2021 m. Laisvės premiją siūloma skirti „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ bendradarbiams G. Šuliauskaitei, B. Mališkaitei ir J. Borutai  

Lapkričio 15 d. Seimo Laisvės premijų komisija, įvertinusi gautus valstybės ir savivaldybių institucijų, visuomeninių organizacijų ir asociacijų, akademinės bendruomenės, bendruomenių ir fizinių asmenų teikimus, nusprendė siūlyti Seimui 2021 m. Laisvės premiją skirti „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ bendradarbiams Gerardai Šuliauskaitei, Bernadetai Mališkaitei ir Jonui Borutai.

„Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“ – reikšmingiausias pogrindinis leidinys, leistas Lietuvoje 1972–1989 m. Pirmasis numeris pasirodė 1972 m. kovo 19 d. Leido Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetui artimi kunigai, seserys vienuolės, pasauliečiai katalikai. „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ platinimas ir redagavimas buvo vienas pavojingiausių užsiėmimų sovietų okupuotoje Lietuvoje. KGB vykdė kratas. Buvo suimtas ne vienas „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ bendradarbis, tačiau net per 17 metų KGB nesugebėjo likviduoti leidinio, kuris informavo pasaulio visuomenę apie tikinčiųjų padėtį totalitarinės sistemos gniaužtuose.

„Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“ buvo reikšminga neginkluoto pasipriešinimo prieš Sovietų sąjungos okupaciją kovos dalyvė, liudijusi Laisvo žodžio jėgą, įveikusi geležinę uždangą ir gebėjusi perduoti žinią laisvam pasauliui. Pats leidinys savaime neatsirado, jį redagavo, rengė ir platino nepaprastai gražaus kuklumo, tačiau didelės drąsos ir stipraus tikėjimo žmonės. Jiems buvo svarbu nepasiduoti, neprarasti vilties, kovoti, nepaisant grėsmės sau ir savo artimiesiems.

Šis Laisvės premijos apdovanojimas – didelė padėka visiems bažnyčios kronikos bendradarbiams. Tikiu, kad šis apdovanojimas žadins kiekvienam iš mūsų atsakomybės jausmą už Lietuvą, kiekvienas galime daug mūsų valstybės kūrime“, – po Laisvės premijų komisijos posėdžio kalbėjo komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė.

Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą. Laisvės premija įteikiama Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją.

Laisvės premija 2011 m. skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui,

2012 m. – Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui, „45-ių pabaltijiečių memorandumo“ iniciatoriui, politiniam kaliniui Antanui Terleckui,

2013 m. – kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ steigėjui, redaktoriui, Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komiteto nariui, arkivyskupui Sigitui Juozui Tamkevičiui,

2014 m. – Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš „Solidarumo“ lyderių, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michniku,

2016 m. – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Vytautui Landsbergiui ir Prezidentui Valdui Adamkui,

2017 m. – laisvės gynėjai, politinei kalinei Felicijai Nijolei Sadūnaitei,

2018 m. – partizanų grupei: Jonui Čeponiui, Juozui Mociui, Bronislovui Juospaičiui, Jonui Kadžioniui, Vytautui Balsiui, Juozui Jakavoniui, Jonui Abukauskui,

2019 m. – Laisvės kovų dalyviui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui Albinui Kentrai,

2020 m. – Baltarusijos demokratinei opozicijai.