Lapkričio 13 d., penktadienį, Europos Parlamentas (EP) paragino užtikrinti, kad kovodamos su antrąja pandemijos banga ES šalių vyriausybės nepažeistų žmogaus ir piliečio teisių.

Europarlamentarai mano, kad šalyse taikomos nepaprastosios priemonės kelia „piktnaudžiavimo valdžia pavojų“, todėl jos turi būti būtinos, tinkamos ir ribotos, kad nebūtų pakenkta demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms. EP ragina vyriausybes neskelbti nepaprastosios padėties ar bent jau aiškiai apibrėžti vyriausybėms skirtus įgaliojimus ir jais nepiktnaudžiauti su pandemijos įveikimu nesusijusiais tikslais.

Taip pat svarbu krizės metu užtikrinti parlamentinę ir teisminę priežiūrą bei valdžių pusiausvyrą, garantuoti esminį parlamentų vaidmenį ir užtikrinti, kad jie toliau rengtų pilnus susirinkimus. Europarlamentarų manymu, šiomis aplinkybėmis dar svarbiau užtikrinti laisvus ir sąžiningus rinkimus, todėl reikėtų vengti rinkimų pertvarkų ir užtikrinti rinkėjams galimybę naudotis atitinkamomis nuotolinėmis balsavimo formomis.

Parlamentas ragina Europos Komisiją atlikti per „pirmąją bangą“ ES šalyse taikytų priemonių vertinimą, taip pat pabrėžia nuolatinės demokratijos ir teisinės valstybės padėties stebėsenos būtinybę.

ES šalys, norėdamos apriboti judėjimo laisvę, ypač susijusią su teise į šeimos gyvenimą, turi elgtis „labai atsargiai“, o Europos Komisija turėtų tikrinti Šengeno taisyklių taikymą šalyse, įsitikinę europarlamentarai. Jie taip pat įspėja vengti nepagrįstų susirinkimų laisvės ir masinių eitynių ribojimų.

Kol susirūpinimas visuomenės sveikata neleidžia deramai vykti demokratinėms diskusijoms ir saugiam protestui; EP ragina valstybes susilaikyti nuo priemonių, darančių didelį poveikį žmogaus teisėms, pavyzdžiui, seksualinei ir dauginimosi sveikatai bei susijusioms teisėms (kaip antai faktinis abortų draudimas kai kuriose ES šalyse).

Klaidinančių žinių skleidimas kelia grėsmę piliečių sveikatai ir pasitikėjimui viešosiomis institucijomis, taip pat stiprina atskirų visuomenės grupių atskyrimą, rasizmą, priešiškumą svetimšaliams ir neapykantą, pažymi EP nariai. Vis dėlto, jų nuomone, klaidinančių žinių skleidimas neturi būti naudojama kaip pretekstas riboti saviraiškos laisvę, o geriausias būdas su ja kovoti yra remti nepriklausomą žurnalistiką ir žiniasklaidos daugiapusiškumą (įskaitant skaidrų lėšų paskirstymą žiniasklaidai), taip pat gerinti žurnalistų darbo sąlygas.

Valstybės turi garantuoti teisę į mokslą užtikrindamos, kad pamokos tęstųsi ir mokiniai galėtų jas lankyti. Savo ruožtu jos turėtų ieškoti sprendimų, kad apsaugotų kaltinamųjų ir nuteistųjų, taip pat prieglobsčio prašytojų teises, pasitelkdamos technologijas bei teisminį bendradarbiavimą.

EP pranešėjas Jonas Fernandas Lopesas Agilaras (Juan Fernando López Aguilar) (Socialistai ir demokratai, Ispanija) pareiškė: „Ši pandemija yra blogiausia krizė ES istorijoje. Europos Parlamentas vykdo savo pareigą piliečiams kovodamas už jų teises ir laisves, ypač kai dalis vyriausybių naudoja pandemiją kaip dingstį pažeisti ES vertybes. Europos Komisija ir valstybės turi sustiprinti pastangas užtikrinti, kad šios krizės metu būtų gerbiamos pagrindinės teisės, demokratija ir teisės viršenybė.“

Šis sprendimas priimtas 496 EP nariams balsavus už, 136 – prieš ir 49 susilaikius.

Spausdinti 🖨

ALKO TURINYS