelių metų. Atkristų reikalas nuosavais automobiliais važiuoti per visą Lietuvą, jais tereikėtų atvykti tik iki atitinkamos artimiausios stotelės, taip pat grįžtant nuo jos parvažiuoti namo. Pajūryje pagal reikalą būtų naudojamasi ten esančiais taksi ar “Imk ir važiuok” automobiliais. Taip būtų ženkliai sumažinta oro tarša, sumažėtų kelių dangų dilimas, automobilio tarnavimo laikas ir t.t. Žinoma, tai būtų didelė paspirtis ir Klaipėdos vystymuisi. Deja, apie pasinaudojimą “Rail Baltica” tiesimu, išsprendžiant gyventojų susisiekimo su Pajūriu greituoju traukiniu klausimą, Klaipėdoje, kaip matosi, kalbėta nebuvo. Taigi, Prezidentui “gerovės valstybė” tiek ir terūpi.