Doktorantūros studijos ir tiriamieji moksliniai darbai Kauno technologijos universitete (KTU) bei duomenų mokslininko darbas IT įmonėje – tai tik kelios veiklos, apibūdinančios Mantą Lukauską, dirbtinio proto (DI) mėgėją ir žinovą.
Didžiąją dalį savo laiko domėdamasis apie DI įrankius ir juos įgalindamas praktikoje, M. Lukauskas tiki, kad nors nestabdomai tobulėjanti bei perspektyvi, DI ateitis iš dalies priklausys ir nuo mūsų požiūrio.
Lietuvos dirbtinio proto asociacijos apdovanojimuose laimėjęs kylančios žvaigždės nominaciją, M. Lukauskas dalinasi asmeninėmis DI domėjimosi įžvalgomis bei patirtimis, kaip veiklų gausybėje nepasimesti ir dominančioje srityje nepritrūkti įkvėpimo.
– Gautas kylančios žvaigždės apdovanojimas tarsi įpareigoja ir toliau stebinti Lietuvą savo tyrimais, darbais ir sumanymais. Kokių planų dirbtinio proto srityje turite ateičiai?
– Nežinau, ar būtent šis apdovanojimas įpareigoja toliau vykdyti tyrimus, darbus ir realizuoti sumanymus, nes dar nuo bakalauro studijų sau kėliau aukštus standartus ir tikslus.
Svarbiausia išlaikyti šį ritmą, o tuomet ateitis parodys, kuo nauju galima nustebinti.
Šiuo metu toliau tęsiu savo pradėtus mokslinius tyrimus KTU, įvairių mokslinių straipsnių rašymą, darbe dirbtinį protą stengiuosi padėti visiems naudoti vis plačiau, todėl tikiuosi, kad pritaikymo sričių daugės.
Manau, ateityje tikrai bus stebinančių naujovių, kuriomis skubėsiu dalintis su visais.
– Turite daug veiklų – galbūt jūsų aistra dirbtiniam intelektui padeda viską suspėti?
– Valdyti laiko dirbtinis protas bent jau man nepadeda, pavyksta jį valdyti pačiam, tačiau tikrai yra daug vietų, kur pasitelkiu jo įrankius į pagalbą.
Darbovietėje dirbtinį protą naudojame kiekvieną dieną, kurdami įvairias funkcijas vartotojams, darbuotojams, tikrindami programinį kodą, kitokiam pasitikslinimui ar nedidelėms užduotims.
Kadangi esu aktyvus socialiniuose tinkluose, labai džiaugiuosi, jog DI suteikia galimybę susikurti vizualizacijas, kas įprastai užtruktų labai ilgai bei padeda rašyti tekstą, generuoti sumanymus ar ištaisyti rašybos klaidas.
– O kas padeda darbuose neperdegti, toliau generuoti sumanymus?
– Tai, kas veikia vienam žmogui, ne visada tiks kitam, bet asmeniškai man labai svarbus laiko planavimas – tinkamai planuojant laiką visuomet jo atsiras ir pertraukoms, ir kitoms veikloms.
Kitas svarbus dalykas – aistra sričiai ir nuolatinis mokymasis, kai dirbi srityje, kuri tave domina, tada nuo jos nepavargsti ir visuomet randi naujų sumanymų ir energijos jų realizavimui.
Man taip pat labai patinka dalintis informacija su kitais – vesti paskaitas studentams ar reikšti savo nuomonę socialiniuose tinkluose. Jaučiu, kad padedu kitiems, kurie domisi šia sritimi.
Manau, prie to, kad neperdegčiau labai prisideda ir tai, kad visi mano darbai yra susiję, jie visi yra DI srities, todėl netenka savęs išdalinti per daug skirtingų darbų.
Svarbiausia yra surasti tai, kas asmeniškai motyvuoja, ir integruoti į savo kasdienius darbus, kad veikla taptų prasminga ir įkvepianti.
– Kalbų apie tai, ko ateityje galime tikėtis iš DI – begalė, tačiau kaip manote, ko DI ateityje tikrai negalės daryti? Ar išliks to nepaliesta sritis?
– Baisu net spėti, ko dirbtinis intelektas negalės ateityje, o šios ilgai laukti gali ir netekti. Jei ir toliau vystymasis bus toks spartus, galbūt pamatysime dar vieną dirbtinio proto šuolį.
Pavyzdžiui, paskutiniu metu buvo daug kalbama apie „OpenAI“ projektą „Q,“ kuris manoma, kad pasieks net AGI (angl. Artificial General Intelligence).
AGI – bendrasis dirbtinis protas – dirbtinio proto sistema, gebanti suprasti, mokytis ir atlikti užduotis bet kokiame žmogiškajame intelekto lygyje arba netgi viršyti jį.
Teoriškai, AGI sukūrimas įgalintų mašinas atlikti bet kokią intelektualią užduotį, kurią gali atlikti žmogus.
Visgi šiuo metu galima manyti, kad AGI gali nepajėgti peržengti tam tikrų ribų ir neturės savybių, būdingų žmonėms.
Bendrasis dirbtinis intelektas neturi sąmonės ar emocinės patirties, todėl negali iš tikrųjų jausti emocijų taip, kaip tai daro žmonės.
Jis gali imituoti emocinę reakciją, bet tai būtų tik simuliacija, o ne tikras patyrimas.
Taip pat AGI galėtų būti programuotas vadovautis tam tikromis etinėmis gairėmis, tačiau etinis sprendimų priėmimas visuomet reikalauja socialinio konteksto supratimo, empatijos bei kultūrinių ir asmeninių vertybių, todėl tai būtų sudėtinga.
Dar viena sritis – autentiškumas. Nors AGI gali kurti kūrinius, kurie atrodo originalūs, tikrasis kūrybiškumas ateina iš žmogaus patirties, individualumo ir asmeninių išgyvenimų, kurie negali būti tiesiogiai perduoti ar sukuriami DI.
Ar AGI sugebės peržengti aukščiau išvardytas ribas, priklauso nuo to, kaip mes apibrėžiame sąmonę, savimonę ir kitas žmogiškąsias savybes.
Filosofinė diskusija apie mašinų sąmoningumą ir žmogiškumo esmę daro šią temą ypač sudėtingą.
– Žinome, jog mokytojo darbą pasirinkęs žmogus turi būti kantrus, mėgti vaikus, komunikacijos atstovas – turėti gerus rašymo sugebėjimus, o ar reikia specifinių būdo, charakterio savybių žmogui, pavyzdžiui, norinčiam dirbti ar studijuoti DI srityje?
– Dirbtinio proto srityje yra daug skirtingų veiklų, todėl manau, kad kiekvienas sau gali rasti vietos.
Pavyzdžiui, labai daug žinomumo paskutiniu metu sulaukė „Prompt engineering” užklausų rengimo profesija, kuomet svarbus sugebėjimas nebe programuoti, o tiesiog aiškiai paaiškinti būdams, ką jie turi atlikti.
Jei galvosime apie dirbtinio proto būdų, algoritmų ar įrankių kūrimą, kaip svarbiausią savybę išskirčiau norą mokytis.
Dirbtinio proto sritis tobulėja ypatingai dideliais tempais, todėl svarbu suprasti, kad šioje srityje reikės nuolatos mokytis.
Jei ne kiekvieną dieną, tai kiekvieną savaitę gali atsirasti nauji metodai, modeliai – su viskuo reikia suspėti.
Be to, tyrimų bei bandymų procesas gali būti ilgas ir kartais nesėkmingas, tad reikalingas kantrumas ir nepalūžtanti motyvacija siekti rezultatų.
Svarbios ir detalės, atidumas, tikslumas, nes net mažos klaidos gali turėti didelių pasekmių.
Kadangi DI srityje kyla daug neaiškių ir naujų uždavinių, svarbu galėti kūrybiškai mąstyti ir ieškoti naujoviškų sprendimų, svarbu gebėti efektyviai bendrauti ir dirbti komandoje tiek su techninių, tiek su kitų sričių žmonėmis ir jiems paaiškinti sudėtingus dirbtinio proto dalykus paprastai.
Šioje srityje sėkmingai dirbti ar mokytis gali skirtingų gabumų ir asmenybių žmonės, tačiau paminėtas ypatybes laikyčiau itin vertingomis.
Puiku, kad Lietuvoje turime tokių talentingų žmonių.
Gal dirbtiniam intelektui reikia perduoti valdyti pasaulį, nes iki šiol žmonės vadovaujasi jausmais (visuotinėmis psichozėmis), kuriuos formuoja vadukai, kad išsilaikytų valdžioje.