Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) siūlo į Vyriausybės programos įgyvendinimo planą įtraukti priemones, kurios stiprintų ryšių tinklų atsparumą, greitintų itin didelės spartos interneto plėtrą regionuose ir mažintų skaitmeninę atskirtį. Tarp siūlymų – stipresnė radijo spektro stebėsena, prioritetinis elektros tiekimo atkūrimas ryšių infrastruktūrai, kritinio ryšio tinklo plėtra ir parama gyventojams, kuriems spartusis internetas šiandien nėra prieinamas.
„Siūlome į Vyriausybės programos įgyvendinimo planą įtraukti priemones, kurios didintų valstybės pasirengimą krizėms ir kartu spręstu ilgalaikes ryšių prieinamumo problemas. Tai – veiksmingesnė radijo spektro stebėsena, atspari kritinio ryšio infrastruktūra, spartesnė interneto plėtra regionuose ir pagalba žmonėms, kuriems skaitmeninės paslaugos vis dar sunkiai prieinamos“, – sako RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.
Stiprinti ryšių atsparumą krizėms
RRT siūlo sukurti nacionalinius radijo spektro stebėsenos ir ankstyvojo perspėjimo pajėgumus, kurie leistų realiuoju laiku aptikti GNSS signalų trikdžius, nelegalias transliacijas ir kitus elektromagnetinės aplinkos incidentus. Tokių incidentų regione daugėja, o jų poveikis gali būti reikšmingas aviacijai, laivybai, transportui, pasienio apsaugai, elektroniniams ryšiams ir kitai kritinei infrastruktūrai.
Taip siūloma nustatyti, kad po audrų, gedimų ar ekstremaliųjų situacijų atkuriant elektros energijos tiekimą elektroninių ryšių infrastruktūrai būtų teikiamas prioritetas. Tai padėtų greičiau atkurti mobiliojo ir interneto paslaugas, pagalbos skambučių ir gyventojų informavimo sistemas.
RRT ragina neatidėlioti ir valstybinio kritinio ryšio tinklo kūrimo – apsispręsti dėl jo valdymo modelio, finansavimo ir pradėti diegimą. Toks tinklas yra būtinas pagalbos tarnybų ir nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų veiklai krizių, mobilizacijos ar karo metu.
Kartu siūloma nustatyti nacionalinio tarptinklinio ir pirmenybinio ryšio naudojimo ypatingomis aplinkybėmis tvarką. Sutrikus vieno operatoriaus tinklui, nacionalinis tarptinklinis ryšys leistų naudotis kitų operatorių tinklais, o pirmenybinis ryšys užtikrintų ryšio prieinamumą specialiosioms tarnyboms ir kritines funkcijas vykdantiems darbuotojams. Tokie reikalavimai jau numatyti ir naujausių radijo dažnių aukcionų sąlygose.
Daugiau investicijų į spartų internetą regionuose
Siekdama spartinti gigabitinės infrastruktūros plėtrą, RRT siūlo lėšas, gautas už teises naudoti radijo dažnius, skirti itin didelės spartos tinklų plėtrai. Vien šiemet operatoriai už šias teises į valstybės biudžetą sumokėjo 16 mln. eurų, o iki 2042 metų iš viso sumokės 45 mln. eurų. Prioritetas turėtų būti teikiamas vadinamajai paskutinei myliai – tinklo atkarpai, kuria prie spartaus ryšio prijungiamas galutinis vartotojas, ypač regionuose.
RRT taip pat siūlo numatyti vienkartinę paramą gyventojams, kurių gyvenamojoje vietoje nėra galimybės naudotis bent 100 Mbps spartos ryšiu, tinklo įvedimo ir pajungimo išlaidoms padengti.
Lietuvoje itin didelės spartos ryšio tinklų aprėptis auga lėčiau nei ES vidurkis. 2025 m. tik 63 proc. namų ūkio turėjo galimybę naudotis šviesolaidiniu ryšiu, o kaimo vietovėse – vos apie 15 proc. Tai rodo poreikį papildomoms tinklų plėtros priemonėms.
Mažinti skaitmeninę atskirtį
RRT siūlo Vyriausybės plane numatyti ne tik ryšio infrastruktūros plėtrą, bet ir nuolatinės skaitmeninės pagalbos gyventojams tinklą. Tokia pagalba, pasitelkiant savivaldybes, bibliotekas, socialinius darbuotojus ir kitas vietos institucijas, būtų ypač svarbi vyresnio amžiaus žmonėms ir regionų gyventojams.
Taip pat siūloma numatyti paramos mechanizmus mažas pajamas gaunantiems gyventojams, kad ryšio paslaugų kaina netaptų kliūtimi naudotis viešosiomis, socialinėmis, sveikatos ar kitomis būtinomis skaitmeninėmis paslaugomis.
Šalinti ryšių plėtrą stabdančias kliūtis
Tarp kitų RRT siūlymų – peržiūrėti teisės aktus ir panaikinti nepagrįstus reikalavimus, kurie trukdo ryšio plėtrą. RRT siūlo aiškiai nustatyti, kad ryšių kabeliai ir jiems reikalinga infrastruktūra yra neatsiejama kelių, gatvių ir geležinkelių infrastruktūros dalis.
Taip pat siūloma įvertinti kritinės infrastruktūros, viešojo saugumo, sveikatos apsaugos, energetikos, transporto, vandentvarkos ir kitų svarbių sektorių priklausomybę nuo 2G judriojo ryšio technologijų bei iš anksto pasirengti jos išjungimui. Perėjimas prie modernesnių technologijų turi būti planuojamas taip, kad nenutrūktų kritinės paslaugos, o vartotojai ir verslai turėtų pakankamai laiko prisitaikyti.
Parengta pagal RRT pranešimą
