Esant dabartinei , iki 2100 m. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje šoktelės 1,5-5,1 laipsniu, daugės kritulių, o Baltijos jūros lygis pakils iki 90 cm. Tokie grėsmingi duomenys paskelbti ketvirtadienį, Raudondvaryje vykusiame tarptautiniame susirinkime klimato kaitos klausimais.
Šis susirinkimas, kuriame dalyvavo Norvegijos ir Lietuvos žinovai bei savivaldybių atstovai, užbaigė Norvegijos fondų remiamą tarptautinį sumanymą „Klimato kaitos švelninimas ir pritaikymas vietos lygmeniu“.„Klimato kaitos padariniai kasmet sukelia vis daugiau grėsmių, todėl šią bėdą reikia spręsti visais lygiais – nuo pasaulio vadų susitarimų iki konkrečių priemonių savivaldybėse“, – kalbėjo Norvegijos Karalystės ambasados įgaliotoji reikalų patikėtinė Anė Sofija Bjeland (Anne Sofie Bjelland).
Susirinkimo dalyvius sveikinęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pastebėjo, kad dėl klimato kaitos sukeltų liūčių šiemet ypač nukentėjo Lietuvos ūkininkai: laukuose liko nenuimto derliaus, tapo sunku pasėti žiemines kultūras.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius gyrė Norvegijos vyriausybės požiūrį sprendžiant klimato kaitos bėdas ir pasidžiaugė, kad ir Lietuvoje jau nemažai daroma – vis plačiau panaudojami atsinaujinančios jėgos šaltiniai, ypač vėjas.
Pranešėjų teigimu, naujai kuriama pramonė dažniausiai būna mažai tarši, o šiltnamio efektą labiausiai skatina trys skyriai: transportas(29,6 proc.), energetika (25,4 proc.), ir žemės ūkis (22,9 proc.).
Žinovai spėja, kad per artimiausius 80 metų išaugs vidutinis kritulių kiekis (3,7-13,5 proc.), ypač žiemą (iki 27,5 proc.). Žiemos bus šiltesnės, o vasarą padaugės itin karštų dienų. Dėl gausių liūčių kils bėdų ne tik žemdirbiams, bet ir miestų gyventojams, ypač tų, kuriuose neveiksmingį lietaus nuotekų įrenginiai.
Žinovai ragina ypač didelį dėmesį skirti darniai plėtrai, šilumos taupymui, teisingam atliekų tvarkymui.
Sumanymas, kurį įgyvendino Kauno regioninė energetikos agentūra, įgalino 10-ties Lietuvos savivaldybių atstovus lankytis Norvegijoje ir semtis patirties, buvo rengiami mokymai.
Sumanymo rengėjai, remdamiesi tarptautine patirtimi, parengė klimato kaitos švelninimo ir pritaikymo vietos lygmeniu gaires, kurios bus perduotos savivaldybėms.
Susiję straipsniai:
- Prieš klimato kaitą stos ir Lietuva
- Prasidėjusios informavimo kampanijos tikslas – mažinti klimato kaitą
- Pasaulinis klimato kaitos žygis nuvilnys ir Lietuvos sostinės centre
- Ambicingas ir visuotinis Paryžiaus klimato susitarimas skelbia iškastinio kuro eros pabaigą
- Vyksta Paryžiaus klimato kaitos konferencija
- Klimato kaitos valdymo politika bus įgyvendinama pagal patvirtintą strategiją
- Europos Komisija ieško geriausių klimato kaitos problemų sprendimų Europoje
- Klimato politika. Komisija imasi bendradarbiauti su įmonėmis, aplinkos sektoriaus grupėmis ir universitetais
- Lietuvoje didėja išmetamų šiltnamio dujų kiekiai
- Kauno miestas sieks darnaus judumo ir ekologiško miesto vardo
- Kauno rajono gyventojai persės į naujus autobusus
- Už nepanaudotus taršos leidimus Lietuva gavo 12 mln. litų
- Kaimo plėtros parama skatins žmones tausoti gamtą, augmeniją ir gyvūniją
- Elektromobilius galima bus įkrauti veltui
- Dviračių takas sujungė Marvelę ir Kačerginę
- Vyriausybėje aptarta ataskaita kaip sekėsi sumažinti verslo nuostolius dėl Rusijos sankcijų
- Kauno rajonas populiarins elektromobilius
- Bendriems mokslo ir verslo projektams skatinti bus paskirstyta 60 mln. eurų
- V. Makūnui įteiktas „Auksinės krivūlės riterio“ ženklas
- Žalieji sveikino su artėjančia Pasauline vėjo diena
- Prieš spausdindami šį straipsnį, pagalvokite apie medžius
- Žalioji ekonomika: ar esi jos dalis?
- Dohoje diskutuojama ir Lietuvai svarbiais klausimais
- Raudondvaryje bus pagerbti šauniausi pakaunės ūkininkai
- Derliaus šventė sutelkė bendruomenę (nuotraukos)
- Išmetamas maistas – dar vienas Jungtinių Tautų signalas visuomenei
- Kauniečiai ieško laivo turistinei laivybai Nemune
- Kauno tvirtovės statiniai perduoti savivaldybėms
- Derliaus šventėje nusilenkta žemdirbiams ir aplinkos puoselėtojams
- NASA mokslininkė: atsakymą, ar mes vieni, sužinos jau ši karta
