Augalai: ateities mitybos pagrindas ir naujos viltys žemės gyvybei

Balandžio 2 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyriaus „Mokslininkų rūmai“ renginių ciklo „Mokslo žinių diena“ metu moksleiviai buvo pakviesti į nuotolinę paskaitą „Ar išmaitins augalai žmoniją ateityje?“. Paskaitoje dalyvavo daugiau kaip 300 mokinių ir jų mokytojų. Auditorija buvo labai plati – prisijungė klausytojai ne tik iš didžiųjų Lietuvos miestų, bet ir iš mažesnių miestų ir rajonų: Telšių, Trakų, Jurbarko, Anykščių, Veisiejų (Lazdijų r.), Šilutės, Daugų (Alytaus r.), Raseinių, Palangos, Pasvalio, Tauragės, Panevėžio rajono. Pranešimą įdomioje paskaitoje apie augalų potencialą ir ateities iššūkius skaitė LMA akademikas, Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pirmininkas Vidmantas Stanys, kurio mokslinė veikla apima augalų proteomiką, molekulinę biologiją ir selekciją. Jis yra pelnęs Lietuvos mokslo premijas ir kitus svarbius apdovanojimus už savo indėlį į mokslą ir Lietuvą.

Renginio metu mokslininkas dalijosi įžvalgomis apie augalų vaidmenį mūsų gyvenime, pristatė inovatyvias technologijas ir nagrinėjo galimybes, kaip augalai galėtų padėti spręsti pasaulines maisto problemas.

Paskaitoje ypatingas dėmesys buvo skirtas augalų svarbai žmogaus mityboje. Kaip pabrėžė lektorius, šiuo metu 100 proc. mūsų maisto yra augalinės kilmės, nesvarbu, ar valgome tiesiogiai augalus, ar gyvūninius produktus, kuriems augalai tarnauja kaip pašaras. Anot jo, „net ir mėsos ar pieno produktai yra netiesiogiai augalinės kilmės, nes gyvuliai minta augalais.“

Kalbėdamas apie biomasės pasiskirstymą tarp taksonominių grupių Žemėje, lektorius pažymėjo, kad „iš viso biomasės priskaičiuojama 550 gigatonų anglies, augalai sudaro 450 gigatonų, o tai yra pati didžiausia biomasės dalis, žmonės tesudaro 0,06 gigamasės <…>, tai rodo, kad Žemė yra augalų planeta.“

Du trečdaliai žmonijos suvartojamų kalorijų yra gaunami iš keturių augalų.

Mokslininkas pabrėžė, kad iki 2050-ųjų, kai pasaulyje gyvens apie 9 mlrd. žmonių, dabartinių kultūrų derlių reikės padidinti apie 40 proc., tačiau klimato kaita prognozuoja kviečių ir sojų derliaus sumažėjimą iki 30 proc., o kukurūzų – iki 7 proc. Tai verčia ieškoti naujų augalų rūšių ir auginimo būdų, taikant naujas technologijas.

Akad. V. Stanys paskaitoje paminėjo melsvąjį varpį – daugiametį miglinį augalą, kuris naudojamas ne tik maistui, bet ir dirvožemiui atkurti. Veislė ‘Kernza’, kol kas dar nusileidžianti derliumi vasariniams kviečiams, jau plačiai auginama pasaulyje, o daugiamečiai augalai apskritai prisideda prie geresnių dirvožemių formavimosi.

Viena iš svarbiausių paskaitos temų – augalų adaptacija ir ateities technologijos. Mokslininkai kuria naujas augalų veisles, galinčias atlaikyti klimato kaitos sąlygas, pavyzdžiui, pomidorus ir salotas, gebančius įsisavinti acetatą (acetatas – acto rūgšties darinys, kuris veikia kaip alternatyvus, koncentruotas anglies ir energijos šaltinis augalams, leidžiantis jiems augti tamsoje) ir taip vykdyti organinių medžiagų sintezę net ir be saulės šviesos. Anot mokslininko, „galutinis tikslas yra pasiekti, kad augalai gyventų tiktai iš acetatų, o tai yra nauja technologija, nauja mintis, kuri ateityje galbūt keis mūsų požiūrį.“

Taip pat nagrinėjamos technologijos, leidžiančios augalams patiems generuoti elektros energiją, kurią ateityje, tikėtina, išmoksime panaudoti. Kitos perspektyvos apima vertikalųjį ūkininkavimą, kai augalai auginami sluoksniais, naudojant dirbtinį apšvietimą, ir tai leidžia sutaupyti daug vandens, trąšų bei vietos. Ne mažiau svarbios ir apželdintos miesto erdvės, kurios ne tik gerina oro kokybę, bet ir tampa ateities urbanistiniais sprendimais.

Augalai ateityje gali padėti spręsti apšvietimo klausimus.

Kalbėdamas apie ateities mitybos tendencijas, lektorius citavo futuristus, kurie prognozuoja, kad per artimiausius 24 metus ne tik pasikeis tai, ką valgysime, bet ir iš esmės permąstysime, kas yra maistas. Vietoj tradicinių ingredientų, į mūsų mitybos racioną gali patekti tokie augalai kaip laminarija, soros, tefas, kiaulpienės ar abisininė balanda, o augalų sukurta biomasė gali tapti žaliava maisto produktų gamybai naudojant 3D spausdinimą.

Paskaitos pabaigoje akademikas pabrėžė, kad augalai žmoniją maitino visada ir maitina dabar. Ar jie išmaitins ateityje, priklauso nuo mūsų pasirinkimų. „Atsigręžti į gamtą, ne kaip į išteklių, o kaip į partnerį ir ieškoti būdų, kaip su ja gyventi,“ – apibendrino lektorius. Tai raginimas pereiti nuo eksploatacijos prie partnerystės su gamta, siekiant užtikrinti darnią žmonijos ateitį.

Parengė LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vyriausioji specialistė Liliana Feiginaitė

Nuotraukos autorės