Aplinkos ir energetikos ministrai patvirtino nacionalines finansavimo kryptis ES Modernizavimo fondo paramai 2021–2022 m. Tai papildomos investicijos elektromobiliams, švaresnėms technologijoms, savivaldybių pastatams atnaujinti, neariminei žemdirbystei. Lietuva šioms kryptims finansuoti dar šiemet iš šio fondo tikisi gauti 63 mln. eurų.
„Per šį dešimtmetį į Lietuvos ekonomiką pagal Žaliąjį kursą bus įlieta iki 7 mlrd. eurų – jau atkeliauja pirmoji porcija, kurią paskirstėme su energetikos ministru. Priežasčių nesikeisti einant Žaliuoju kursu nebelieka“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
„Didelė dalis ES Modernizavimo fondo lėšų per artimiausius dvejus metus tiesiogiai – per pastatų energetinio efektyvumo didinimą ir žaliojo vandenilio gamybos pajėgumų plėtrą – pasieks ir energetikos sritį. Ją palies ir jau šiais metais prasidėsiančios finansinės injekcijos kitose srityse, ypač skatinant elektromobilių įsigijimą bei didinant savivaldybėms priklausančių viešųjų pastatų energetinį efektyvumą“, – pabrėžia energetikos ministras Dainius Kreivys.
Pirmaisiais metais iš fondo po 20 mln. eurų planuojama skirti švaresnės gamybos technologijoms diegti pramonės įmonėse, dalyvaujančiose ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje, ir savivaldybėms priklausantiems viešiesiems pastatams atnaujinti, didinant juose energijos vartojimo efektyvumą.
Dar 15 mln. eurų numatoma panaudoti skatinant įsigyti elektromobilius, o 8 mln. eurų – kuro sąnaudoms mažinti plėtojant neariminį žemės dirbimą.
Planuojama, kad kitais metais ES Modernizavimo fondo lėšos bus labiau orientuotos į energetikos sektorių. Be papildomų injekcijų kuro sąnaudų mažinimui neariminėje žemdirbystėje ir švaresnių gamybos technologijų diegimui pramonėje, didelis dėmesys bus skirtas viešųjų pastatų atnaujinimui, didinant jų energetinį efektyvumą bei žaliojo vandenilio gamybos pajėgumų plėtrai, o taip pat – elektromobilių įsigijimo skatinimui.
Jeigu Europos investicijų bankas ir Europos Komisija teigiamai įvertins pasiūlytas finansavimo kryptis, Lietuva gaus paramą jau šių metų lapkričio–gruodžio mėnesiais. Gavus finansavimą, už ES Modernizavimo fondo projektų atranką ir priežiūrą atsakinga Aplinkos projektų valdymo agentūra skelbs kvietimus įmonėms ir fiziniams asmenims teikti paraiškas.
ES Modernizavimo fondą sudaro lėšos, gaunamos iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos. Bendra Lietuvai iš šio fondo skiriama suma 2021–2030 m. laikotarpiu – daugiau kaip 700 mln. eurų.
Be Lietuvos ES Modernizavimo fondo lėšomis gali naudotis dar devynios valstybės narės, kurioms reikia paramos klimato kaitai mažinti skirtoms investicijoms, kad galėtų sparčiau pereiti prie neutralios klimatui ekonomikos, modernizuodamos energetines sistemas ir didindamos energijos vartojimo efektyvumą. Tai – Lenkija, Latvija, Estija, Čekija, Vengrija, Rumunija, Slovakija, Kroatija ir Bulgarija.
KLIMATO KAITĄ REIKIA PAŽINTI BE NE VALDYTI! KLIMATAS KINTA NE DĖL ŽMONIŲ KALTĖS BET
DEL TREČIOJO IR KETVIRTOJO ŽEMĖS AŠIES FIZINIŲ JUDĖJIMŲ, kuriuos, jau prieš 15 metų, yra atradęs Kaunietis Lietuvis inž. Romualdas Zubinas ! LAIKAS TAI ŽINOTI
KAS YRA KLIMATO KAITA? ir KODĖL? KLIMATAS KINTA?!
BŪTINA ŽINOTI, KAD Žemė nuolat sukasi apie savo ašį (apsisukimo periodas 24 val);
– Žemė elipsės formos orbita nuolat skrieja apie Saulę (periodas 365 dienos);
– Žemė visatos ekliptikos atžvilgiu, vertikalioje plokštumoje, periodiškai verčiasi per savo ašigalius;
– Žemės ašigalių pasikeitimą vietomis, vadiname – Žemės ašigalių INVERSIJA:
– Plokštuma, kurioje, per ašigalius, VARTOSI ŽEMĖ, – INVERSIJOS PLOKŠTUMA:
– Vienas, Žemės ašigalių inversijos ciklas, trunka 6000 metų!
– Šis laikotarpis vadinasi – DIEVIŠKAISIAIS METAIS:
– Šie metai turi aštuonis laikotarpius;.
– Keturi pagrindiniai laikotarpiai trunka po 1000, – tarpiniai – po 500 metų;
– INVESIJOS plokštuma, laikrodžio rodyklės kryptimi, nuolat sukasi apie menamą vertikalę, VISATOS EKLIPTIKOS ORBITOS PLOKŠTUMOS, ATŽVILGIU!!!
Tai buvo galima pažinti tiktai SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA!!!
GARBĖ ir ŠLOVĖ SENIAUSIAI ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBAI!!!