JAV viceprezidento Dž. D. Venso kalba supurtė Europą

2025 m. vasario 14 d. Miuncheno saugumo konferencijoje JAV viceprezidentas Džeimsas Deividas Vensas (James David Vance) pasakė kalbą, kuri sukėlė platų atgarsį tarptautinėje bendruomenėje. Savo pasisakyme jis pabrėžė, kad didžiausia grėsmė Europai kyla ne iš išorės, o iš vidaus – dėl demokratinių vertybių erozijos ir žodžio laisvės suvaržymų.

Pagrindiniai kalbos teiginiai

Dž. D. Vensas pareiškė, kad demokratiniai institutai ir žodžio laisvė Europoje yra pažeidžiami. Jis apkaltino Europos politikus „rinkimų atšaukimu“, turėdamas omenyje Rumunijos prezidento rinkimų sustabdymą, kurį palygino su sovietmečio praktika: „Kai rinkimai nebeturi reikšmės, kai laimėję kandidatai yra šalinami, mes matome ne demokratiją, o valdomą oligarchiją.“

Jis taip pat pabrėžė, kad didžiausia grėsmė Europai kyla ne iš išorės, o iš vidaus. Pasak Venco, masinė imigracija yra didžiausia žemyno problema: „Kai visuomenė garsiai išreiškia nerimą dėl migracijos, bet valdžia atsisako jų klausytis, tai ne demokratija, tai autokratinis technokratų valdymas.“ Jis išskyrė incidentą Miunchene, kai afganų imigrantas automobiliu rėžėsi į profsąjungos demonstracijos dalyvius, ir tvirtino: „Šis išpuolis yra ženklas, kas nutinka, kai valdžia atsisako ginti savo piliečius.“

„Iš visų skubių problemų, su kuriomis susiduria čia atstovaujamos šalys, manau, kad nėra nieko skubesnio už masinę migraciją. /…/  Mes žinome situaciją. Ji neatsirado iš niekur. Tai – daugelio metų politinių sprendimų rezultatas. Vakar matėme siaubingas šių sprendimų pasekmes šiame mieste. /…/ Tai siaubinga istorija. Per dažnai girdime tokius dalykus Europoje, o, deja, ir JAV. Prieglobsčio prašytojas, dažnai jaunas vyras apie 25-erių metų, jau žinomas policijai, automobiliu įsirėžė į minią ir pražudė žmones. Kiek kartų dar turime patirti šias katastrofas, kol pakeisime kryptį ir nukreipsime savo civilizaciją nauja linkme?“, – sakė JAV viceprezidentas.

„Joks rinkėjas šiame žemyne nėjo prie balsadėžės tam, kad atvertų duris milijonams nepatikrintų imigrantų. O už ką jie balsavo? Anglijoje – už „Brexit“. Ir nesvarbu, sutinkate jūs su tuo ar ne – jie už tai balsavo. Vis daugiau žmonių visoje Europoje balsuoja už lyderius, žadančius sustabdyti nekontroliuojamą migraciją“, – sakė Dž. D. Vensas.

Be to, Dž. D. Vensas apkaltino Europos lyderius vartojant „sovietmečio terminus, tokius kaip „dezinformacija“, kad užtildytų kitaminčius“. Jis ypač smarkiai kritikavo Jungtinės Karalystės vyriausybę dėl žodžio laisvės ribojimų, pateikdamas pavyzdį apie krikščionių aktyvistą Adamą Smitą Konorą, kuris buvo nubaustas už tai, kad meldėsi prie aborto klinikos Bornmute mieste: „Kai malda tampa nusikaltimu, demokratija yra tik vardas be turinio.“

Dž. D. Vensas taip pat kritikavo buvusį prezidentą Džo Baideną dėl bendradarbiavimo su socialinių tinklų platformomis siekiant cenzūruoti „dezinformaciją“. 

„Pripažįstu, kad kartais garsiausi cenzūros šauksmai sklinda ne iš Europos, o iš mano pačios šalies, kur ankstesnė administracija grasino ir baugino socialinių tinklų bendroves, kad cenzūruotų vadinamąją dezinformaciją. Dezinformaciją, pavyzdžiui, idėją, kad koronavirusas greičiausiai pasklido iš laboratorijos Kinijoje. Mūsų pati vyriausybė skatino privačias bendroves užgniaužti žmonių balsus, kurie išdrįsdavo sakyti tai, kas pasirodė akivaizdžia tiesa.

Todėl šiandien atvykau ne tik su pastebėjimu, bet ir pasiūlymu. Ir kaip Bideno administracija, atrodė, desperatiškai bandė priversti žmones tylėti, kad jie neišsakytų savo nuomonių, Trumpo administracija darys visiškai priešingai. Tikiuosi, kad galėsime tai daryti kartu su jumis“, – sake Dž. D. Vensas.

Savo kalbos pabaigoje JAV viceprezidentas paragino Europos politikus „leisti piliečiams išsakyti savo nuomonę“ ir nebebijoti alternatyvių požiūrių: „Jeigu jūs bijote savo pačių rinkėjų, mes, Amerika, niekuo negalėsime jums padėti.“

Dž. D. Vensas aiškiai išdėstė pagrindinius reikalavimus Europos Sąjungai. Jis pabrėžė: „Europa negali tikėtis, kad JAV amžinai užtikrins jos saugumą. Atėjo metas, kad jūs patys prisiimtumėte atsakomybę už savo žemyną.“

Jis kritikavo mažas kai kurių ES šalių gynybos išlaidas ir paragino: „NATO negali būti vienpusė organizacija, kurioje Amerika moka už visų saugumą, o kai kurie partneriai naudojasi mūsų apsauga be didesnių pastangų.“

Tarptautinė reakcija

Venso kalba sulaukė įvairių reakcijų. Daugelis Europos lyderių ir politikų išreiškė nepasitenkinimą ir kritiką. Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius teigė, kad Venso palyginimai su autoritariniais režimais yra „nepriimtini“.

Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Kaja Kalas sakė, kad jai susidarė įspūdis, jog JAV bando „išprovokuoti konfliktą“ su Europa.

Švedijos užsienio reikalų ministrė Marija Malmer Stenergard atsisakė tiesiogiai komentuoti Dž. D. Venso pastabas apie Korano deginimo atvejus, tačiau buvęs Švedijos ministras pirmininkas Karlas Bildtas pavadino kalbą „gerokai blogesne nei tikėtasi“ ir apkaltino Vensą „akivaizdžiu kišimusi“ į Vokietijos rinkimų kampaniją, palaikant kraštutinių dešiniųjų partiją AfD.

Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Garas  Sto (Jonas Gahr Støre) pažymėjo, kad nors Vensas gali kelti bet kokius klausimus konferencijoje, jis nesutinka, kad tariama žodžio laisvės erozija Europoje yra svarbesnė už esamus saugumo iššūkius, susijusius su Ukraina, Rusija ir Kinija.

Analitikų vertinimai

Analitikai pažymėjo, kad Venso kalba žymi posūkį JAV ir Europos santykiuose, pabrėžiant ideologinius skirtumus ir skirtingus požiūrius į demokratines vertybes bei laisves. Kai kurie apžvalgininkai teigė, kad ši kalba gali sukelti įtampą transatlantiniuose santykiuose ir paskatinti diskusijas apie Europos šalių savarankiškumą sprendžiant vidaus politikos klausimus.

Kai kurie dešiniųjų pažiūrų analitikai, įskaitant JAV senatorius ir konservatyvių žiniasklaidos kanalų apžvalgininkus, Venso kalbą vadino „istorine“ ir „drąsiu realybės įvardijimu“, kuris esą atskleidžia „Europos politinio elito veidmainystę“. JAV senatorius Džoš Houli (Josh Hawley) teigė, kad „tai buvo momentas, kai JAV pagaliau išdrįso pasakyti tiesą Europai į akis“.

Tuo tarpu kritikai, įskaitant Vokietijos ir Prancūzijos politikus, kaltino Vensą skaldymu ir kišimusi į Europos vidaus reikalus. Europos Parlamento narė Natali Luazo (Nathalie Loiseau) teigė, kad „tokios kalbos nepadeda nei JAV, nei Europai – jos tik gilina susiskaldymą ir palaiko autoritarinius naratyvus“.

Apibendrinant, JD Venso kalba Miuncheno saugumo konferencijoje atskleidė gilėjančius nesutarimus tarp JAV ir Europos dėl demokratinių vertybių interpretavimo. Be kritikos, jis taip pat pateikė aiškius reikalavimus ir pasiūlymus Europos Sąjungai dėl saugumo politikos stiprinimo. Vensas paragino Europos šalis didinti savo gynybos biudžetus ir mažiau kliautis JAV karine parama, teigdamas: „Negalime ilgiau būti vieninteliai garantai Europos saugumui – laikas sąžiningai pasidalinti atsakomybe“.

Jis taip pat pabrėžė, kad ES turėtų ryžtingiau kovoti su nelegalia migracija ir užtikrinti griežtesnę sienų kontrolę, kad būtų išvengta socialinių ir saugumo krizės padarinių: „Stabilumas prasideda nuo tvirtų sienų ir aiškios politikos – be jos Europa negali tikėtis ilgalaikės gerovės“.

Šie reikalavimai parodė, kad Venso kalba buvo ne tik kritiška, bet ir siekė paskatinti konkrečius pokyčius Europos politikoje, ypač gynybos ir migracijos srityse.

Dž. D. Venso kalba (angliškai):

Dž. D. Venso kalba (su lietuviškais subtitrais):

Dž. D. Venso kalba (su vertimu į rusų k.):