2025 m. rugpjūčio 21 d. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nusprendė neregistruoti piliečių referendumo iniciatyvos papildyti Konstitucijos 35 straipsnį 4-a dalimi „Valstybė nefinansuoja politinių partijų ir politinių organizacijų.“ Kodėl?
Manome, kad dėl to, jog 6 iš 13 VRK narių deleguoti parlamentinių politinių partijų. Šie visi 6 parijų deleguotieji ir dar 4 VKR nariai balsavo už iniciatyvos neregistravimą, o VRK pirmininkė Lina Petronienė ir jos pavaduotojas Maksimas Reznikovas bei narė Laura Matjošaitytė balsavo už iniciatyvos registravimą, nes nematė Konstitucijos pataisos prieštaravimo Konstitucijai.
Šie 6 politinių partijų, gaunančių valstybės dotacijas, atstovai nenusišalino nuo balsavimo dėl akivaizdaus viešųjų ir privačių interesų konflikto, net mums to paprašius. Nuo balsavimo nenusišalino ir Lietuvos liberalų sąjūdžio (LLS) atstovė VRK Jolita Baušytė, kuri 2025 m. balandžio 10 d. VRK posėdyje balsavo ir už valstybės lėšų skyrimą jos atstovaujamam LLS.
Posėdyje mes atkreipėme dėmesį, kad VRK sprendimo projektas grindžiamas Konstitucinio Teismo (KT) 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarimu, o jame nurodyta, kad valstybė negali sudaryti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų sudarytos prielaidos gauti valstybės finansavimą partijoms, padariusioms įstatymų pažeidimus, kurie valstybės įvertinti kaip esminiai. Kas pasakys, kad LLS nuteisimas už politinę korupciją yra „ne esminis pažeidimas“?
J. Baušytė paskelbė, kad ši partija sumokėjo teismo paskirtą baudą. Ir jau šventa? VRM pažyma, kad LLS teistumas tuo pasibaigė, nebuvo pateikta.
VRK sprendimas grindžiamas net akivaizdžiai dirbtinais argumentais, pvz. siūlomo įstatymo dėl Konstitucijos pakeitimo pavadinime neturėtų būti nurodytas pakeitimo turinys…
Neaišku, ar bus galima partijoms skirti 0,6% GPM? Paaiškinome, kad tai – ne valstybės, o asmens lėšos, kurias jo nurodymu VMI perveda asmens pasirinktai partijai.
VRK nuomone, neaišku, ar galima bus finansuoti rinkimų debatams skirtas laidas, lyg VRK „nežinotų“, kad valstybė šias rinkimams skiriamas lėšas skiria ne partijoms, o VRK…
VRK mano, kad neaišku bus, kuo skiriasi „politinė partija“ ir „politinė organizacija“? Tačiau ir mes, ir VRK narys Andrius Vaišnys pastebėjo, kad Konstitucijos 35 straipsnio kitose dalyse ir dabar yra šios abi sąvokos. Tad kodėl reikia tai keisti?
VRK sprendime pasiremta argumentu, kad Europoje reta valstybė nefinansuoja politinių partijų, nurodyta Malta, anot VRK teisės skyriaus vadovo Roko Stabingio, turinti tokią tradiciją, ir Italija, kurioje asmenims, parėmusiems politines partijas, valstybė grąžina pajamų mokestį. Teko paaiškinti, kad ir Italijoje tai yra asmens, o ne valstybės lėšos.
Neišgirdome VRK argumentų, kodėl Lietuva negali elgtis taip, kaip Malta ar Italija, kodėl ES nebaudžia taip besielgiančių Maltos ir Italijos?
Klausimas ir dėl to, kodėl iki 2012 m., nuo kada Lietuvos valstybė pradėjo dotuoti politines partijas, politinė sistema nesugriuvo – ir rinkimai vyko, ir savivaldybių, ir parlamento deputatai buvo renkami…
Štai ir priėjome prie esminio momento. VRK nuomone, politinių partijų nefinansavimas valstybės lėšomis diskriminuotų politines organizacijas kitų asociacijų, t. y. religinių bendruomenių, visuomeninių organizacijų atžvilgiu.
Mes paaiškinime, kad yra esminis skirtumas – politinės partijos dalyvauja valstybės valdyme, o visuomeninės organizacijos – ne. Todėl tai nesąžiningas „lygiateisiškumo“ pavyzdys.
Tikrasis nelygiateisiškumas Lietuvoje įgyvendintas tarp politinių partijų. Ir VRK pateiktuose KT išaiškinimuose nurodyta, kad Lietuvoje nėra konstitucinės „teisės į valstybės dotaciją“, nes politinės partijos konstitucinė laisvė (35 str.) ir dalyvavimas valdant valstybę (33 str.) nesuteikia subjektui teisių į biudžetinę subsidiją ir nesukelia valstybei tokios konstitucinės pareigos.
Tiek VRK pateiktuose KT nutarimuose, tiek Europos organizacijų rekomendacijose (bet ne privalomuose teisės aktuose) nurodyta valstybės pareiga yra sudaryti lygias galimybes konkuruoti (neutralumas, skaidrumas, ribos ir kontrolė), bet ne būtinai finansuoti organizacijų veiklą.
Lietuvoje galiojantys suinteresuotų politinių partijų parlamente balsais priimtų Politinių organizacijų įstatymu ir Rinkimų kodeksu sukurta ir įtvirtinta iš esmės ydinga politinių partijų bei politinių organizacijų padėtis, kuri pažeidžia politinių partijų lygiateisiškumą – parlamentinės partijos, gaudamos ženklias lėšas iš valstybės, šiomis lėšomis gali sumokėti rinkimų užstatus ir politinės kampanijos išlaidas, o neparlamentinės ar naujai besikuriančios partijos atsidūrusios iš esmės nelygiateisiškoje padėtyje, nes negaudamos valstybės lėšų ir esant draudimui juridiniams asmenims finansuoti politinių partijų veiklą, jos negali lygiateisiškai ar net išvis dalyvauti parlamento ar kituose rinkimuose.
Todėl politinių organizacijų biudžetinio finansavimo draudimas sumažintų priklausomybę nuo valstybės ir skatintų realų politinių partijų narių bei rėmėjų įsitraukimą į jų veiklą. Tik tokiu būdu galima užtikrinti politinių partijų ir politinių organizacijų lygiateisiškumą esminio demokratinės valstybės pasireiškimo metu – rinkimuose.
Susidariusią iš esmės ydingą padėtį patvirtina ir pačios VRK skelbiami duomenys – 2015–2024 metais politinės partijos gavo apie 56 mln. € valstybės dotacijų, o narių mokesčių tesurinko apie 4,28 mln. €. 2024 metais politinių partijų narių mokesčiai tesudarė 12 % viso jų finansavimo, o nario mokestį temoka apie 14% jų narių.
Tokiu būdu politinių partijų, o tuo pačiu ir valstybės valdymas akivaizdžiai išsigimė ir tapo demokratijos profanacija. Metas tai ištaisyti. Tuo labiau, kad siūloma referendumo iniciatyva neprieštarauja Konstitucijai, ką pripažino ir 3 VRK nariai.
Kitas žingsnis – skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Autoriai yra piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatoriai
už Lietuvą valdžiusių partijų padarytą žalą valstybei (žalota kalba, apnaikintas kaimas, griūvančios sveikatos, švietimo, policijos sistemos, išplitę kvaišalai…masinė emigracija, kitataučių neukrainiečių invazija) turėtų būti iš jų sąskaitų išskaičiuota į valstybės biudžetą
30-metį siautėję Lietuvos priešai bolševikai verti pačios didžiausios bausmė – tremties iš Lietuvos su turto konfiskavimu, kai 1996 birželio 20 bei 2003 sausio 23, atsirado jų s_u_k_l_a_s_t_o_t_a_s konstitucijos 47 str (žemės tema) svetimšalių naudai, pažeidžiant konstitucijos 153 str nuostatą. Citata: „Bemaž trečdalį Lietuvos žemių yra supirkę užsienio fondai. Aš pats nuomojuosi dalį žemės ūkininkavimui iš vokiškų fondų.“ (Lietuvos ūkininkas – milijonierius)
Daug ženklų rodo, kad bolševikų (neišjungtų komunistų, kgb’istų, stribvaikių) sukurta respublika-2 žlugo, o pačius bolševikus gali išjungti tik karalius.
LDK vyrai, gerbiant karalių Gediminą, ruoškimės LDK Lietuvos (monarchinės) valstybės atstatymui, kad Tauta atsigautų, kad Lietuva taptų pavyzdingiausia valstybe pasaulyje.
Lyginant su karališkąja Anglija, Lietuvoje gali gyventi 25 milijonai mūsų.
Romas Kaulinis su ChatGtp pareiškė:
1. Lietuvos ekonominis potencialas 1990–1991 m.
(atsiskyrus nuo TSRS)
1.1. Pramonė
Lietuva turėjo apie 7–8 % visos TSRS pramonės produkcijos
(nors sudarė tik ~3 % gyventojų).
Dirbo apie 1 mln. žmonių pramonėje.
Buvo išvystyta mašinų gamyba, elektronika,
chemija, laivų statyba, maisto ir tekstilės pramonė.
Pavyzdžiai:
„Ekranas“ (Panevėžys), „Sigma“, „Venta“, „Banga“, „Inkaras“, „Achema“, „Mažeikių nafta“, Klaipėdos laivų statykla, „Elfa“ ir kt.
Žemės ūkis aprūpindavo ne tik Lietuvą,
bet ir eksportuodavo į TSRS miestus.
1.2. Energetika ir valiuta
Ignalinos AE (2 veikiantys reaktoriai)
gamino ~70 % elektros, eksportavo perteklių.
Turėta nacionalinė valiuta – litas (nuo 1993 m.),
kurio įvedimas buvo valstybingumo simbolis.
1.3. Gyventojų skaičius
1990 m. Lietuvoje gyveno 3,7 mln. žmonių.
Gausi jauna karta
(demografinis „burbulas“ iš pokario gimstamumo).
Gimstamumas – ~15 gimusiųjų 1000 gyventojų.
Emigracija – minimali
(uždaros sienos, o atkūrus nepriklausomybę dar buvo viltys).
2. Dabartinė Lietuvos situacija (2025 m.)
2.1. Pramonė ir ekonomika
Išardytos beveik visos sunkiosios pramonės šakos
(elektronika, mašinų gamyba, laivų statyba).
Strateginiai objektai
privatizuoti arba parduoti užsienio kapitalui:
Mažeikių nafta, bankai, telekomunikacijos,
dalis žemės.
Lietuvos BVP (apie 80 mlrd. eurų 2024 m.)
daugiausia sudaro paslaugos ir prekyba, o ne gamyba.
Pramonėje dirba ~250 tūkst. žmonių
(keturis kartus mažiau nei 1990 m.).
2.2. Energetika ir valiuta
Ignalinos AE uždaryta pagal ES reikalavimus (2009 m.),
Lietuva tapo energetiškai priklausoma.
Nacionalinė valiuta panaikinta –
įvestas euras (2015 m.).
Monetarinė politika perkelta į ECB Frankfurtą.
2.3. Gyventojų skaičius
2025 m. Lietuvoje gyvena apie 2,6 mln. žmonių.
Tai – 1,1 mln. mažiau nei 1990 m.
(praradimas ~30 % visų gyventojų).
Emigravo apie 0,8–0,9 mln. žmonių,
daugiausia darbingo amžiaus.
Gimstamumas – ~9 gimę 1000 gyventojų
(mažiausias ES).
Reprodukcijos rodiklis (TFR) – ~1,3
(vietoj reikalingo 2,1).
Tai reiškia, kad TAUTA nyksta –
per vieną kartą užauga beveik dvigubai
mažiau lietuvių nei reikia išlikimui.
3. Proporcijų palyginimas
Rodiklis 1990 m. 2025 m. Pokytis
Gyventojų skaičius 3,7 mln. 2,6 mln. –30 %
Gimstamumas (tūkst. gyv.) ~55 tūkst. ~22 tūkst. –60 %
Emigracija beveik 0 ~900 tūkst. masinė
Pramonės darbuotojai ~1 mln. ~250 tūkst. –75 %
Energetinė nepriklausomybė Ignalina (eksportas) importas, AE uždaryta prarasta
Valiuta Litas (suverenitetas) Euras (ECB kontrolė) prarasta
4. Išvada (pagrindžiant Jūsų teiginį)
1990 m. Lietuva turėjo visas sąlygas būti ekonomiškai savarankiška: pramonę, eksportuojančią energetiką, augančią jauną visuomenę, nacionalinę valiutą.
2025 m. Lietuva yra demografiškai išsekusi, ekonomiškai priklausoma, praradusi valiutą ir gamybos bazę.
Jei tendencijos išliks, po kelių dešimtmečių
lietuvių TAUTA gali tapti mažuma savo valstybėje
arba visiškai ištirpti emigracijoje.
Todėl galima sakyti, kad Baltijos kelias –
tautos vienybės simbolis –
baigėsi valstybės ekonominės ir demografinės galios sunaikinimu, nes vietoje tikros nepriklausomybės buvo pasirinktas integracijos kelias, vedantis į priklausomybę nuo išorinių centrų.
Yra objektyvios to priežastys, bet yra ir subjektyvios – silpnas tautinis elitas. Kolaborantai parsidavė kitiems, o patriotai lengvai manipuliuojami. Stipresnieji – išmesti pro langą ar pastumti po sunkvežimiu. Dar blogiau, kad tai pasaulinė kryptis – šliaužiantis kominterno sąmokslas.
esminė priežastis – užvaldyta purvasklaida, tad žmonės negali tinkamai susižinoti. Pakišinėjami netikri dievai, lyderiai, o patriotai geriausiu atveju nutylimi
Toks įspūdis, kad kai kurie mūsų patriotai kartais ima peštis tarpusavyje, nepastebėdami, kad Tomaševskio partija eina į valdžią, .o greitu metu į Lietuvą žada atvykti naujasis Lenkijos prezidentas, galimai su dar griežtesniais reikalavimais Lietuvai?
O ar tikrai mes nepajėgūs sukurti stipraus internetinio laikraščio ?
Manau, viena galimų priežasčių- godumas paprastasis, menkas atjautos kitam jausmas. Ir dabar didžiausia stambaus kapitalo lobistų problema- vos vienu procentu iki 17 proc. padidintas pelno mokestis (Lenkijoje -19 proc. Anglijoje 25 proc. Vokietijoje jis siekia 30 proc.),pilna žiniasklaida užsakomųjų straipsnių,kokie dideli mokesčiai Lietuvoje( matyt, turtingiesiems)…. Pajamos virš kelių šimtų tūkstanęių eurų per metus Vokietijoje, Anglijoje, Prancūzijoje apmokestinamos 45 proc., Lietuvoje 32 proc. virš milijono eurų per metus Austrijoje apmokestinamos 55 proc., Lietuvoje-32 proc. ( kai kas,žvelgiant į viešas pajamų deklaracijas, sumoka vos 1-2 proc.). Dividendų mokestis Lietuvoje- 15 proc., Vokietijoje berods 25 proc.,Belgijoje 30 proc.. Airijoje-52 proc. Naujoji socialdmokratinė valdžia padidino mokesčius dirbantiems pagal individualios veiklos pažymą iki 20 proc., nors tos veiklos pajamos keliolika tūkstančiai eurų per metus. Trumpai tariant mažos ir vidutinės pajamos apmokestinamos per daug, o šimtatūkstantinės ir milijoninės pajamos- per mažai. Tada trūksta pinigų viešajam sektoriui, uždarinėjami ligoninių skyriai regionuose, “reorganizuojamos” mokyklos. Kai pelno mokestis mažas, nėra jokios paskatos didinti algas samdomiems darbuotojams, geriau pirkti butus, vilas užsienyje, jachtas ir lėktuvus… Ir nuolat spausti valdžią, kad leistų atsivežti daugiau “pigesnių” darbuotojų iš kitų šalių. Emigravę lietuviai vargu ar visuotiniai grįš- manau,darbdaviai nesiruošia mokėti orių algų…
Vienos žiniasklaidos svetainės korespondentė paklausė kandidatės į Lietuvos ministro pirmininko pareigas- kaip gali valdyti valstybę asmuo, nesusikūręs sau gerovės, teturintis vos 45 tūkst. eurų piniginių lėšų? Nepamenu atsakymo, bet vienas komentaras po straipsniu įstrigo- ar, žurnalistės nuomone, universiteto profesorius ar docentas negali kandidatuoti į auščiausius valstybės valdymo postus, nes neturi net 45 tūkst. eurų? Komentaras,berods, gana greitai dingo….
Partijos – Lietuvos turtas, jos net ŠEŠIUOSE Konstitucijos straipsniuose minimos. Partijų tikslas – demokratiniais metodais valdyti valstybę, Tėvynę mūsų. Labai kilnus, svarbus tikslas. Kas, jei ne valstybė, turi partijas finansuoti?
Tėvynės meilė dar kilniau – ar dėl to ir ją turime finansuoti ? Jei partija dirba tautai, tai tauta ją pati parems. O jei tauta norėtų paremti, bet neturi iš ko, tai kas iš tokio valdymo, kuris tautą nuskurdino ? Ir kur čia demokratinis valdymas, jei referendumai tautai neprieinami. Jei tie, Kurie Viską Žino Geriau, juos, vien užsiminus, išvadina referenDūmais ?
“Tėvynės meilė dar kilniau – ar dėl to ir ją turime finansuoti ? ”
– Atsakau: meilė už pinigus yra prostitucija.
Tikras kovotojas neįsižeidžia jei kažkoks tamsybininkas jį “išvadina referenDūmais” ar kaip nors panašiai. Ir netikėkite mitais, jog partijos dirba ne tautai: juk minios žmonių ateina rinkimų dieną balsuoti! Nuo senų laikų yra pastebėta: kai žaisdavo Žalgiris su Statyba, tą vakarą pusė Lietuvos eidavo miegot nusiminę, bet nepaisant to VISI turėjo įsitikinimą, jog krepšinis yra puiku! Negi sunku suprasti, kad panašiai yr su partijom? Nereikia triest miltais, jei laimėjo ne tavo partija, tai ne pasaulio pabaiga. Tobulinti rinkimus, valstybės valdymą – reikia, šviesti žmones – reikia. Pulti į desperaciją nereikia.
,,meilė už pinigus yra prostitucija” – o politika už pinigus ?
Kiekvienas darbas turi būti apmokamas, politiko – taip pat.
Teko dalyvauti vienoje ministerijos darbo grupėje- posėdžiai kiekvieną savaitę, posėdžiams reikėdavo ruoštis, išnagrinėti atsiųstus dokumentus, teikti siūlymus. Kai kurie darbo grupių nariai iš biudžetinių įstaigų dalyvaudavo savo darbo metu. Kitiems -jokio atlygio už sugaištą laiką, pasiūlymus projektams, ar išlaidas kurui ( kai kurie darbo grupės nariai atvykdavo iš kitų miestų). Gal ministerijos atstovai įsivaizdavo ,kad tie kiti darbo grupės nariai minta oru, jiems nereikia mokėti mokesčių, kuras jiems nekainuoja? Šalia viso to- mano nuomone, nemažos išlaidos ministerijos darbo viešinimui ( galimai net influencerių paslaugoms?)- tam lėšų,matyt, netrūko ir netrūksta?
Kai politikai laimi rinkimus, jie gauna valstybines pareigas ir už jas gauna algą. Į ją niekas nesikėsina. Bet ar turėtų būti apmokami jau nuo pareiškimo, kad jie sieks tų pareigų? Dėl to žmonės ir siūlo nuspręsti referendumu. Kas ir yra sudėtinė demokratijos dalis.
Valstybė nemoka politikams už tai, kad jie sieks valstybinių pareigų.
Valstybė moka rinkėjų pasitikėjimą turinčiai partijai, kaip organizacijai – organizacijos kaip ir žmonės turi įvairių išlaidų.
O dėl referendumo, aš visada už, kad jų būtų kuo dažniau. Labai demokratiška.
,,Valstybė moka rinkėjų pasitikėjimą turinčiai partijai, kaip organizacijai ” O jei nė viena partija neturi rinkėjų pasitikėjimo ?
13 VRK narių . 6 partijų atstovai. Iš 13 – 6 = 7. Turėjo laimėti 7.