Pastaruoju metu vis, daugiau kalbama ne tik apie onkologinių ligų prevenciją, bet ir apie sėkmingus šių ligų gydymo atvejus, žmones, kurie net ir išgirdę diagnozę sugeba gyventi spartų ir kokybišką gyvenimą. Tokios ligonių papasakotos istorijos nuteikia viltingai, o Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. Lina Daukantienė sako, kad šiais laikais onkologinė liga yra tik viena iš lėtinių ligų, bet tikrai ne nuosprendis.
„Onkologinė liga, kaip ir kitos lėtinės ligos, ilgai, kartais ir sunkiai gydomos, tačiau tai jokiu būdu nėra nuosprendis. Juk šiuo metu, priklausomai nuo kiekvienos situacijos, nuodiagnozuotos stadijos, yra daug galimybių ją gydyti, o nemažai ligonių ir visiškai pasveiksta“, – teigia gydytoja.
Liga ištinka, bet gyvenimas tęsiasi
63 metų Regina dabar šypsosi ir apie savo ligą pasakoja atvirai ir ramiai. Storosios žarnos vėžys jai buvo visiškai atsitiktinai nustatytas prieš penkerius metus.
„Situacija visiškai įprasta – nieko neįtariau, artimoje aplinkoje sergančių onkologine liga taip pat nebuvo. Kur kas daugiau žinojau apie širdies ir kraujagyslių ligas, nes slaugiau insultą patyrusią mamą. Gal dėlto vėžys atrodė tokia kiek tolima diagnozė“, – savo jauseną prieš penkerius metus prisimena Regina.
Tačiau pasitikrinusi pagal storosios žarnos vėžio prevencijai skirtą profilaktinę programą moteris sužinojo, kad yra įtarimų, jog ne viskas taip gerai, kaip atrodo.
„Po pirmųjų tyrimų sekė antrieji išsamūs žarnyno tyrimai, kurie parodė, kad man vėžys. Tiesa ne įsisenėjęs, tad medikai iš karto ant operacinio stalo neguldė, tačiau gydytis teko. Dabar kai pagalvoju, liga tokia dažna, kad tikėtis, jog ji mane aplenks ir nesitikrinti anksčiau buvo tiesiog naivu, o dabar džiaugiuosi, kad laiku kreipiausi į specialistus“, – sako moteris.
Kompleksinis gydymas
Kad sužinojus apie onkologinę ligą, pirmiausia reiktų ne į paniką pulti, o prisiminti, kad medicina nuolat tobulėja, kad vis sukuriamos naujos technologijos, nauji medikamentai, turintys mažiau toksinio poveikio, sukeliantys mažiau šalutinių reiškinių. Šiais laikais besigydantys žmonės tikrai gali eiti į darbą, neatitrūkti nuo įprasto gyvenimo.
Onkologinės ligos gydymas, pasak dr. L. Daukantienės, yra kompleksinis gydymas, susidedantis iš kelių būdų: chirurginio, chemoterapinio, spindulinio, medikamentinio.
„Visi šie metodai įvairiais ligos etapais gali būti taikomi ir po vieną, ir derinant vieną metodą su kitu. Kiekvieno ligonio ameninį gydymo planą aptaria daugiadisciplininė gydytojų komanda. Besigydančiam ligoniui gydymosi metu gali padėti psichologai, psichoterapeutai, gydytojai reabilitologai, socialiniai darbuotojai. Arčiausiai ligonio visada yra mūsų profesionalios bendrosios praktikos slaugytojos“, – vardija gydytoja.
Iš naujo atrasti gyvenimo malonumus
Anot L. Daukantienės, daug vienas kitam padėti gali ir panašaus likimo pacientai. Lietuvoje veikia ne viena pacientų organizacija, į kurią ką tik susirgęs žmogus gali kreiptis, gali pabendrauti su jau ligą įveikusiais, gali patys įsijungti į visuomeninę veiklą. Tokios organizacijos atstovauja pacientų interesus tarpininkaudama sprendžiant svarbius gydymo klausimus su Valstybine ligonių kasa ir Sveikatos apsaugos ministerija.
„Ligoniui svarbi yra ir šeima. Artimieji taip pat gali ateiti į gydymo įstaigą, konkrečiai – ir į Nacionalinį vėžio institutą. Jei ligonis sutinka, artimieji gali bendrauti su jo gydytoju, gauti iš jo informacijos, sužinoti, kaip elgtis su ligoniu, kaip jam pagelbėti“, – pasakoja L. Daukantienė.
Gydytoja pataria nepamiršti ir socialinių darbuotojų, psichologų, kurie šeimai teikia informaciją, kaip bendrauti su ligoniu.
„Nacionaliniame vėžio institute veikia Ligonių mokykla, kurios užsiėmimuose gali dalyvauti tiek ligoniai, tiek jų artimieji. Paskaitų ar susitikimų su specialistais metu žmonės gali pateikti įvairiausių klausimų, susijusių su liga, mityba, gyvensena. Šiuolaikinis ligonis dažniausiai nori kuo daugiau žinoti apie savo ligą, apie tai, kuo jis pats gali prisidėti, kad gydymas būtų kuo sėkmingesnis, kad liga nepasikartotų“, – tokių susitikimų vertę pabrėžia gydytoja.
Jos teigimu, sergant onkologine liga nelengva, tačiau tikrai įmanoma išlaikyti įprastą gyvenimo džiaugsmą ir kokybę. Tam labai padeda teisingas psichologinis nusiteikimas.
„Svarbu suvokti, kad gyvenimas nesustoja, ir žinoti, jog maloni veikla tikrai padeda sveikti. Tiesiog reikia išmokti su liga gyventi, neprarasti vilties, stiprybės semti iš visur – iš artimųjų, iš specialistų, iš paties gyvenimo“, – sako gydytoja.
Pasitikėti gydytoju
Daukantienė sako, jog ne mažiau nei tiksli diagnozė bei tinkamas gydymo būdas yra svarbu kalbėti su gydytoju, susižinoti savo ligos ypatybes, gydymo prognozes, kaip gyventi su ta liga.
„Labai svarbu pasirinkti gydytoją, kuriuo ligonis galėtų pasitikėti. Tarp jų turi atsirasti artimas ryšys“, – sako pašnekovė.
Kuo daugiau žmogus žinos apie onkologines ligas, jų gydymo būdus, tuo jis tvirčiau ir optimistiškiau galės jaustis. O nuo nusiteikimo, nuo pasitikėjimo, labai daug priklauso.
„Pirmiausia, labai svarbu geras ryšys tarp ligonio ir gydytojo, Nuo ligonio nusiteikimo, pozityvumo, pastangų kovoti su savo liga iš tikrųjų labai daug priklauso. Pozityviai nusiteikusiam žmogui kyla ir mažiau šalutinių reiškinių, gydymas būna sėkmingesnis. Toks ligonis labiau domisi, ieško savo ligos gydymo galimybių, tarsi pats dalyvauja savo gydyme, tampa gydytojo partneriu. O dviese ligą įveikti lengviau“, – įsitikinusi L. Daukantienė.
