Trečiadienis, 14 sausio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai Žinyčia

J. Matusas. Iš prūsų lietuvių kultūros istorijos

Jonas Matusas, www.alkas.lt
2024-11-10 09:36:03
273
PERŽIŪROS
0
Lietuvninkės. Dvi Klaipėdos krašto lietuvaitės, apsirengusios tautiniais krašto rūbais, sėdi ant pabalnotų baltų žirgų | Šilutės Hugo Šojaus muziejus nuotr.

Lietuvninkės. Dvi Klaipėdos krašto lietuvaitės, apsirengusios tautiniais krašto rūbais, sėdi ant pabalnotų baltų žirgų | Šilutės Hugo Šojaus muziejus nuotr.

Jei išgirstama istorijos žodis, tai paprastai galvojama apie karalius, kunigaikščius, karus ir jų vadus. Bet juk politinis šalies sutvarky­mas tėra daugiau išviršinis daly­kas, o karai tai nepaprasti atsitiki­mai, kurie palyginti, retai pasitai­ko. Šiaip gi žmogus gyvena kasdie­ninį gyvenimą, atsieit, rūpinasi pa­stoge, drabužiu, maistu, jaunosios kartos išlaikymu, pagaliau, galvo­ja apie dvasinius dalykus. Tai visa apima kultūros istorija. Mes paim­sime vieną jos sritį ir žvilgterėsime į senovės prūsų lietuvių kultūros gyvenimą.

Pirma patikima žinia yra iš IX amžiaus. Tuomet Wulfstanas iš Silezijos atvyko į dabartinio Dan­cigo ir Elbingo apylinkes ir apra­šė čia gyvenančių mūsų brolių prūsų gyvenimą. Jis sako, jog Prū­sų (kuriuos jis vadina aisčiais) ša­lis yra didelė, turi daug miestų, kurių kiekviename yra karalius. Čia yra daug medaus ir pagauna­ma daug žuvies. Tame krašte ka­ralius ir turtingieji geria kumelės pieną, o vergai — midų. Žmonės nepaprastai vertina greitus žirgus.

Pagal vadinamą Elbingo žodyną, galima spręsti, jog XV-to amžiaus pradžioje senieji Prūsų lietuviai turėjo miestų ir kaimų, turėjo ati­dalintas dirvas, kurias apdirbdavo žagre ir akėčiomis ir paskui sė­davo įvairiausius javus. Štai jų rū­šys; žieminiai ir vasariniai rugiai, žieminiai ir vasariniai kviečiai, miežiai, avižos, žirniai, vikiai, lę­šiukai, kanapės ir dobilai. Jų dar­žai irgi nebuvo tušti. Čia augo pu­pos, aguonos ir visiems mums ži­nomi garstyčiai. Prie namų buvo sodai, kur noko obuoliai, kriaušės, slyvos ir vyšnios. Tvartuose laikė arklius, galvijus, asilus, mulus, avis, ožkas. O po kiemus vaikščiojo žą­sys, antys ir vištos.

Įdomu pažinti ir senųjų prūsų lietuvių valgiai ir gėrimai. Jie kim­šo dešras, kepė iš miltų įvairius kepsnius, mėgo sūrį ir sviestą, pa­galiau turėjo saldaus ir rūgusio pieno. Be to, tie senieji mūsų gimi­naičiai gėrė alų, vyną, ir, kaip jau minėjome, kumelės pieną. Jis ypa­tingu būdu būdavo rauginamas ir laikomas skanėstu.

Tai svaigina­mas gėrimas. XI amžiaus rašytojas Adomas Bremenietis paleido žinią, esą prūsai gėrę pieną su krauju. Tai vėliau per tikrą pinigą ėmė ištisa eilė kronikininkų. Kad jais negalima pasitikėti, išrodė garsus senųjų prūsų lietuvių istorijos žino­vas prof. Maksas Toeppenas. Iš tikrųjų, gana patikimas XIV am­žiaus pradžios kryžiuočių rašyto­jas Petras Dusburgas mini tik kar­vių pieną, kumelių pieną, midų ir tyrą vandenį. Legenda apie kraują bus paimta iš graikų ir romėnų ra­šytojų.

Senieji prūsų lietuviai įvairių įvairiausių dalykų dirbosi iš šių metalų; aukso, sidabro, vario, žal­vario, švino, cino ir geležies. Tai atlikdavo kalviai. Suprantama, netrūko ir kitokių amatininkų, pvz., – odininkų — balnių, audėjų, kurpių, siuvėjų, bendorių ir kitokių. Tuo­met jau važinėta vežimais ir ro­gėmis. Net turėta vandeninių ma­lūnų.

Jei buvo miestų, tai turėję būti gerai pastatytas žemės ūkis. Mat, reikia išmaitinti gausingus miestie­čius. Kryžiuočių istorikas Dusburgas rašo, jog kai kurios gyvenamo­sios vietos turėto taip tirštai gy­ventojų, jog į kariuomenę statyda­vo po 500 vyrų. Šitokis skaičius iš tikrųjų daug pasako. Jei tiek susirasdavo jaunų sveikų vyrų, tai gyventojų turėjo būti keleriopai, gal dešimtį kartų daugiau. Apie neblogą žemės dirbimą rodo ir tai, jog kryžiuočių laikais prūsai buvo nepaprastai pamėgę savo žagrę ir vokiškam plūgui buvo labai sunku ją išstumi iš apyvartos. Nebe rei­kalo I-ame amžiuje prieš Kristaus gimimą Romėnų rašytojas Tacitus prūsus lietuvius labai išgyrė. Jis sako, kad aisčiai, t. y. tie patys prūsai, yra labai darbštūs ir geriau žemę dirba už tinginius germanus.

Reikia iškelti aikštėn vieną da­lyką. Kryžiuočiai, prieš eidami į Prūsų žemę, ją gerai buvo pažinę. Juk čia skelbė krikščionybę vyskupas Kristijonas, kuris paskui nuvyko į Romą. Į ordiną atvyko pasiuntiniai Mazovijos kunigaikščio Konrado. Pagaliau, patys kryžiuo­čiai siuntė savo žmones į tą kraštą, kad susipažintų su aplinka. Vadi­nasi, buvo pakankamai progų su­žinoti, kokia ta prūsų lietuvių ša­lis, ar ji derlinga, ar yra pakanka­mai žemės ūkio gaminių, kad galė­tų išmaitinti atvykstančius krikš­čionybės skelbėjus. Pagaliau, rei­kia atsiminti, jog to meto kryžiuo­čių vyriausias magistras Hermannas-Salza buvo vienas žymiausių to laiko politikų. Tai realistas ir praktikas, kuris žiūri apčiuopia­mos naudos iš esamų aplinkybių. Argi jis būtų sutikęs iš pietų kraš­to keltis į kažin kokią bastūnų ša­lį, kur net maisto nepakaks? Jei vokiečiai vienuoliai vyko čionai tik su kryžium ir kardu, tai matyt buvo ramūs, kad nereikės badauti. Kruopštus jų kronikininkas Dusburgas, kuris šiaip nepraleidžia įvairiausių smulkmenų, nemini, kad vokiečiai į Prūsų šalį būtų at­sivežę galvijų, kiaulių, avių… La­bai vykusiai vokietis Benno Martiny vokiškame laikraštyje vardu „Senovės prūsų mėnraštis“ 1872 metais pastebėjo, jog kryžiuočių vadovybė buvo labai jautri žemės ūkiui. Jei prūsai būtų nemokėję žemės dirbti, tai vyriausias magis­tras būtų tikriausiai tą dalyką su­tvarkęs.

Dusburgas, anot Martiny, dėl to labai šykščiai duoda žinių apie prūsų lietuvių medžiaginį gyvenimą, kad jis beveik niekuo nesi­skyrė nuo kryžiuočių tėvynės, atsieit, Vokietijos gyvenimo. Ypa­tingai žemės ūkis. Mes žinome, kad vėliau kryžiuočių ordinas Prū­sų žemėje užvedė javų ūkį, kuris Europoje turėjo garsų vardą. Kry­žiuočių valstybės javai buvo žino­mi didžiuosiuose Europos uostuose. Argi tai būtų buvę galima pada­ryti be vietinių lietuvių žemdirbių? Galima sutikti, jog krikščionybės skelbėjai, ypačiai vėliau, kai ką kitaip sutvarkė ir įvedė pagerini­mų, bet, šiaip ar taip, vietinių prū­sų lietuvių žemės ūkio kultūra su­darė pagrindą. Kai XVIII amžiaus pradžioje po baisiojo bado ir maro į Prūsų Lietuvą prigužėjo daugy­bė kolonistų, atsieit, vokiečių, prancūzų ir kitokių, tai pasirodė, kad daug jų žemės ūkiui buvo ne­tinkami. Labai dažnai pačių vokiečių šaltiniai juos vadina tinginiais.

Ir prūsų lietuvių garsinga žirgo meilė, daug patarnavo kryžiuo­čiams-vokiečiams. Neatsitiktinai jų žemėje išaugo garsūs visoje Vo­kietijoje ir už jos sienų valstybiniai žirgynai. Tai lietuviško vardo tra­kėnai. Net čia įauginta nauja ark­lių veislė, pavadinta trakėnų var­du. Prieš didįjį karą patsai kaize­ris Vilius jojamąjį žirgą rinkdavosi iš trakėnų. Toliau galime suminė­ti, jog senieji prūsai buvo draus­mingi ir drąsūs. Del to patys kry­žiuočiai vokiečiai juos mielai im­davo į savo kariuomenę. Ana, Vytauto ir Švitrigailos kovų metu senieji dokumentai dažnai apie tai mini.

Įdomu išgirsti apie senovės prū­sų lietuvių jaują ir pirtį. Reikia pastebėti, jog vokiečių rašytojai lietuvišką jaują keistai vadina Jange. Tai trobesys, skirtas ja­vams džiovinti. Viršum krosnies buvo įtaisyti tam tikri skliautai, kuriuose padaryta mažų skylučių šilumai praeiti. Skliautai buvo apdėti sluoksniu akmenų, mat, taip šilima lygiau pasiskirstydavo. Rei­kia pastebėti, jog ir vokiškos Marienburgo pilies apšildymas irgi panašiai buvo įrengtas. Jaujoje paprastai būdavo atskira patalpa maudymuisi, kuri buvo vadinama pirtimi. Dėl to kartais ir jauja buvo tokiu vardu vadinama. Vo­kietis Hėnnenbėrgeris 1595 m. ra­šė, jog Įsrūties apylinkėse pas vie­tos prūsus lietuvius buvo daug tokių pastatų. Po šimto metų, atsieit, 1690 metais Lepneris Būd­viečiuose netoli Ragainės parašė knygą apie senovės Prūsų gyven­tojus.

Pasak jo, jauja buvo būtinas prūsų lietuvių trobesys. Kokias iš to galime padaryti iš­vadas? Jei jauja XVI amžiaus pabaigoje buvo plačiai vartojama, tai ji čia turėjo atsirasti mažiau­sia prieš kelis šimtus metų. Mat, ūkininkavimo būdas ne staiga at­siranda, bet išrieda palengva.

To­kiu būdu ir jauja rodo, jog prūsai lietuviai, dar prieš kryžiuočiams ateinant bus turėję ne visai žemą žemės ūkio kultūrą. Praeinant ga­lima pastebėti, jog jaujose iškulti grūdai būdavo sausi ir tikdavo to­limam eksportui. Džiovinimas nesunaikindavo jųjų daigumo. Be to, dūmai (kadangi dūmtraukio nebū­davo) sunaikindavo visokius gry­belius, parazitus, kurie paprastai būva prikibę prie šiaudų ir grū­dų.

Tai viena. Antras dalykas yra pirtis. Jinai rodo senovės lietuvių švarumą. Buvo maudomasi kas 2 — 3 savaitės. Tokios garo maudy­nės labai teigiamai veikdavo gy­ventojų sveikatą. Tik visa nelai­mė, jog vokiečiai apie 1690 me­tus jaujas uždraudė. Jiems rūpėjo ne sveikata, bet medžiaginė nau­da: girdi, jaujos dažnai užsidega ir taip sunaikinami grūdų ištekliai. Prieš maudymąsi buvo nusistatę ir vokiečių protestantų kunigai.

Kaip žinoma, Suvalkų kraštas 12 metų išbuvo Prūsų vokiečių valdžioje (1795 — 1807) ir kaip tik čia dabar maudymosi pirčių visai nė­ra. Nežinia, ar čia kaltą vokiečių valdžia, ar per didelis katalikų kunigų uolumas. Juoba, kad kitose Lietuvos vietose pirtys ligi šių dienų išliko. (Rytų aukštaičiuose, Vilniaus krašte, pirtį turi beveik kiekvienas ūkininkas).

Senieji prūsai labai mėgo me­ną. Yra žinoma atsitikimų, jog vy­riausias kryžiuočių magistras žymiems asmenims siųsdavo dovanų prūsų lietuvių meno dirbinius. Pabrėždamas pažymėdavo, jog tai vietinių gyventojų padirbta. Vadi­nasi, Vakarų Europos atstovai ne­galėjo nutylėti lietuvių menininkų sugebėjimų.

Bendrai apie vokiečių kryžiuo­čių veiklą Prūsų lietuvių žemėje aš, vengdamas šališkumo, pacituosiu vokietį Benno Martiny. Jis žodis į žodį štai ką sako: „Vo­kiečių ordinas, nukariavęs Prūsiją, neįvedė čia aukštesnės žemės ūkio kultūros; Yra aišku, jog kar­das pavergiamųjų kovų pradžioje medžiaginių gėrybių daugiau su­naikino, negu kryžius pajėgė vėl atstatyti“.

Dr. J. Matusas. „Iš prūsų lietuvių istorijos“ // Trimitas. – 1936, Nr. 6, p. 128-130

Parengė Donatas Greičiūnas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Apie Klaipėdos piliavietės tyrinėjimus kultūros istorijos vakare Lietuvos nacionaliniame muziejuje (dienotvarkė)
  2. J. Survilaitė. Ar pavyks prisidėti prie Tautos kultūros istorijos išsaugojimo į užsienį išvykusiems jauniems kūrėjams?
  3. Radiniai Gedimino kalne nulėmė naujo Lietuvos nacionalinio muziejaus kultūros istorijos vakarų ciklo temą
  4. Baltarusijoje rengiamos Lietuvių kultūros dienos
  5. V. Apžvalgininkas. Ar tikrai istorijos neįmanoma pavogti?
  6. S. Birgelis. Iš Žagarių mokyklos istorijos tarpukaryje (I)
  7. Kultūros ministerijos premija įteikta Šilalės KC už etninės kultūros puoselėjimą
  8. Atidarytos dvi parodos Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje
  9. Kultūros bendruomenė kviečia pasirašyti viešą laišką, raginantį valdžią susirūpinti Lietuvos kultūros ateitimi
  10. Č. Iškauskas. Karaliaučiaus kraštas: baltiškieji vietovardžiai pro istorijos brūzgynus (II)
  11. A. Damijonaitis. Kas sugriovė Gedimino pilį? Klausimas istorijos mokytojui
  12. Seime pirmą kartą apdovanoti istorijos saugotojai ir kūrėjai
  13. Trakų istorijos muziejuje – atnaujintos Kunigaikščių rūmų ekspozicijos atidarymas
  14. Istorinėje Prezidentūroje vyks Kauno miesto istorijos metraščio 14-ojo tomo sutiktuvės
  15. VU Istorijos fakulteto doktorantė papasakojo apie atrastą partizanų vadavietę: tai – ypatingas atradimas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Oro tarša
Gamta ir žmogus

Vilniuje bus išbandoma nauja oro taršos numatymo sistema

2026 01 14
Būstas
Lietuvoje

Siūloma išplėsti lengvatas jaunoms šeimoms, perkančioms pirmąjį būstą

2026 01 14
Klimato kaita
Lietuvoje

Kovai su klimato kaita – 552 mln. eurų

2026 01 14
Priesaika
Lietuvoje

Prezidentas priėmė generalinės prokurorės priesaiką

2026 01 14
„Pažadėk man“
Lietuvoje

Saugų eismą skatins projektas „Pažadėk man“

2026 01 14
Nemunas
Gamta ir ekologija

Įsigaliojo griežtesni reikalavimai upių tvarkymui

2026 01 14
Pinigai
Lietuvoje

Lietuvą pasieks dar 464 mln. eurų „Naujos kartos Lietuva“ plano lėšų

2026 01 14
„Stasys Museum“
Lietuvoje

Panevėžys pradeda antrąjį „Stasys Museum“ plėtros etapą

2026 01 14

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Tai kad apie Uostamiestyje minimos 103-osios Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metinės
  • Rimgaudas apie A. Orlauskas reikalauja paneigti TV3 „Žinių“ reportaže paskleistas tikrovės neatitinkančias žinias
  • Budweiser apie Uostamiestyje minimos 103-osios Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metinės
  • Rimas apie A. Orlauskas reikalauja paneigti TV3 „Žinių“ reportaže paskleistas tikrovės neatitinkančias žinias

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vilniuje bus išbandoma nauja oro taršos numatymo sistema
  • Siūloma išplėsti lengvatas jaunoms šeimoms, perkančioms pirmąjį būstą
  • Kovai su klimato kaita – 552 mln. eurų
  • Prezidentas priėmė generalinės prokurorės priesaiką

Kiti Straipsniai

Klaipėdos krašto savanorių armijos paradą priima vadas J. Budrys. 1923 m. vasario 20 d.

Uostamiestyje minimos 103-osios Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metinės

2026 01 14
Viešas susitikimas dėl planuojamo poligono Kapčiamiestyje 2026-01-09

A. Orlauskas reikalauja paneigti TV3 „Žinių“ reportaže paskleistas tikrovės neatitinkančias žinias

2026 01 13
Irena Tumavičiūtė

Aštuoniasdešimt metų paskyrusi Lietuvai: Irenos Tumavičiūtės kelias

2026 01 13
2025 m. Laisvės premija įteikta Tomui Šernui

2025-ųjų metų Laisvės premija įteikta Tomui Šernui

2026 01 13
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Romas Gudaitis

R. Gudaitis. Sausio 13-ąją iš „AŠ“ tampame „MES“

2026 01 13
Prezidentas Gitanas Nausėda kalba Sausio 13-osios minėjime Seime

G. Nausėda. Šiandien laisvės idėja nustoja būti patogia abstrakcija

2026 01 13
Sausio 13-oji – atminties ugnis kurią privalome saugoti (tiesiogiai)

Sausio 13-oji – atminties ugnis kurią privalome saugoti (tiesiogiai)

2026 01 13
Alkas.lt koliažas

R. Jankūnas. Neužmirštuolė – užmaršties simbolis?

2026 01 13
Alina Laučienė kalba su žurnalistais

Mokytoja A. Laučienė išteisinta: teismas nubrėžė ribą kalbos kriminalizavimui

2026 01 12
Vincas Daunoras-Kelmas, Ungurys, (1921 – 1954-08-18)

Išleista knygos „Dainavos apygardos vadas Vincas Daunoras-Kelmas, Ungurys ir jo artimieji“ internetinė versija

2026 01 11

Skaitytojų nuomonės:

  • Tai kad apie Uostamiestyje minimos 103-osios Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metinės
  • Rimgaudas apie A. Orlauskas reikalauja paneigti TV3 „Žinių“ reportaže paskleistas tikrovės neatitinkančias žinias
  • Budweiser apie Uostamiestyje minimos 103-osios Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metinės
  • Rimas apie A. Orlauskas reikalauja paneigti TV3 „Žinių“ reportaže paskleistas tikrovės neatitinkančias žinias
  • Marija apie Uostamiestyje minimos 103-osios Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metinės
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Šiemet atgijusios kultūros paveldo vertybės laukia lankytojų

Pamirštas dvaras pasikeitė neatpažįstamai

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai