Vėžinės ląstelės, „World Cancer Day“ nuotr.

Visuomenės sveikatos biuro specialistai apgailestauja, kad vis daugiau žmonių suserga šia klastinga ir sunkia liga. Kita vertus, nepaliaujamai vystantis mokslui nuolat randasi daugiau prielaidų tam, kad ši žmonijos rykštė būtų pažabota: naujos vėžio profilaktikos, ankstyvosios diagnostikos, modernaus gydymo galimybės.

Vėžinės ligos (moksl. neoplazmos) – ligų grupė, kurių būdingas požymis – nekontroliuojamas genetiškai pakitusių ląstelių dauginimasis ir šių ląstelių sugebėjimas naikinti aplinkinius audinius bei išplisti į kitas kūno vietas (metastazės). Vėžį sukelia DNR (genetinės medžiagos) pažeidimai, veikiantys ląstelių augimo reguliavimą.

Vėžiu susergama, kai ląstelės ima elgtis „nenormaliai“ ir pradeda nekontroliuojamai daugintis. Visi kūno organai sudaryti iš ląstelių, kurios dauginasi tik tada, kai to reikia. Šis vyksmas palaiko gerą mūsų organizmo būklę. Jei ląstelės ima daugintis nenormaliai, susidaro perteklinė audinio masė. Šis perteklinis audinys, vadinamas naviku, gali būti gėrybinis arba piktybinis.

Pasaulio sveikatos organizacija įspėja, kad iki 2020 m. piktybinių susirgimų gali padaugėti 50 %. Sergančiųjų vėžiu skaičius daugelyje šalių didėja. Lietuvoje vėžiu serga apie 70 tūkst. gyventojų. Vilniaus universiteto onkologijos instituto 2010 metų duomenimis Lietuvos vyrai daugiausia sirgo priešinės liaukos, plaučių ir odos vėžiu, o moterys – odos bei krūties vėžiu. Šiauliuose 2010 metais užregistruotas 641 naujas vėžio atvejis..

Kuo daugiau žinoma apie vėžio atsiradimo priežastis, tuo daugiau galimybių jo išvengti. Nors vėžio atsiradimo priežastys dar nėra iki galo išaiškintos, bet jau tikrai žinoma, kad vėžys nėra užkrečiama liga, t.y. kontaktas su sergančiu asmeniu visiškai nėra pavojingas. Vėžys išsivysto palaipsniui, kaip pasekmė įvairių veiksnių – aplinkos, gyvenimo būdo ir paveldimumo.

Visuomenės sveikatos specialistai primena, kad riziką susirgti vėžiu didina:

Senėjimas
Tabakas
Netinkama mityba, antsvoris
Saulės spinduliai
Alkoholis
Jonizuojančioji spinduliuotė
Chemikalai ir kitos kenksmingos medžiagos
Kai kurie hormonai
Paveldimumas

Daugelio šių rizikos veiksnių galima išvengti. Kai kurie (pvz., paveldimumas yra neišvengiami. Tačiau patartina ypač saugotis kitų rizikos veiksnių ir reguliariai tikrintis, nes jei ima vystytis vėžys, labai svarbu jį kuo anksčiau diagnozuoti. Todėl dar kartą primename:

DALYVAUKITE PREVENCINĖSE SVEIKATOS PROGRAMOSE

ASMENŲ, PRISKIRTINŲ ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ DIDELĖS RIZIKOS GRUPEI, ATRANKOS IR PREVENCIJOS PRIEMONIŲ PROGRAMA

» skirta vyrų nuo 40 iki 55 metų ir moterų nuo 50 iki 65 metų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai.

Vieną kartą per metus jums nustatys rizikos veiksnius ir patars, kaip apsisaugoti nuo šių ligų bei atliks specialius tyrimus (gliukozės ir cholesterolio kiekio kraujyje, elektrokardiogramą). Radus pakitimų, nusiųs į specializuotus šių ligų prevencijos padalinius.

PRIEŠINĖS LIAUKOS VĖŽIO ANKSTYVOSIOS DIAGNOSTIKOS PROGRAMA

» skirta vyrų nuo 50 iki 75 metų amžiaus ir vyrų nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu, susirgimų prevencijai.

Vieną kartą per dvejus metus jums atliks kraujo tyrimą ir nustatys prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Nustačius padidėjusį PSA kiekį, jus nusiųs konsultuotis pas urologą ir atliks priešinės liaukos biopsijos tyrimą, kuriuo patvirtins arba paneigs ligos diagnozę.

GIMDOS KAKLELIO PIKTYBINIŲ NAVIKŲ PREVENCINIŲ PRIEMONIŲ PROGRAMA

» skirta moterų nuo 25 iki 60 metų amžiaus gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijai.

Vieną kartą per trejus metus jums atliks citologinio tepinėlio tyrimą. Tik anksti nustačius nejaučiamus pakitimus galima išvengti ligos, pasveikti. Esant reikalui, atliks biopsiją, kurios rezultatai patvirtins arba paneigs ligos diagnozę.

ATRANKINĖS MAMOGRAFINĖS PATIKROS DĖL KRŪTIES VĖŽIO PROGRAMA

» skirta moterų nuo 50 iki 69 metų amžiaus krūties piktybinių navikų prevencijai.

Vieną kartą per dvejus metus jums atliks paprastą ir saugų mamografinį tyrimą (rentgenu), leidžiantį tiksliai diagnozuoti vėžį ar ikivėžinius pakitimus. Jei mamografinio tyrimo rezultatas patologinis, jus nusiųs pas specialistą konsultacijos – diagnozei patikslinti ir gydyti.

STOROSIOS ŽARNOS VĖŽIO ANKSTYVOSIOS DIAGNOSTIKOS FINANSAVIMO PROGRAMA

» skirta asmenų nuo 50 iki 74 metų amžiaus storosios žarnos vėžio prevencijai.

Vieną kartą per dvejus metus jums atliks imunocheminį slapto kraujavimo išmatose testą (iFOBT). Jei reikia, jus nusiųs pas gydytoją specialistą atlikti kolonoskopiją. Diagnozei patikslinti bus paimta biopsija, taikant intraveninę nejautrą.

Privalomuoju sveikatos draudimu pasirūpinusiems gyventojams visos šios sveikatos paslaugos teikiamos nemokamai.

Anksti diagnozavus ligą, gydymas yra daug sėkmingesnisǃǃǃ

Spausdinti 🖨

ALKO TURINYS