Penktadienis, 15 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

KTU mokslininkas: kokia yra/bus Lietuvos ir kitų šalių elektrinių automobilių plėtra?

www.alkas.lt
2022-01-01 09:00:44
2
Elektromobilis | zurnalasmiskai.lt nuotr.

Elektromobilis | zurnalasmiskai.lt nuotr.

Pirmąjį automobilį varomą vidaus degimo varikliu Karlas Benzas sukonstravo dar XIX amžiaus pabaigoje, o šiandien vidaus degimo varikliu varomi automobiliai vis dar yra paklausūs ir plačiai naudojami.

XX amžiaus pabaigoje pastebėta, kad transporto tarša turi žymią reikšmę ir susirūpinta, kad būtina ją mažinti. Vienas iš būdų mažinant transporto priemonių taršą yra jų elektrifikavimas.

Daugumos šiuolaikinių elektra varomų lengvųjų automobilių kaip silpnoji pusė įvardijama įveikiamas atstumas su viena įkrova.

Šiuolaikiniai lengvieji automobiliai, kuriuose įrengtos 25-100 kWh talpos akumuliatorių baterijos, su pilnai įkrauta baterija gali įveikti 100-500 km atstumą.

Priekyje – Norvegija

Šiandien elektra varomi automobiliai vis dar brangesni už tradicinius ir jų kaina labai priklauso nuo akumuliatorių baterijos talpos.

Nepaisant kai kurių trūkumų, elektriniai automobiliai turi daug privalumų – pigesnė eksploatacija, mažesnės išlaidos „degalams“, geresnė automobilio dinamika ir t.t.

Be abejo, svarbiausias elektra varomų automobilių privalumas yra ekologiškumas. Visame pasaulyje, o ypač ekonomiškai išsivysčiusiose valstybėse, įvairiais būdais skatinamas lengvųjų automobilių varomų elektra naudojimas ir jų pastaraisiais metais sparčiai daugėja.

Norvegija šiandien yra viena iš lyderiaujančių valstybių pagal elektra varomų lengvųjų automobilių kiekį. Norvegijos vyriausybė numato, kad 2025 m. bus parduodami tik elektra varomi lengvieji automobiliai.

2016 m. Norvegijoje elektra varomi automobiliai sudarė 25 proc. naujai registruojamų automobilių kiekio. Tais pačiais metais nauji registruojami automobiliai Nyderlanduose sudarė tik 1,8 proc., Prancūzijoje 1,5 proc., o Vokietijoje tik 0,7 proc.

2020 m. Norvegijoje pirmą kartą fiksuota daugiau naujai registruojamų ir elektra varomų automobilių nei tradiciniais degalais varomų – elektra varomi automobiliai sudarė 61 proc. nuo visų registruotų automobilių kiekio.

Gamybos apimtys didėja

Šiandien Nyderlandai yra viena iš lyderiaujančių Europos Sąjungos valstybių pagal elektra varomų automobilių skaičių – 2019 m. šioje valstybėje naujai registruojami automobiliai sudarė 15 proc. nuo visų lengvųjų automobilių kiekio, o 2020 m. fiksuojamas žymus šuolis – naujai registruojami automobiliai jau sudaro 25 proc.

Vokietijoje elektra varomi automobiliai kol kas dar nėra labai paklausūs. 2019 m. elektra varomi naujai registruojami automobiliai sudarė tik 3 proc. nuo visų naujai registruojamų lengvųjų automobilių kiekio.

Nuo 2020 m. šioje šalyje fiksuojamas elektra varomų automobilių paklausos augimas – Vokietijoje naujai registruojami elektra varomi automobiliai jau sudaro 14 proc. nuo visų lengvųjų automobilių kiekio.

Vokietija yra viena iš didžiausių lengvųjų automobilių gamintojų pasaulyje. Automobilių gamintojai, atsižvelgdami į rinkos pokyčius ir elektra varomų automobilių populiarėjimą, gamina vis daugiau elektra varomų transporto priemonių.

2021 m. liepos mėn. iš visų Vokietijoje pagamintų lengvųjų automobilių tik elektra varomi automobiliai sudarė 20 proc., kai tuo tarpu 2020 m. kovo mėn. elektra varomi automobiliai sudarė tik 6,8 proc.

Darius Juodvalkis | KTU nuotr.
Lietuvos rezultatas nedžiugina

Lietuvoje, kaip ir kitose ekonomiškai išsivysčiusiose valstybėse, elektra varomų automobilių kiekis keliuose vis didėja.

Remiantis Valstybės įmonės REGITRA duomenimis, per pirmus 2021 metų devynis mėnesius Lietuvoje pirmą kartą įregistruota 583 vnt. naujų ir 854 vnt. naudotų automobilių, kurių galios šaltinis nurodytas tik elektra, o tai jau yra daugiau nei per visus praėjusius metus.

Vertinant paskutinių penkių metų skaičius pastebimas naujai įregistruojamų elektrinių automobilių žymus skaičiaus augimas.

2020 metais viso naujai įregistruota elektrinių automobilių apie 2,5 karto daugiau nei 2019 metais, o per pirmus 2021 metų devynis mėnesius jau įregistruota daugiau elektrinių automobilių nei per visus praėjusius metus.

Valstybės įmonės REGITRA šių metų lapkričio 1 d. duomenimis, viso Lietuvoje yra įregistruota 4160 vnt. elektrinių automobilių.

Nors ir stebimas elektrinių automobilių Lietuvoje skaičiaus žymus didėjimas, tačiau, jei lyginsime automobilių, kurių galios šaltinis nurodomas tik elektra skaičių, su bendru įregistruotų automobilių skaičiumi, rezultatai nėra džiuginantys.

Pavyzdžiui, 2021 metų lapkričio 1 d. duomenimis Lietuvoje viso buvo įregistruota apie 1,6 milijono M1 klasės automobilių ir elektriniai automobiliai (4160 vnt.) sudaro tik apie 0,26 proc. nuo visų automobilių skaičiaus.

Plėtros skatinimas – valstybės rankose

Vertinti elektra varomų automobilių parką, jų skaičių lyginant su visų įregistruotų automobilių skaičiumi nėra teisinga, nes elektriniai automobiliai paprastai yra naujesni ir, tikėtina, kad dauguma jų yra aktyviai naudojami, kai tuo tarpu kitomis degalų rūšimis varomi automobiliai yra senesni ir gali būti, kad dalis jų nėra aktyviai eksploatuojami.

Lyginant naujų pirmą kartą Lietuvoje įregistruojamų M1 klasės automobilių skaičius pagal degalų rūšį jau rezultatai kitokie.

2020 metais viso buvo įregistruota 40.232 vnt. naujų M1 klasės automobilių ir tame tarpe 453 vnt. buvo automobiliai, kurių galios šaltinis nurodytas tik elektra ir tai yra 1,13 proc. nuo visų naujų automobilių kiekio.

Per pirmuosius šių metų dešimt mėnesių naujų elektrinių automobilių jau įregistruota 735 vnt., o viso naujų M1 klasės automobilių įregistruota 27.827 vnt.

Taigi, pagal šių metų duomenis elektriniai automobiliai sudaro 2,7 proc. nuo visų įregistruojamų naujų M1 klasės automobilių kiekio.

Nors elektrinių automobilių Lietuvoje įregistruojama vis daugiau, bet, palyginus su kitomis Europos šalimis, Lietuva vis dar atsilieka pagal elektrinių automobilių skaičių, o tai reiškia, kad valstybė turėtų numatyti papildomas priemones skatinančias įsigyti ekologiškus automobilius, kurie varomi elektra.

Dvejų pastarųjų metų gerėjančius rezultatus galima būtų sieti su valstybės mokestine ir lengvatine mokesčių politika elektrinių automobilių atžvilgiu.

Darius Juodvalkis yra Kauno technologijos universiteto Transporto inžinerijos katedros docentas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. JTO pripažinimo sulaukęs KTU mokslininkas sieks užbėgti pasaulinėms ekologinėms nelaimėms už akių
  2. KTU mokslininkas: kaip ateities technologijos išspręs tvarumo bei sveikatos problemas?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. AAA says:
    2 metai ago

    Propagandinis, ne visai sąžiningas straipsnis. Norvegijoje 70 proc. elektros energijos yra gaminama hidroelektrinėse, todėl jie neturi kur dėti naktinės energijos. Tai viena. Kad elektromobiliai ekologiškesni – irgi praktiškai netiesa, kaip ir visa vadinamoji žalioji ekonomika. Su tuo turėsime daug nuostolių, jei tik pasiduosime demagogijai.

    Atsakyti
  2. Pajūrietis says:
    2 metai ago

    Apie tai, kiek žalia yra ir juoda, parašyme nei žodžio. Verslas – politikieriai – „mokslo“ finansavimas (!) – verslo pelnai… Buvo laikas, kai kasdien pylė apie lėktuvų emisijas. Apie biokurą rašinėdavo paspringdami. Apie atominių elektrinių uždarymus isteriškai klykė. Šiandien – elektromobiliai!!! O EK tik ką staiga prisiminė (ar ne galimai FR paspaudus?), kad atomas ir dujos nėra baisiausias blogis. FR atnaujins atominę energetiką, DE komunistėliai vis dar prieš atomines, Lietuvos gi superpatriotų (kam jie veikė ir veikia, nejaugi Lietuvai???) dėka neturime atominės, bet turime Astravą… Tai kas čia dar kam neaišku?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

LGGRTC atstovė R. Driaučiūnaitė pristato parodą | LGGRTC nuotr.

Istorija gyva – gyvuose liudytojuose

2023 09 15
Rugsėjo 15–17 dienomis Vilniaus parkus užlies Rytų poezija | azijosmenucentras.lt nuotr.

Rugsėjo 15–17 dienomis Vilniaus parkus užlies Rytų poezija

2023 09 14
Vilnius | S. Žiūros nuotr.

Genocido centras pristato paskaitų ciklą, skirtą Vilniaus miesto 700 metų sukaktuvėms

2023 09 14
Lietuvos pasakotojų varžytuvės „Žodzis žodzį gena“ 2021 m. | Rengėjų nuotr.

Lietuvos pasakotojų varžytuvėse išrinkti kiečiausi pasakotojai

2023 09 14
„Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“ (rež. A. Banionis, 1990 m.) | lkc.lt nuotr.

Ką žiūrėti šių metų renginyje „Lietuviškos kino klasikos dienos”?

2023 09 14
Žemaitijoje aptikta nevietinė grybų rūšis | vstt.lrv.lt nuotr.

Žemaitijoje aptikta nevietinė grybų rūšis

2023 09 14
Ekskursija su Zita Danieliene | Vilniaus literatūros miesto nuotr.

Literatūros miestas Vilnius kviečia į literatūrines ekskursijas

2023 09 13
Raimundas Urbonas. Karaliaučius – Königsberg, 1991 | klavb.lt nuotr.

Klaipėdoje atidaroma R. Urbono nuotraukų paroda „Rytų Prūsija“

2023 09 13
Visoje Lietuvoje – nemokami renginiai Miškininko dienos proga | am.lrv.lt nuotr.

Visoje Lietuvoje – nemokami renginiai Miškininko dienos proga

2023 09 13
Artėja XVIII-oji „Sutarjėla“ Panevėžio rajone | Rengėjų nuotr.

Artėja XVIII-oji „Sutarjėla“ Panevėžio rajone

2023 09 13
Rodyti daugiau

Naujienos

LGGRTC atstovė R. Driaučiūnaitė pristato parodą | LGGRTC nuotr.
Istorija

Istorija gyva – gyvuose liudytojuose

2023 09 15
Pasas, pilietybė| lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Seimas svarsto Pilietybės įstatymo pakeitimus

2023 09 14
Jau veikia intelektinei nuosavybei skirta svetainė
Lietuvoje

Pasirūpinti intelektine nuosavybe – paprasčiau

2023 09 14
Ligoninė | sam.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

SAM: didės dienos stacionarų skaičius

2023 09 14
Miškas | am.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Dar 2 miškuose skelbiama stichinė nelaimė

2023 09 14
Orlaivių nuledinimo skysčio perdirbimo gamyklos atidarymas | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Vilniaus oro uoste – žingsnis tvarumo link

2023 09 14
Dr. Zachis Havasas noriai dalijo autografus ir fotografavosi | A. Paulavičiaus nuotr.
Istorija

Legendinis egiptologas vilniečiams atskleidė paslaptingųjų mumijų pasaulį

2023 09 14
Ramūnas Karbauskis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

LVŽS traukiasi iš susitarimo dėl švietimo

2023 09 14

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kaip gražu! apie Tautininkai ir centristai kviečia telktis apie prof. Igną Vėgėlę
  • Išdavystė??? apie „Storm Shadow” smūgis Putinui į paširdžius
  • >Žemynai apie Sugrįžta Nacionalinis judumo iššūkis
  • Kažin apie V. Apžvalgininkas. Gudijos opozicija pradėjo išsisukinėti dėl litvinizmo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Istorija gyva – gyvuose liudytojuose
  • Buhalterinė apskaita Panevėžyje – kokia nauda verslams?
  • Tinkamo padangų montavimo svarba
  • V. Apžvalgininkas. Gudijos opozicija pradėjo išsisukinėti dėl litvinizmo
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Istorija gyva – gyvuose liudytojuose

by Kristina Aleknaitė
2023 09 15
0
LGGRTC atstovė R. Driaučiūnaitė pristato parodą | LGGRTC nuotr.

Rugsėjo 12 d. suėjo 70 metų, kai 1953 m. buvo įvykdytas paskutinis Lietuvos gyventojų trėmimas. Marijampolėje atidarytos dvi parodos, skirtos...

Skaityti toliau

Rugsėjo 15–17 dienomis Vilniaus parkus užlies Rytų poezija

by Kristina Aleknaitė
2023 09 14
1
Rugsėjo 15–17 dienomis Vilniaus parkus užlies Rytų poezija | azijosmenucentras.lt nuotr.

Rugsėjo 15–17 dienomis viešosiose Vilniaus erdvėse šventė „Poezija iš Rytų“ kviečia į trijų dienų eiliuotą kelionę po Aziją, kurioje poezijos...

Skaityti toliau

Genocido centras pristato paskaitų ciklą, skirtą Vilniaus miesto 700 metų sukaktuvėms

by Kristina Aleknaitė
2023 09 14
3
Vilnius | S. Žiūros nuotr.

Vilnius sovietų ir nacių okupacijų verpetuose Vilnius yra daugiasluoksnis miestas, kurį galima tyrinėti įvairiais aspektais, atspindinčiais skirtingas Lietuvos istorijos epochas,...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Kaip gražu! apie Tautininkai ir centristai kviečia telktis apie prof. Igną Vėgėlę
  • Išdavystė??? apie „Storm Shadow” smūgis Putinui į paširdžius
  • >Žemynai apie Sugrįžta Nacionalinis judumo iššūkis
  • Kažin apie V. Apžvalgininkas. Gudijos opozicija pradėjo išsisukinėti dėl litvinizmo
  • KVIETIMAS apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
Kitas straipsnis
Lietuvos Prezidentui teikiama peticija „Dėl galimybių paso veikimo stabdymo“ (video)

Psichologas E. Šidlauskas: Mes rizikuojame sukurti pavlikų morozovų kartą, kuri priešinama su tėvais

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai