Nuo praėjusių metų liepos įsigalioję Kelių transporto kodekso pakeitimai sudarė sąlygas vežėjams laisvai ateiti į rinką, tačiau tai jų konkurencijos nepadidino, geresnės susisiekimo paslaugų kokybės keleiviams neužtikrino ir įtakos keleivių srautų didėjimui neturėjo, teigia Valstybės kontrolė.
Taip pat teigiama, kad valstybės kompensacijos vežėjams už lengvatas siekia 9,8 mln. Eur, tačiau trūksta objektyvių priemonių, leidžiančių patikrinti vežėjų pateikiamus duomenis, kurių pagrindu išmokamos kompensacijos.
„Siekiant užtikrinti vežėjų konkurenciją ir gerinti keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais kokybę, priimti Kelių transporto kodekso pakeitimai, tačiau nebuvo atlikta analizė, kokie tinkamiausi ir ekonomiškai naudingiausi sprendimai galėtų būti pritaikyti šalyje“, – teigė valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas pristatydamas Valstybės kontrolės atlikto vertinimo „Viešojo tolimojo susisiekimo paslaugų kokybė“ rezultatus.
Nepaisant valstybės pastangų teisinio reguliavimo priemonėmis gerinti viešojo tolimojo susisiekimo paslaugų kokybę, stinga konkurencijos tarp vežėjų, kuri galėtų paskatinti aukštesnę paslaugų kokybę ar mažesnes kainas. Gyventojų, besinaudojančių šiomis paslaugomis, skaičius neauga, kompensacijų už lengvatas vežėjams sistema neturi objektyvių priemonių vežėjų pateikiamiems duomenims patikrinti, o kokybės standartas, apibrėžiantis kokios paslaugų kokybės siekiama, – nenustatytas.
Susisiekimo ministerija: reformos įgyvendinimas susidūrė su iššūkiais
Valstybės kontrolei šiandien paskelbtoje vertinimo ataskaitoje dėl tolimojo susisiekimo konstatavus, jog sumažėjęs vežėjų skaičius nėra tiesiogiai susijęs su tolimojo susisiekimo reforma, Susisiekimo ministerija pritaria šiam teiginiui, taip pat sutinka, kad reformos įgyvendinimas susidūrė su tam tikrais iššūkiais, kuriuos lėmė Konkurencijos tarybos ir teismų nustatyti trumpi įgyvendinimo terminai. Tačiau viešojoje erdvėje nuolat buvo manipuliuojama priešingais teiginiais, siekiant sumažinti daromų pakeitimų reikšmingumą ir kvestionuoti susisiekimo sektorių bei priimamus sprendimus iš esmės.
Susisiekimo ministerija, vertindama Valstybės kontrolės atliktą padėties analizę ir pateiktą vertinimo ataskaitą dėl viešojo tolimojo susisiekimo paslaugų kokybės, sutinka, kad reformos įgyvendinimas susidūrė su tam tikrais iššūkiais, kuriuos lėmė išsamios analizės trūkumas, kuri ir negalėjo būti atlikta dėl institucijų nustatytų konkrečių trumpų terminų. Taip pat pripažįsta, kad kai kurie pakeitimais planuoti pasiekti tikslai dar nėra visiškai pasiekti.
„Konkurencijos tarybos ir teismo nustatyti terminai nesuteikė Susisiekimo ministerijai pakankamai laiko kruopščiai parengti reikalingus pokyčius tolimojo susisiekimo sektoriuje, tačiau bendradarbiaudami su kitomis institucijomis parengėme pakeitimus, kurie buvo nukreipti į situacijos gerinimą, konkurenciją ir keleivių kelionių patogumo didinimą.
Deja, Kelių transporto kodekso projektui pasiekus Seimą, jis dėl stambių vežėjų interesus atstovaujančios asociacijos aktyvios lobistinės veiklos buvo koreguojamas, atmetant dalį siūlomų reikalingų transporto sektoriaus pokyčių. Dėl to stambių vežėjų rinkos dalis nuo 2019 m. išaugo 14 proc. iki 57 proc. 2023 m.“, – teigia susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas.
Susisiekimo ministerija laikosi pozicijos, kad atliktas darbas, nors ir priimtas ne visa apimtimi, yra svarbus žingsnis siekiant tobulinti viešąjį transportą Lietuvoje. Įgalintas viešųjų paslaugų teikimo reglamentavimas tolimojo susisiekimo maršrutuose, įtvirtinta konkurenciją skatinanti teisinė bazė – tai svarūs žingsniai šiuolaikiškos susisiekimo sistemos link. Tiesa, yra dar ne vienas pakeitimas, patobulinimas, kurį reikia atlikti dėl optimalaus ir efektyvaus susisiekimo sistemos veikimo.
