Onkologinių ligų nustatymas ir gydymas nuolat tobulėja dėl medicinos mokslo pažangos, ir daugelis vėžinių susirgimų šiandien yra sėkmingai išgydomi. Nepaisant to, Lietuva vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio pagal sergamumo ir mirtingumo rodiklius. Minint Pasaulinę kovos su vėžiu dieną (vasario 4 d.) žinovai pastebi nerimą keliančią tendenciją – žmonės vengia prevencinių vėžio nuststymo programų, o pajutę ankstyvuosius požymius dažnai delsia kreiptis į gydytojus, taip prarasdami brangų laiką, kai liga galėtų būti nustatyta ir gydoma ankstyvoje jos stadijoje.
Onkologinę diagnozę vis dažniau išgirsta jauni žmonės
Nors prevencinės ankstyvosios vėžio nustatymo programos mūsų šalyje taikomos jau 20 metų, tikslinių grupių dalyvavimas jose vis dar atsilieka nuo ES vidurkio, o tai dažnai lemia pavėluotą ligos nustatymą. Deja, onkologinėmis ligomis suserga ir vis jaunesnio amžiaus žmonės.
Pasak Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ Medicinos padalinio vadovo dr. Simono Ūselio, tai siejama ir su šiuolaikinio gyvenimo būdo tendencijomis: mažėjančiu fiziniu aktyvumu, augančiu perdirbto maisto vartojimu, žalingais įpročiais.
„Kai kurių organų vėžys, pavyzdžiui, storosios žarnos, skrandžio, stemplės ar krūties, kuris dar netolimoje praeityje buvo siejamas su vyresniu amžiumi, šiandien vis dažniau diagnozuojamas ir vos 30 metų sulaukusiems žmonėms. Vėžiniai susirgimai tuo ir klastingi, kad jie vystosi tyliai, ilgai neišsiduoda jokiais išskirtiniais požymiais. Dėl to pati geriausia jų prevencija – laiku atliktas profilaktinis tyrimas“, – sako gydytojas onkologas dr. S. Ūselis.
Gydytojas pažymi, kad šiuolaikinės ankstyvosios diagnostikos galimybės leidžia aptikti vos kelių milimetrų dydžio darinius ir pažaboti vėžį šiam dar nespėjus išplisti po kūną. Tad priklausomai nuo naviko vietos, pobūdžio, tipo ir ligos stadijos, onkologinis susirgimas gali būti išgydytas.
Gydymo baimė – nepagrįsta
Pasak eksperto, klinikos anksčiau atliktas visuomenės nuomonės tyrimas atskleidžia, kad žmonės tarp galimų sveikatos negalavimų labiausiai bijo susirgti onkologine liga. Visgi realybėje kreiptis į gydytojus neskubama iki tol, kol pasireiškiančius požymius tampa sunku ignoruoti.
„Skaudu kabinete sutikti žmogų, kuris dar prieš kelerius metus galėjo pasinaudoti gydytojo skirtu siuntimu profilaktinei patikrai ir jau tada užkirsti kelią ligai, tačiau dabar tenka kovoti nebe su rizika, o pasekmėmis. Išgirdę nerimą keliančią diagnozę, dėl galimų šalutinių reiškinių poveikio daugelis bijo ir laukiančio gydymo: operacijos ar chemoterapijos“,– pasakoja dr. S. Ūselis.
Gydytojas priduria, kad šiuolaikinis gydymas yra kur kas labiau individualizuotas ir kompleksiškesnis nei buvo prieš keliolika metų. Dabar į kovą su vėžiu pasitelkiama minimaliai invazyvi chirurgija bei moderni biologinė terapija, nukreipta būtent į vėžinių ląstelių augimo stabdymą, taip labiau tausojant kūną.
„Taikomos įvairios personalizuotos gydymo taktikos, siekiant kuo efektyviau sunaikinti ligą ir kuo mažiau pakenkti kūnui, tad susirgus verta pasitikėti gydytojais. Nors kai kurie ligoniai ieško alternatyvių gydymo būdų, deja, kol kas nėra pagrįstų mokslinių įrodymų, kad tai galėtų iš esmės pakeisti medikamentinį ar chirurginį gydymą“, – perspėja dr. S. Ūselis.
Prevencinės profilaktikos svarba
Onkologinės ligos diagnozė dažnai būna ne tik emocinis, bet ir finansinis iššūkis. Draudikų turima statistika atskleidžia, kad kritinių ligų kategorijoje didžiausią dalį registruotų žalų sudaro būtent onkologiniai susirgimai.
Pasak „Lietuvos draudimo“ žalų departamento sveikatos žalų grupės vadovės Karolinos Blauzdienės, gyventojams būtina priminti ir pabrėžti, kad profilaktinės sveikatos patikros yra itin svarbios. Jos leidžia anksti nustatyti galimus sveikatos sutrikimus ir užkirsti kelią rimtoms ligoms.
„Esame susidūrę su tokiais atvejais, kuomet sveikatos draudimą turintis klientas ilgą laiką nesinaudojo jo teikiamomis galimybėmis, tačiau buvo paskatintas atlikti profilaktinius tyrimus. Jų metu nustatyti pakitę kraujo rodikliai padėjo anksti nustatyti onkologinės ligos pradžią, o tai reikšmingai pagerino gydymo prognozes. Tokie pavyzdžiai aiškiai parodo, kad savalaikis sveikatos stebėjimas gali turėti lemiamos reikšmės ligų prevencijai ir sėkmingam gydymui“, – pabrėžia K. Blauzdienė.
