Pritarta atsinaujinančios energetikos spartinimui

Vyriausybė šiandien pritarė Energetikos ministerijos rengtoms įstatymų pataisoms, kuriomis siekiama spartinti atsinaujinančios energetikos plėtrą Lietuvoje. Pataisomis šalinami biurokratiniai trukdžiai ir pertekliniai ribojimai saulės ir vėjo elektrinėms, kuriamos palankios sąlygos gaminančių vartotojų skaičiaus augimui bei skatinamas energetinių bendrijų kūrimas.

„Jei Seimas pritars Vyriausybės siūlymams, planuojame, jog 2030 m. pasieksime visišką energetinę nepriklausomybę: 93 proc. reikalingos elektros energijos pasigaminsime patys, ir visa ji bus iš atsinaujinančių išteklių“, – teigia energetikos ministras Dainius Kreivys. Pasak jo, tokiu atveju Lietuva pagal vietinės atsinaujinančios energijos gamybą būtų tarp Europos lyderių.

Ministras taip pat pabrėžia, jog dėl karo Ukrainoje ir neapibrėžtumo pasaulinėse energijos išteklių rinkose sparti žaliosios energetikos plėtra Lietuvoje yra vienintelis tvarus kelias, norint užsitikrinti šalies energetinę nepriklausomybę ir saugumą.

Mažinami biurokratiniai trukdžiai ir pertekliniai reikalavimai

Atsinaujinančios energetikos plėtrai būtina sąlyga – trumpesnis pasirengiamųjų darbų laikotarpis ir nustatytos aiškios sąlygos bei plėtros reikalavimai. Siūloma, jog vystant saulės elektrines aiškiai būtų nurodoma, jog poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūrų atlikti nereikia. Tai leistų jau artimiausiu metu pastatyti pakankamai saulės parkų, iš kurių pigesnę elektros energiją galės įsigyti daugiabučių gyventojai, paremti socialiai jautrias gyventojų grupes.

Pataisomis įvedama aiški takoskyra, kada vėjo parkui turi būti atliktas pilnas poveikio aplinkai vertinimas, o kada – sutrumpinta PAV atranka. Vystant vėjo energijos parkus, pilnas PAV būtų atliekamas tik tuomet, kai statomos 7 ar daugiau vėjo elektrinių ir kai bent vienos iš jų aukštis yra virš 230 m.

Nustatomas saugus vėjo elektrinių atstumas: vėjo elektrinė statoma turėtų būti statoma ne arčiau nei per keturis jėgainės stiebo aukščius nuo gyvenamojo namo be sutikimo.

Siekiant greitesnių procedūrų, siūloma teritorijų planavimo etape neįvardinti konkrečių AEI technologijų galimos plėtros, o numatyti galimybę energetikos objektams skirtuose sklypuose vystyti tiek saulės, tiek vėjo energetiką.

Pataisose taip pat siūloma leisti vėjo ir saulės elektrines statyti žemės ūkio paskirties žemėje užtikrinant galimybę naudoti žemę pagal paskirtį, t.y. nekeičiant žemės paskirties.

Siekiant efektyvaus tinklo pralaidumo, pakeitimais įteisinama ir nauja – hibridinės elektrinės – sąvoka. Tai leis viename tinklo taške prijungti skirtingas AEI elektrines (pvz., saulės ir vėjo) ir kaupimo įrenginius (baterijas) nesumuojant jų galios, kas leis efektyviausiu būdu išnaudoti elektros tinklą ir pasiekti maksimalias gamybos apimtis.

Siūloma, jog elektrinę prijungiant prie tinklų, būtų vertinama leistina generuoti galia, ne visų įrengtų generavimo šaltinių įrengtoji galia, kas leistų įrengti daugiau pajėgumų neplečiant tinklo. Taip pat hibridinėms elektrinėms bus išduodamas vienas leidimas plėtoti ir leidimas gaminti – taip mažinama administracinė našta.

Siekiant skatinti atsinaujinančią energetiką regionuose, sukuriamos skaidrios sąlygos vystytojams dalintis savo sėkme su vietos bendruomenėmis. Elektrinių vystytojams būtų taikoma gamybos įmoka, kuri būtų išmokama seniūnijoms, kas užtikrintų bendruomenių projektų finansavimą. Siūloma, kad AIE gamintojai bendruomenėms skirtų apie 3 proc. nuo metinių pajamų (1,3 EUR/MW).

Palankios sąlygos gaminančių vartotojų plėtrai

Lietuva siekia, kad 2030 m. kas trečias vartotojas pats pasigamintų elektros energijos. Pasak energetikos ministro, norint didinti gaminančių vartotojų skaičių vien finansavimo nepakanka – būtina sukurti patrauklias reguliacines sąlygas buitinių ir komercinių gaminančių vartotojų plėtrai.

Todėl pataisomis siūloma atsisakyti plėtros ir elektros gamybos leidimų (šiuo metu jų nereikia tik gaminančių vartotojų elektrinėms iki 30 k), neberiboti gaminančių vartotojų elektrinės įrengtosios galios (šiuo metu gaminantys vartotojai gali statyti tik iki 1000 kW elektrines), nustatyti, kad elektros energija kaupiama tinkluose 2 metus (nuo balandžio 1d. iki kovo 31d.).

Taip pat siūloma sudaryti sąlygas kelias elektrines priskirti vienam vartojimo objektui, taip užtikrinant, kad vartotojas galės patenkinti visus savo poreikius. Norintys įsigyti elektros iš nutolusios elektrinės, nebeturės dėl to didinti savo įvado – taip bus tausojamas tinklas.

Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos (AEIB)

Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų (AEIB) teisinis reglamentavimas įsigaliojo dar 2019 metais, tačiau šių bendrijų potencialas iki šiol neišnaudotas – Lietuvoje šiandien nėra nė vienos atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos. „Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija – puikus įrankis energetikos kainų suvaldymui, todėl siekiame sudaryti sąlygas savivaldybėms kurti AIEB ir finansuoti socialiai jautrias gyventojų grupes: daugiavaikes šeimas, mažas pajamas gaunančius asmenis“, – sako energetikos ministras. Šiuo metu AEIB gali būti tik viešosios įstaigos, tuo tarpu siūloma, atsinaujinančių išteklių energijos bendrija gali būti bet kuris pelno nesiekiantis juridinis asmuo. Pataisomis išplečiama energetinių bendrijų veikimo teritorija – į ją jungtis galėtų asmenys iš visos apskrities, kurioje veikia bendrijos elektrinė (šiuo metu bendrijos nariais gali tapti tik tos pačios savivaldybės ar besiribojančių seniūnijų gyventojai). Visą informaciją apie tokių bendrijų steigimą, veikimo principu vieno langelio principu būtų įpareigota teikti Lietuvos energetikos agentūra.

Visiška energetinė Lietuvos nepriklausomybė – 2030 m. 

Priėmus siūlomas pataisas, Lietuva visišką energetinę nepriklausomybę pasiektų jau 2030 metais. Planuojama, jog 2030 m. bendra įrengtoji žaliosios energetikos galia Lietuvoje siektų 7 GW, iš jų 1,4 GW sugeneruotų jūros vėjo elektrinės, 3,6 GW – sausumos vėjo ir 2 GW – saulės elektrinės.