Vyriausybė pritarė Energetikos ir Aplinkos ministerijų pateiktam galutiniam atnaujintam Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų planui 2021–2030 m. (NEKSVP). Pagal Europos Sąjungos reikalavimus atnaujintam dokumente numatyti tikslai ir priemonės, kurių Lietuva sieks iki 2030 m.
Praeitų metų liepą pateikus atnaujinto NEKSVP projektą Europos Komisijai, gruodį buvo gautas vertinimas ir 19 siūlymų dokumento tobulinimui. Lietuva buvo išskirta kaip viena iš nedaugelio ES valstybių, kurios planai atsinaujinančios energetikos ir energijos vartojimo efektyvumo srityse viršijo ar atliepė ES nustatytus nacionalinius tikslus. Mūsų šalis taip pat buvo vienintelė, kuriai Europos Komisija neturėjo pastabų dėl viešųjų konsultacijų vykdymo.
Ambicingi tikslai
Planas įgyvendina š. m. birželį Seimo priimtą Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, kuri kelia ne tik ambicingus tikslus Lietuvai tapti tvarios energetikos lydere regione, bet ir didina šalies saugumą.
„Šio plano vertė – 31 mlrd. Eur viešųjų ir privačių lėšų. Tai rekordinės investicijos į energetiką ir klimato kaitos valdymo priemones, kurios leis ne tik pasiekti 100 proc. elektros apsirūpinimą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, tačiau prisidės ir prie viso energetikos sektoriaus transformacijos bei atsižvelgs į visuomenės pažeidžiamus asmenis. Šiame plane numatoma ir švariųjų technologijų, kaip žaliasis vandenilis ar anglies dioksido surinkimas, plėtra“, – teigia energetikos ministras Dainius Kreivys.
Šią vasarą buvo vykdytos pakartotinės viešosios konsultacijos NEKSVP ir jo strateginiam poveikio aplinkai vertinimui. Sulaukta didelio susidomėjimo iš socialinių partnerių, kurie pateikė beveik 330 pasiūlymų ir pastabų, į kurių didžiąją dalį buvo atsižvelgta. Didėjantis piliečių ir verslo bei institucijų įsitraukimas rodo, kad kovai su klimato kaita yra teikiamas prioritetas ir yra strateginės reikšmės.
„Kartu su 300 socialinių partnerių sukurtas realus Lietuvos dekarbonizacijos grafikas, finansinis ir politinės darbotvarkės planas. Pagal jį Lietuva 2030 m. vykdys savo globalius ir europinius įsipareigojimus sumažinti ŠESD emisijas 21 proc. lyginant su 2005 m. Aiškus priemonių ekonominis pasvėrimas, leidžia mums tikėtis net 2,4 proc. BVP prieaugio įgyvendinant Lietuvos klimato tikslus ir pritraukiant naujas investicijas, kurios sustiprins Lietuvos konkurencingumą“, – pabrėžė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Vyriausybei patvirtinus NEKSVP, šis bus nedelsiant išsiųstas Europos Komisijai ir taip Lietuva prisijungs prie kitų 11 ES valstybių narių, parengusių savo atnaujintus planus. Kito 2031–2040 m. laikotarpio nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus ES valstybės pradės rengti už kelių metų ir turės pasitvirtinti iki 2029 m. sausio 1 d.
