Vilnius, 2024 m. lapkričio 7 d. savo kadenciją baigiantis Seimas, nepaisydamas visuomenininkų įspėjimų ir boikoto iš trijų pagrindinių opozicijos frakcijų, priėmė Tautinių mažumų įstatymą Nr. XIV–3917.
Už įstatymą balsavo Tėvynės sąjungos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos frakcijų nariai, iš viso 67 Seimo nariai, o 4 Seimo nariai susilaikė.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Demokratų „Vardan Lietuvos“ ir Lietuvos socialdemokratų frakcijų atstovai šį balsavimą boikotavo.
Visuomenininkai, susibūrę į asociaciją „Talka kalbai ir tautai“, prieš šį balsavimą dar kartą ragino Seimo narius nepritarti įstatymo projektui, įspėdami apie pavojus, kuriuos jis gali sukelti Lietuvos valstybės vientisumui, ilgalaikiams tautos interesams ir piliečių integracijai. Tačiau, kaip rodo balsavimo rezultatai, šie įspėjimai paskutines dienas Lietuvą valdančiosios Seimo daugumos buvo ignoruoti.
Įstatymas – tik „tuščias aplankas“?
Po balsavimo, kaip ir buvo tikėtasi, pasisakė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos narė Rita Tamašūnienė, išreikšdama nepasitenkinimą ir vadindama priimtą įstatymą „tuščiu aplanku“, kurį, jos žodžiais, „kitos kadencijos Seimas stengsis užpildyti turiniu“. Toks pareiškimas kelia nerimą ir patvirtina visuomenininkų išreikštą susirūpinimą dėl šio įstatymo kaip pavojingo precedento, kuris gali tapti pagrindu lenkų bendruomenės keliamų radikalių reikalavimų įgyvendinimui.
„Talka kalbai ir tautai“ anksčiau pateikė pagrindinius argumentus prieš šį įstatymą, pabrėždama, kad įstatymas gali sukelti šiuos pavojus:
-
Netinkamas tautinių mažumų sąvokos taikymas – projekte tautinės mažumos statusas priskiriamas ir bendrijoms, turinčioms savo tautines valstybes, kaip lenkai ar rusai. Tokios bendrijos Lietuvoje neturėtų gauti išskirtinių privilegijų, teigia visuomenininkai, ir ragina tautinės mažumos statusą suteikti tik grupėms, neturinčioms savo valstybių, pvz., karaimams.
-
Įstatymo perteklinis pobūdis – asociacijos teigimu, jau egzistuojančiuose teisės aktuose pakankamai reglamentuojami tautinių mažumų klausimai. Naujų struktūrų, kaip „Tautinių mažumų švietimo taryba“, įvedimas tik didintų biurokratinį aparatą ir skatintų tautinę atskirtį.
-
Teritorinio vientisumo pavojus – šis įstatymas atveria kelią tautinei segregacijai, įteisinant galimybę mokytis ne valstybine kalba. Toks sprendimas gali kurti pavojingą atskirtį, ypač pietryčių Lietuvoje, kur tautinių mažumų skaičius yra reikšmingas, ir skatinti separatistines nuotaikas.
-
Radikalių reikalavimų kelias – visuomenininkai perspėjo, kad įstatymo priėmimas gali tapti pretekstu ateityje įteisinti Lietuvos lenkų-katalikų frakcijos reikalavimus dėl lenkų kalbos kaip regioninės kalbos, lenkiškų pavardžių rašymo nelietuviškais rašmenimis, ir kitus. Tokie reikalavimai būtų žalingi valstybės interesams ir skatintų tautinį susipriešinimą.
Visuomenininkai: Šis sprendimas kelia grėsmes Lietuvos ateičiai
„Talka kalbai ir tautai“ pirmininkas po balsavimo komentavo: „Šis įstatymas įteisina pavojingą precedentą. Šiandien turime „tuščią aplanką“, o kas jį užpildys – parodys laikas. Tačiau jau dabar matome grėsmę, kad valstybės interesai bus paaukoti dėl trumpalaikių politinių manipuliacijų.“
Šis balsavimas dar kartą parodė, kad kai kurių Lietuvos politinių jėgų ir užsienio valstybių pastangomis nuolat kurstomas tautinių mažumų klausimas Lietuvoje yra nepagristai užaštrintas ir potencialiai pavojingas valstybei.
Nepaisant visuomenininkų perspėjimų ir opozicijos boikoto, valdančiosios partijos pasirinko ignoruoti šiuos įspėjimus.
Kokios bus ilgalaikės šio sprendimo pasekmės, parodys laikas, tačiau visuomenės susirūpinimas dėl galimų pavojų aiškiai rodo – tai sprendimas, kuris kelia nerimą dėl Lietuvos ateities ir stabilumo.
Gėda valdantiesiems , pirmiausia Konservatorių frakcijai – jų balsų buvo daugiausia. Net patriotais save laikantys ir tie pasidavė. UŽ įstatymą balsavo Jakavonytė, Rakutis, Mikulėnienė, Juozapaitis… Ažubalis nors susilaikė, tačiau tai taip pat blogai. Jei nors vienas iš jų būtų nedalyvavęs balsavime, būtų neužtekę balsų priėmimui.
Arba kvailiai, arba išdavikai (už pinigus, žinoma). Dažniausia, abu. Gaila, kad Lietuvoje nėra žurnalistų, kurie sugebėtų viešai išklausinėti tokius patriotus kaip Rakutis ar Ažubalis. Juozapaičio net klausinėti neverta.
Ar priimto įstatymo teisės subjektas yra tapatus tarptautinės teisės tautinės mažumos teisės subjektui, – čia yra klausimo esmė, nes jie pavadinti taip pat, t.y. “tautine mažuma”. Apie tai priimtame įstatyme turi būti visų pirma pasakyta, priešingu atveju šios teisės subjektams Lietuvoje bus galima kelti ginčus tarptautinės teisės pagrindu. Taigi ko valstybės valdžia – Seimas siekia priimtu įstatymu, ar ne Suslovo kurtos Lietuvos be lietuvių!… Kai pagalvoji, tai kurgi tas mūsų vyrų ir moterų protelis, dar Sąjūdžio metu švietęs, dingo…
Bet ar ne lenkai yra pasišovę mus apginti nuo rusų ? Tai gal apsispręskim, kas geriau: rusai ar lenkai ? Šis klausimas iškyla juk ne pirmą kartą.
Nusiramink . Tavieji rusai patys geriausi ginėjai. Kur išvaduotojų vėliavą slepi ? Oi per anksti paklausiau , dabar Ukrainoje kraują lieja “za rodinu”, teks palaukti.
Mes, vargšės avelės, nuo vilko kaip nors apsiginsime pačios, bet kas mus apgins nuo piemens ? (Kola Brenjonas)
G. Landsbergis sakė, kad Lenkijoje yra domimasi šiuo įstatymu. „Yra domimasi tikrai visais lygiais dėl to įstatymo. Akivaizdu, kad tai yra aktualu“, – sakė Užsienio reikalų ministras.
Bent jau pripažino, kieno nurodymu tą antivalstybinį, antikonstitucinį, antilietuvišką įstatymą priėmė. Tai yra žingsniai tuo pačiu keliu kaip autonomijos kūrimo bandymai Pietryčių Lietuvos rajonuose 1991 m., kaip Gruzijoje osetijos įkūrimas, kaip Moldovoje – pridnestrovija, gagaūzija, kaip Ukrainoje LNR, DNR…
Šis Seimo priimtas įstatymas tai pietryčių Lietuvoje lenkybės plėtros ir įtvirtinimo teisės aktas.Deja. Kyla klausimas: ar ypatingai prolenkišlkas J.E.Prezidentas G.Nausėda šį įstatymą pasirašys-kas atspės? Tad,kas nutiko šiuometiniai Lietuvos valstybei,jog turime pertekliniai prolenkiškus politikus Seimo daugumoje, Vyriausybėje aukščiausio lygmens postus užima keli politikai užaugę lenkiškoje aplinkoje, o Prezidentui galimai lenkybė irgi prie širdies ? Tad, liūdna ir graudu.
G. Landsbergis pareiškia, kad užtrukęs Tautinių mažumų įstatymo priėmimas gali kenkti dvišaliams santykiams su Lenkija, tai tuo liudijama, kad priimant šį įstatymą Lietuvos valstybės valdžia – Seimas veikia ne kaip suverenus subjektas santykių su Lenkija atveju. Juk tas įstatymas, tai prieštaravimas Konstitucijos nuostatai, kad LR suvereni valstybė. Be to, panašu, kad tokio įstatymo priėmimo procesas turi nusikalstamos veikos požymių. Kadangi tai yra viešasis interesas, piliečiams dera kreiptis į Prokuratūrą, kad pradėtų ikiteisminį tyrimą jį ginant. Tai viena.
Antra, kai Lietuva yra tapusi suvereni valstybė – jau nėra istoriškai buvusi Lenkijos dalis, tokiu atveju vartotas istorinių laikų pavadinimas “Poliaki na Litwe”, reiškiantis (implikuojantis) Lietuvą esant Lenkijos provincija, negali būti suverenia tapusiai Lietuvai priimtinas, todėl yra pašalintinas jo vertimas “Lietuvos lenkai” iš viešo vartojimo. Kai net Lietuvos raidės asmenims pavardėse tapo svetimos, taigi jokio pagrindo jiems vadintis “Lietuvos lenkais” nebėra. Tai privalėjo būti pašalinta kartu su “raidžių įstatymu”. Deja, jau keli dešimtmečiai kaip renkame Seimus be jokios savigarbos lietuvybei.
Pas mus kaimuke tokio sudėtingo pavadinimo ;”Lietuvos lenkai ” – nežino ir nesako. Įprastai – šūdlenkiai.
Jei jis ,,ypatingai prolenkiškas”, kam klausti ar pasirašys prolenkišką įstatymą ?
Prezidentė Dalia Grybauskaitė (draugiškas šaržas), teikiant premiją etnologei Nijolei Balčiūnienei Pietryčių Lietuvoje: “Jei liks nors vienas Lietuvos žmogus be sargio, tai Lietuva liks”.
Šiame įstatyme bentjau nurodyta, kad jo normos neturi prieštarauti Valstybinės kalbos įstatymui. O štai už Tomaševskio partijos parengto kito Taut. mažumų įstatymo projekto Nr. XIIP- 2242 patobulinimą, bet ne atmetimą su Tomaševskio partijos atstovais 2024-06-18 balsavo ir socialdemokratai, liberalai,dalis Laisvės partijos, M.Puidokas, A.Širinskienė,dalis konservatorių , dalis valstiečių žaliųjų , dalis Skvernelio demokratų. Šiame projekte numatoma,mano nuomone, įteisinti dvikalbystę ar trikalbystę pietryčių Lietuvoje, galimai ir Vilniuje, Klaipėdoje, Visagine- vietovių ir gatvių užrašai ir nevalstybinėmis kalbomis, nevalstybinių kalbų vartojimas valstybinėse įstaigose. Beje,labai panašios nuostatos ir 2018 m. socialdemokratų ( Sabatausko, Budbergytės, Syso ir kitų) parengtame įstatymo projekte Nr.XIIIP-1696 . Dabar, kai socialdemokratai eina į važdžią su Skvernelio demokratais, tai sprendimai,mano nuomone, gali būti labai drastiški. O tuo metu Latvija ir Estija pereina prie mokymo ir ugdymo visose valstybinėse mokyklose tik valstybine kalba ( atitinkamai latvi ar estų). Latviija berods deportuoja per nustatytą laiką neišmokusius valstybnės kalbos asmenis, neturinčius Latvijos pilietybės.
Beje, šiame įstatyme demagogiškai teigiama, kad jis taikomas tik „ilgai gyvenančioms, istoriškai susijusioms mažumoms, turinčioms Lietuvos pilietybę…“, bet jeigu jiems yra prikurta rusiškų mokyklų, tai faktiškai į tas mokyklas vaikus leidžia ir iš kitų buvusių SSRS respublikų atvykę migrantai (rusai ir ne tik rusai). Gaunasi, kad migrantams pas mus sukuriamas ‘ruski mir’, kokio nekuria nė viena Europos valstybė.
Kažkodėl nepasakote, kodėl Latvijos ir Estijos politika dėl kalbos dalykų yra iš esmės skirtinga nuo Lietuvos. Manau, kad tas skirtingumo faktas rodytų, jog Lietuvos valdžia šoka pagal Lenkijos dūdelę, kuria jose Lenkija negroja, konkrečiai pagal 1994 m. bendrumo su Lenkija sutartį, vedančią Lietuvą į prapultį Lenkijoje, t.y. buvusioje Žečpospolitoje. Taigi, akivaizdu, Lietuvoje yra vykdoma priešiška lietuvybei – lenkizavimo politika. Latvija ir Estija jokių kalbinių įsipareigojimų svetimai šaliai neturi. Taigi, nebūkime žiopli – netęskime besibaigiančio 1994 m. sutarties su Lenkija termino ir tapsime kalbiškai laisvi lygiai su kaimynėmis. Juolab, kad ta sutartis yra tik Lenkijai reikalinga (naudinga), kad Lietuvą ant pavadėlio prie savęs laikyti galėtų…
P.Skutas
Your comment is awaiting moderation
1 sekundė ago
Kažkodėl nepasakote, kodėl Latvijos ir Estijos politika dėl kalbos dalykų yra iš esmės skirtinga nuo Lietuvos. Manau, kad tas skirtingumo faktas rodytų, jog Lietuvos valdžia šoka pagal Lenkijos dūdelę, kuria jose Lenkija negroja, konkrečiai pagal 1994 m. bendrumo su Lenkija sutartį, vedančią Lietuvą į prapultį Lenkijoje, t.y. buvusioje Žečpospolitoje. Taigi, akivaizdu, Lietuvoje yra vykdoma priešiška lietuvybei – lenkizavimo politika. Latvija ir Estija jokių kalbinių įsipareigojimų svetimai šaliai neturi. Taigi, nebūkime žiopli – netęskime besibaigiančio 1994 m. sutarties su Lenkija termino ir tapsime kalbiškai laisvi lygiai su kaimynėmis. Juolab, kad ta sutartis yra tik Lenkijai reikalinga (naudinga), kad Lietuvą ant pavadėlio prie savęs galėtų laikyti, kad nesubręstų kaip savarankiška valstybė…
P.Skutui – dėl Latvijos ir Estijos kalbinės politikos žiūr.” tai tik žiedeliai” komentarą.
Pagal Konstituciją (10 str.) Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedalijama į jokius valstybinius darinius. Tai reiškia, kad subjektų, turinčių teisę atsiskirti į autonominį valstybinį darinį su atitinkamomis teisėmis, Lietuvos valstybės teritorijoje nėra. Tačiau tarptautinė teisė numato galimybę į atskirą autonominį teritorinį darinį atsidalinti tautinės mažumos teisės subjektams. Tokiu atveju akivaizdu, kad tam, jog įgytum teisę atsiskirti nuo Lietuvos, yra būtina tapti tautinės mažumos teisės subjektu, o juo tapus politiškai veikti teisės į autonomiją pagrindu.
Išeitų, kad balsavusieji už priimtą įstatymą šitai nesuvokė arba sąmoningai veikė prieš Lietuvos valstybės vientisumą. Taigi Prokuratūros pareiga – imtis tyrimo dėl galimos įstatymų leidimo veikos, nukreiptos prieš valstybės teritorinį vientisumą.
Būtent, čia ir yra visa esmė, kad tarptautinėje teisėje ir Europos valstybėse tautinės mažumos statusas suteikiamas tautoms, kurios gyvena savo istorinėse žemėse (pvz., Prancūzijoje tokie yra bretonai, Ispanijoje – baskai, Vokietijoje – sorbai), bet didesnės tautos nacionalinėje valstybėje, o kai Lenkija arba Turkija reikalauja Vokietijoje suteikti tautinės mažumos statusą lenkams arba turkams (jų yra daugiau Vokietijoje negu sorbų), tada Vokietija atsako, kad tam nėra pagrindo, nes jie nėra vietinės tautos. O Lietuva – tarsi nepriaugusi iki gebėjimo kurti savo valstybę, gal ir kompetencijos neturi, o gal ir valstybingumo savivokos neturi, gal tiesiog primityvesni ir parsidavę yra?…
Nėra jokių ,,arba” – veikė prieš Lietuvą sąmoningai. Tam jie Seime ir turi teisės skyrių.
Parafrazė draugiškiems lenkams: “Nenusiminkite, broliai, nes, jeigu ką, jus priglaus motina Rusija”.
Parafrazė istorikui Alfredui Bumblauskui, apdovanotam Lenkijos ordino “Už nuopelnus Lenkijos Respublikai” Riterio (1998) ir Karininko (1999) kryžiais: “Nenusiminki, broli, nes, jeigu ką, tave priglaus …?”.
P. S. Nenusiminkite, Alfredai, nes už “nuopelnus” Lietuvai, apdovanosiu jus dviejų dalių 283 puslapių (ofsetas + e-formatas) 283 knyga “Istorija pareinant į Lietuvą”. Bet, jei nesusitiksime, galėsite pats nusipirkti ją internetiniu adresu: “Istorija pareinant į Lietuvą I Patogu pirkti.lt”. Kaina su pristatymu į artimiausią paštomatą 24,99 Eu.
Jūsų Ekscelencijai Gitanai Nausėda, tamstos susirūpinimas, kad tarptautiniais sumetimais Lietuvai būtų geriau, jei Žemaitaitis Seime nebūtų paskirtas valdžios ministru, yra pagrįstas. Todėl, tais pačiais sumetimais, koalicijai rekomenduočiau suteikt Žemaitaičiui ministro be portfelio etatą. Dėkoju.
Ar gerbiami visuomenininkai susipažinę? “Lenkų kalbos ir lenkų bendruomenė Lietuvoje išsaugojimo ir vystymo strategija “Vilniaus kraštas 2040”. Parengė Lenkijos ministrų tarybos kanceliarija ir Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Taigi yra ne tik “Lietuva 2050″…
Gal galite pasidalinti nuoroda į dokumentus?
Ačiū, Redaktoriau, kad atkreipėte dėmesį, bandau siųsti:
tmde.lrv.lt/uploads/tmde/documents/files/Wileńszczyzna 2040 (LT).pdf
Bandžiau persiųsti nuorodą kelis kartus, gal vėliau pasirodys?
Dar vienas bandymas- paieškoje surandate Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės , spaudžiate Meniu, spaudžiate Tyrimai ir analizės, 21 eilutėje randate “Lenkų kalbos ir lenkų bendruomenė Lietuvoje išsaugojimo ir vystymo strategija “Vilniaus kraštas 2040”