Net jei turėtų didesnę nei trijų mėnesių pajamų dydžio skolą artimiesiems, 14 proc. gyventojų vyktų atostogų į kurortus ar pažintinę kelionę. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Tokios pat dalies gyventojų nesustabdytų ir pradelsti mokėjimai įvairių paslaugų tiekėjams ar kredito davėjams.
„Tai, kad dalis gyventojų yra linkę leistis į pažintines keliones ar atostogauti kurortuose nepaisant turimų skolų, galima interpretuoti dvejopai. Viena vertus, tai gali rodyti jų pasitikėjimą savo finansais ir pozityvius lūkesčius. Kita vertus, tai taip pat indikuoja ir finansinės drausmės trūkumą bei ydingus finansinių prioritetų susidėliojimo įpročius. Ypač, kai kalba pasisuka apie didesnes skolas ar pradelstus mokėjimus, o ne reguliarius finansinius įsipareigojimus“, – sako „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė Justina Bagdanavičiūtė.
Tyrimo duomenimis, turėdami vartojimo kreditą atostogauti į pažintinę kelionę ar kurortą vyktų 43 proc. gyventojų. 35 proc. respondentų nuo atostogų kelionės nesulaikytų ir nedideli – iki 1 mėnesio pajamų dydžio siekiantys įsiskolinimai draugams ar giminaičiams.
Pradelsti mokėjimai už komunalines paslaugas ar turimus kreditus netaptų priežastimi atsisakyti kelionės 15 proc. gyventojų, o 14 proc. vyktų atostogų net jei būtų skolingi draugams ar giminaičiams didesnę nei 3 mėnesių pajamų dydžio sumą.
Atostogoms skolintųsi retas
Kaip rodo tyrimas, atostogų metu didžioji dalis gyventojų išleidžia pastebimai didesnes sumas nei įprastą mėnesį, tačiau iš anksto didesnėms išlaidoms taupydami ruošiasi tik kas antras. Tuo metu 5 proc. gyventojų nurodo atostogoms besiskolinantys.
„Egzistuoja ne vienas finansinis tikslas, kuriam skolinimasis yra visiškai racionalus sprendimas, o kartais – ir vienintelis. Vis dėlto, skolintis atostogoms, kurioms palyginti nesudėtingai galima sutaupyti iš anksto, nėra finansiškai išmintinga ir tvari praktika. Visi atostogų džiaugsmai greitai pasimirš, kai po jų teks balansuoti tarp padidėjusių finansinių įsipareigojimų. Skirtingai nei, pavyzdžiui, skolinimasis nekilnojamajam turtui ar studijoms, atostogos yra trumpalaikis malonumas, kuris praranda savo vertę vos tik atostogoms pasibaigus, tačiau skola lieka“, – kalba J. Bagdanavičiūtė.
Nuo balto lapo
Vykstantiems atostogų tam iš anksto netaupiusiems bei turintiems įsiskolinimų, asmeninių finansų ekspertė rekomenduoja kruopščiai susiplanuoti atostogų biudžetą.
„Tam, kad skolos ir pradelsti mokėjimai nepadidėtų dar labiau, vertėtų itin atsakingai pasižiūrėti į išlaidas atostogų metu. Nusimatyti, kiek pinigų galime išleisti per dieną ar konkrečioms veikloms ir prekėms bei nuolat sekti šias išlaidas ir dėti pastangas jų neviršyti. Vieną dieną išleidus daugiau, kitą reikėtų paieškoti būdų analogišką sumą sutaupyti“, – komentuoja J. Bagdanavičiūtė.
„Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė taip pat rekomenduoja permąstyti savo atostogų finansų ir planavimo įpročius. Vos pasibaigus vienoms atostogoms, jau galima planuoti kitas. Kuo daugiau laiko turėsime pasiruošimui, tuo mažesnes sumas taupymui teks atidėti. Be to, bus galima pasinaudoti palankiais išankstinių skrydžių ir nakvynės rezervacijų pasiūlymais.
„Reikėtų pergalvoti ir savo polinkį rinktis atostogas užsienio šalyse turint skolų bei pradelstų mokėjimų. Norint išvengti skolos sniego gniūžtės efekto, verčiau rinktis nieko nekainuojančius ar nebrangius laisvalaikio leidimo būdus – žygius gamtoje, keliones prie ežero, lankymąsi nemokamuose renginiuose ir šventėse. Juk atostogų tikslas – mažinti įtampą ir atsipalaiduoti, o ne didinti finansinį nerimą“, – sako J. Bagdanavičiūtė.
Parengta pagal „Swedbank“ pranešimą
