Praėjusių metų gruodį Vilniuje vykusiame Baltijos Ministrų Tarybos Ministrų Pirmininkų susitikime sutarta dėl bendros Baltijos šalių pozicijos dėl naujojo klimato kaitos paketo. Šiandien vykusiame susitikime Baltijos šalių Ministrai Pirmininkai pasirašė bendrą pareiškimą.
Ministrai Pirmininkai pareiškė, kad naujasis klimato kaitos paketas kelia didelių iššūkių, bet kartu kuria galimybes ekonomikai ir visuomenei. Kadangi Europos Sąjungos valstybės narės ir regionai labai skiriasi, būtina ieškoti sprendimų, kurie atlieptų nacionalinius ir regioninius skirtumus.
„Baltijos šalių gyventojų įpročiai renkantis ir vairuojant automobilius, šildant gyvenamuosius namus, saugant bioįvairovę, ekosistemas ir miškus yra labai skirtingi, todėl bendradarbiavimas keičiantis gerąja patirtimi padės siekti bendrų žaliosios darbotvarkės tikslų“, – sakė Ingrida Šimonytė.
Būtina atsižvelgti į valstybių narių ekonomines ir socialines struktūras, skirtingus atspirties taškus išmetamų teršalų ir atsinaujinančių energijos šaltinių atžvilgiu, į galimybes mažinti teršalų išmetimą ir priimti darnius sprendimus, kurie leistų pasiekti klimato neutralumą iki 2050 metų.
Pareiškime pabrėžiama, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimo tikslai neturi pažeisti principo „nieko nepalikti nuošalyje“, neturi perkelti atsakomybės naštos valstybėms narėms, susiduriančioms su didžiausiais pertvarkos iššūkiais.
Būtina užtikrinti transformacijai reikalingas investicijas. Apyvartinių taršos leidimų plėtra gali paliesti pažeidžiamiausias gyventojų grupes, padidinti energetinį skurdą. Būtina išlaikyti jūrų transporto konkurencingumą Baltijos jūros regione, išvengti anglies dioksido nutekėjimo.
Reikia rasti būdų, kaip sušvelninti riziką, susijusią su kainų augimu, siekiant sumažinti poveikį žmonėms ir ekonomikai. Įgyvendinant klimato kaitos tikslus ir siekiant žaliosios transformacijos, privalu energijos sistemas išlaikyti stabilias ir saugias.
Pareiškime taip pat atkreipiamas dėmesys, jog derybos dėl naujų tikslų turi būti išsamios ir darnios, siekiant sukurti būsimą klimato struktūrą taip, kad būtų skatinamas tvarus augimas, darbo vietų kūrimas ir konkurencingumas.
Lietuva yra įsipareigojusi iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 70 procentų, palyginti su 1990 m., ir iki 2050 m. užtikrinti, kad Lietuvos ekonomika taptų ne tik žiedinė, bet ir neutrali klimatui.
