Artėjant vasario 4-ajai – Pasaulinei kovos su vėžiu dienai, ligonių kasos kviečia gyventojus laiku užkirsti kelią šiai klastingai ligai ir pasitikrinti sveikatą pagal vėžio prevencijos programas. Kuo greičiau gydytojas nustatys ligą, tuo didesnė tikimybė bus pasveikti.
Lietuvoje vykdomos penkios ligų prevencijos programos, iš kurių net keturios – gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos – vėžio prevencijos. Šių programų išlaidas ligonių kasos kompensuoja iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF).
Kreiptis į šeimos gydytoją
Norint pasitikrinti pagal vėžio prevencijos programas, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Tyrimai gali būti skiriami ir žmonėms, nepatenkantiems į minėtų programų tikslinę amžiaus grupę, tačiau jaučiantiems simptomus ar turintiems įtarimų.
Tokiu atveju pacientas taip pat turi kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertins sveikatos būklę ir, jei reikia, skirs tyrimus bei nukreips pas gydytoją specialistą.
Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 25 iki 59 metų (imtinai). 25-34 m. (imtinai) moterims kartą per trejus metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis. 35-59 m. (imtinai) moterims kartą per penkerius metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje, jeigu AR ŽVP tyrimas teigiamas.
Gavus tepinėlių rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.
Krūties vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 50 iki 69 metų (imtinai), kurioms kartą per dvejus metus gali būti atliekamas mamografinis tyrimas.
Gavus šeimos gydytojo siuntimą šiam tyrimui atlikti, galima iš anksto užsiregistruoti (atvykus arba telefonu) mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos.
Prostatos (priešinės liaukos) vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinė programa skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai) ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu. Jiems periodiškai gali būti atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje.
Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą. Šis, prireikus, atlieka priešinės liaukos biopsiją.
Storosios žarnos vėžio prevencinė programa skirta vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų (imtinai), kuriems vieną kartą per dvejus metus gali būti atliekamas slapto kraujavimo testas. Jei testo atsakymas neigiamas – žmogus sveikas, jei atsakymas teigiamas – šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą tolimesniems tyrimams. Kolonoskopija ir, jeigu reikia, biopsija leidžia objektyviai patvirtinti arba paneigti storosios žarnos vėžio diagnozę.
Skiriama vis daugiau lėšų
Kasmet ligonių kasos skiria vis daugiau PSDF lėšų vėžio prevencinių programų vykdymui. Pernai tam buvo skirta 13,9 mln. eurų, o šiemet planuojama skirti dar daugiau – 18,8 mln. eurų.
Primenama, kad privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudusiems žmonėms dalyvavimas prevencinėse programose yra nemokamas, jeigu kreipiamasi į sutartį su teritorine ligonių kasa sudariusią gydymo įstaigą.
Lėtinių ligų ir uždegimo paūmėjimas persirgus koronavirusu: ar įmanoma to išvengti?
– lrytas.lt/sveikata/medicinos-zinios/2022/02/01/news/letiniu-ligu-ir-uzdegimo-paumejimas-persirgus-koronavirusu-ar-imanoma-to-isvengti–22246736
(Ne tiek svarbu čia Kovidas, kiek sukurtasis papildas sergantiems lėtinio uždegimo ligomis (pakeisiantis ciberžolę?) –
,,Išspręsti polifenolių pasisavinimo problemą padėjo Lietuvos mokslininkų panaudota efektyvaus pasisavinimo technologija Miosol® ir jos dėka sukurti skysti polifenoliai.”
,,Skystą polifenolių formą, pagamintą pagal efektyvaus pasisavinimo technologiją Miosol® rasite Lietuvos vaistinėse „Smart Hit Polifen“ pavadinimu.”