Lietuvos keleivių vežimo asociacija parengė Kelių transporto kodekso pataisas, kurių tikslas – pripažinti funikulierius ir kabamųjų lynų kelių keltuvus keleivinėmis transporto priemonėmis, kuriomis keleiviai galėtų būti vežami reguliariais reisais. Seimo nariai keleivių vežėjų iniciatyvą palaikė.
Pagerintų susisiekimą
Šiuo metu Lietuvoje yra trys funikulieriai ir vienas kabamųjų lynų keltuvas. „Žaliakalnio“ ir „Aleksoto“ funikulieriai, įrengti dar tarpukariu, veikia Kaune, vienas, keliantis į Gedimino kalną, yra Vilniuje. Kabamųjų lynų keleivinis keltuvas „Lynų kelias“ veikia Druskininkuose.
Jei funikulieriai ir kabamųjų lynų keltuvai taptų viešojo transporto dalimi, juose galiotų tie patys bilietai, taip pat – lengvatos keleiviams. „Pastaruoju metu daug kalbama apie viešojo transporto populiarinimą, būtinybę persodinti žmones iš nuosavų automobilių į viešąjį transportą. Visa tai dera pradėti daryti nuo mažų žingsnelių, vienas jų galėtų būti funikulierių ir lyno kelių įtraukimas į bendrą viešojo transporto sistemą. Kaune keleiviai, besinaudojantys viešuoju transportu, seniai to laukia“, – sako „Aleksoto“ funikulierių eksploatuojančios įmonės „Kauno autobusai“ generalinis direktorius Mindaugas Grigelis.
Pasak jo, Kaune funikulieriai galėtų tapti svarbia viešojo transporto dalimi: „Aleksoto“ funikulierius patogiai sujungia Veiverių gatvės žemutinę dalį su S. Dariaus ir S. Girėno gatve. Juo moksleiviai gali pasikelti iki VDU Muzikos akademijos ir Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos. „Žaliakalnio“ funikulieriumi mielai naudotųsi keliaujantys į Prisikėlimo bažnyčią, į Kauno Jono Jablonskio ir Kauno „Saulės“ gimnazijas. Jis sujungia Kauno miesto centrinėje dalyje esančią V. Putvinskio gatvę su Žaliakalnyje esančia Žemaičių gatve. Jei žmogui nereiktų pirkti atskiro bilieto, jis iš anksto žinotų funikulieriaus tvarkaraštį, neabejoju, jog šis transportas taptų kur kas patrauklesnis miestiečiams“, – dėsto „Kauno autobusų“ vadovas.
Be to, funikulierius yra svarbus istorinis objektas turistams. Jei jis būtų įtrauktas į viešojo transporto sistemą, tai padėtų išlaikyti ir prižiūrėti svarbų šalies istorinį technikos paminklą.
Pasirinkimas – savivaldybėms
M. Grigelis sako, jog šis klausimas būtų reglamentuojamas taip pat kaip ir susisiekimas autobusų ar troleibusų maršrutais, kainas nustatytų savivaldybių tarybos, galiotų ta pati bilietų sistema, maršrutai būtų įtraukti į viešųjų paslaugų sutartį. „Visa tai padaryti neturėtų būti privaloma. Šiuo atveju svarbiausia – supratimas bei geranoriškumas“, – pabrėžia „Kauno autobusai“ vadovas.
Įmonės „Kautros keltuvai“ direktorius Gintautas Pakusas teigia, jog „Lynų kelias“ nebūtinai turėtų būti pripažintas Druskininkų viešojo transporto dalimi – dėl to turėtų spręsti miesto savivaldybė: „Šis keltuvas tarnauja daugiau pramoginiams tikslams, jis skirtas turistams pasimėgauti apylinkių vaizdais iš paukščio skrydžio. Be abejo, jis iš dalies atlieka ir viešojo transporto funkcijas, tokios kelionės sudaro maždaug 15 proc. visų. Vis dėlto, jei KTK pataisos būtų priimtos, atsirastų precedentas, jei kuri nors savivaldybė sumanytų diegti panašią transporto rūšį, atliekančią viešojo transporto funkciją, savo mieste. Tokiu būdu turėtume iš anksto parengtą teisinę bazę“.
Galėtų būti įtrauktos ir kitos transporto rūšys
Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis sako, kad viešojo transporto dalimi galėtų tapti ne tik funikulieriai ar keltuvai – į bendrą sistemą galėtų būti įtraukti ir dviračiai ar paspirtukai, kuriais keičiamasi. „Baigėsi maršrutas, išlipau iš autobuso ar troleibuso, sėdau ant dviračio, paėmiau paspirtuką, ir su tuo pačiu bilietu keliauju tolyn iki kito persėdimo punkto ar kelionės tikslo. Manau, tai prisidėtų prie viešojo transporto populiarinimo, taip pat – prie spūsčių ar taršos mažinimo didžiuosiuose miestuose“.
Pasak G. Nakučio, Klimato darbotvarkėje numatyta didinti viešojo transporto patrauklumą diegiant intelektinių transporto sistemų, technologinius ir kitus sprendimus viešojo transporto eismo pirmumui, miesto ir priemiesčio įvairių rūšių viešojo transporto maršrutų suderinamumui, įvairių rūšių viešojo ir privataus transporto sąsajoms užtikrinti. „Funikulieriaus, kabamųjų lynų keltuvų ar dar kitų transporto rūšių įtraukimas į viešojo transporto sistemą prie to tikrai prisidėtų“, – sako LKVA prezidentas.
Jo nuomone, lynų kelio keltuvai galėtų pakeisti pėsčiųjų tiltus, prireikus jais būtų galima perkelti gyventojus per upę, taip sujungiant skirtinguose krantuose esančias miesto dalis ar gyvenvietes. „Tai ypač aktualu dabar, kai vis garsiau kalbama apie itin prastą tiltų būklę. Galbūt tokia susisiekimo priemonių atsieitų pigiau nei didžiulį lankstą darantys maršrutiniais autobusai“, – dėsto G. Nakutis.
LKVA siūlymui neprieštarauja ir Lietuvos savivaldybės, pabrėždamos, kad taip būtų skatinamas daugiarūšio transporto naudojimas. Tačiau, funikulierius ir/ar kabamųjų lynų kelių keltuvus įtraukus į bendrą viešojo transporto sistemą, turėtų atsirasti ir aiškus teisinis reglamentavimas.
Precedento esama
Toks sprendimas nebūtų naujovė pasaulyje: Europoje esama ne vieno miesto, kur šios transporto rūšys sėkmingai įtrauktos į viešojo transporto sistemą. Vienas pavyzdžių – Praha, kur viešojo transporto sistemą sudaro keturios pagrindinės paslaugos: metro, tramvajai, autobusai ir funikulieriai. Bilietai ir leidimai galioja visose keturiose, t. y., tas pats bilietas, naudojamas metro, tramvajams ir autobusams, galioja ir funikulieriams. Į viešojo transporto sistemą funikulieriaus bilietas įtrauktas ir Ciuriche, Porto, Kyjive bei kituose Europos miestuose.
Seimas po pateikimo jau pritarė įstatymo projektui, paprašyta Vyriausybės išvados. Seimo posėdyje klausimas dar kartą turėtų būti svarstoma birželio mėnesį. „Nesame sulaukę prieštaraujančių šiai idėjai, reikia tik surasti geriausius teisinius sprendimus jai įgyvendinti “, – pabrėžia G. Nakutis.
