Su virškinimo veikla susiję negalavimai – vieni iš dažniausiai tarp ligonių pasitaikančių sveikatos sutrikimų. Dažnai jie užklumpa netikėtai, sukelia didelį diskomfortą ir apsunkina kasdienines veiklas. Trakų „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Karolina Girdvainytė pasakoja, kokių gyvensenos įpročių svarbu laikytis, siekiant sumažinti virškinimo problemų grėsmę, ir kokių požymių itin svarbu neignoruoti.
„Dažniausi virškinimo nusiskundimai, dėl kurių pacientai kreipiasi į savo šeimos gydytoją, yra skausmas skrandžio duobutėje, pilnumo arba apsunkusio virškinimo pojūtis, rėmuo, pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas bei viduriavimas. Taip pat pasitaiko atvejų, kai pacientai skundžiasi tik rytiniu gerklės skausmu ar krenkštimu, kuriuos gali lemti virškinamojo trakto sutrikimai. Šie nemalonūs pojūčiai gali atsirasti bet kokio amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai vargina vyresnius nei 50 m. žmones“, – atkreipia dėmesį šeimos gydytoja.
Virškinimo sutrikimų atsiradimui įtakos turi nesubalansuota mityba – pusryčių atsisakymas, sotus valgis prieš miegą, greitas, mažai skaidulų turintis maistas bei nepakankamas skysčių suvartojimas. Taip pat virškinimo problemų priežastimi neretai tampa žalingi gyvenimo įpročiai, pavyzdžiui, rūkymas ar alkoholio vartojimas, per didelis stresas bei paveldimos ligos. Vertėtų nepamiršti, kad nemalonūs pojūčiai gali atsirasti ir dėl H. Pylori bakterijos.
Kokios priežastys gali sukelti virškinimo sutrikimus?
Virškinimo sutrikimai gali signalizuoti apie labai skirtingas sveikatos būkles. Viena dažniausiai pasitaikančių – gastroezofaginio refliukso liga, kurios metu skrandžio ar dvylikapirštės žarnos turinys nekontroliuojamai grįžtą į stemplę, todėl ji yra nuolat dirginama ir pažeidžiama.
Taip pat dažnai pasitaiko gastritas – skrandžio gleivinės uždegimas, galintis pasireikšti ūmiai arba būti lėtinis. Kitos labai dažnos priežastys – tai skrandžio arba dvylikapirštės žarnos opaligė – ligos metu atsiranda opos skrandžio arba dvylikapirštės žarnos gleivinėje, o jų ignoravimas gali padidinti skandžio vėžio išsivystymo riziką.
„Visgi, susidūrus su minėtais simptomais, ypač, jei jie nepraeina per kelias dienas, vertėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Itin svarbu tai padaryti, kai atsiranda rijimo sutrikimas, maisto strigimas gerklėje, stiprus pilvo skausmas ar kraujavimas“, – sako K. Girdvainytė.
Verta žinoti, jog kepenų, tulžies pūslės bei kasos ligas gali parodyti kraujo tyrimai. Jaučiantiems virškinimo sutrikimus taip pat naudinga atlikti skrandžio bakterijos H. Pylori tyrimą – šią bakteriją turi 50 proc. populiacijos.
Geriausias būdas užkirsti kelią ligoms – profilaktika
Net nesusidūrus su konkrečiais negalavimais, naudinga kartą per metus apsilankyti pas savo šeimos gydytoją ir atlikti profilaktinius kraujo tyrimus bei pilvo echoskopiją. Visgi, jeigu pacientas patiria skrandžio negalavimus, jis gali būti nukreiptas skrandžio – gastroskopijos bei žarnyno – kolonoskopijos tyrimams.
„Taip pat verta nepamiršti, kad pacientai nuo 50 iki 74 m. gali nemokamai dalyvauti prevencinėje storosios žarnos vėžio programoje ir kas 2 m. atlikti imunocheminį slapto kraujavimo išmatose testą. Jei jo atsakymas teigiamas – šeimos gydytojas skiria siuntimą pas gydytoją specialistą atlikti kolonoskopijos ir, jei reikia, biopsijos tyrimus. Norint dalyvauti prevencijos programoje, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją“, – primena šeimos gydytoja.
Be to, norint pasirūpinti savo virškinimo sistema, naudinga laikytis tam tikrų taisyklių: reguliariai maitintis, rinktis sočius pusryčius ir pietus bei lengvą vakarienę. Per dieną vertėtų suvalgyti dvi saujas daržovių, o pirmoje dienos pusėje – vieną saują vaisių.
„Rytą geriausia pradėti nuo stiklinės vandens ir per dieną suvartoti pakankamai skysčių – suaugusiam žmogui reikia 2–2,5 litrų. Jei norisi kavos, ją vartoti ne ant tuščio skrandžio, o po valgio. Vengti rūkyto, konservuoto, marinuoto, perdirbto ar aštraus, tačiau rinktis troškintą ir garuose ruoštą valgį“, – pasakoja K. Girdvainytė.
Svarbu nepamiršti ir fizinio aktyvumo – fizinei veiklai skirti bent 30 min. per dieną. Taip pat atsikratyti blogų įpročių – nerūkyti ir sumažinti alkoholio vartojimą.
