Kauno technologijos universiteto (KTU) Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Fizikos katedra šiemet pasitinka veiklos 100-metį.
Minėdama šią iškilią sukaktį, katedra didžiuojasi savo muziejaus eksponatais, kuriuos kūrė, kaupė, tobulino ir išsaugojo jos darbuotojai.
Kai kuriais eksponatais, kuriuos praradome Antrojo pasaulinio karo metais, galėtų didžiuotis ir žymiausi Europos mokslo ir technikos muziejai.
Didelės šio neįkainojamo turto dalies ir mes negalėtume rodyti KTU Fizikos katedros lankytojams, jei karo metais savo ūkyje jos nebūtų priglaudęs ir išsaugojęs Aleksandras Glodenis, padedant tuometiniam katedros bendradarbiui Antanui Mildažiui.
Peržvelgus mokslo istorijos leidinius, pavyko surasti vos kelias pastraipas apie šį ilgametį katedros darbuotoją. Laimei, KTU archyve išsaugota 56 puslapių jo asmens byla.
Aleksandras (Aleksas) Glodenis gimė 1896 m. rugsėjo 9 d. Mažųjų Žarėnų palivarke, Žarėnų–Latvelių parapijoje, Kruopių valsčiuje, Šiaulių apskrityje, Antano ir Anelės (Juodpalaitės) Glodenių šeimoje.
Nuo 1907 iki 1914 m. mokėsi Šiaulių berniukų gimnazijoje, kurioje baigė keturias klases. 1914 m., prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, A. Glodenis pasitraukė į Peterburgą ir tą patį rudenį tapo Peterburgo politechnikos mokymų klausytoju.
1915 m. pašauktas į kariuomenę, baigė aviacijos mechanikų mokymus. Iki 1918 m. tarnavo įvairiuose Rusijos aviacijos daliniuose ir užsitarnavo puskarininkio laipsnį.
Sugrįžęs į Lietuvą, A. Glodenis nuo 1918 iki 1920 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Vėliau, dirbdamas įvairius darbus, savarankiškai tęsė mokslus. 1923 m. įstojo laisvuoju klausytoju į Lietuvos universiteto Technikos fakulteto Mechanikos skyrių.
Nuo 1924 m. liepos Matematikos-gamtos fakulteto dekano Zigmo Žemaičio teikimu jis buvo priimtas dirbti Fizikos katedroje laisvai samdomu demonstratoriumi-mechaniku ir pakeitė čia anksčiau dirbusį Kostą Dambrauską.
Dirbdamas universitete, A. Glodenis rengė fizikos mokomąsias laboratorijas ir demonstracinį kabinetą.
1922–1926 m. Lietuvos universiteto Fizikos katedrai vadovavęs prof. Vincas Čepinskis iš užsienio, dažniausiai – iš Vokietijos, įmonių katalogų kruopščiai parinkdavo užsakomus prietaisus, patikrindavo ir išmėgindavo jų veikimą kartu A. Glodeniu.
su prof. Vincu Čepinskiu, Kaunas, 1923–1924 | Archyvinė nuotr.
1925 m balandį prof. K. Šliūpas pakvietė jį padėti gaminti spyruokles iš amorfinio kvarco. Jų bendrų tyrimų rezultatai buvo paskelbti garsiame „Nature“ žurnale.
1925 m. rugpjūčio 1 d. Vytauto bažnyčios rektorius kanauninkas Juozas Tumas (Vaižgantas) sutuokė A. Glodenį su evangelikų liuteronų tikėjimo Berta Dičmonaite, Jurgio Dičmono ir Marijos Gaigalaitės dukterimi, gimusia 1896 m. kovo 19 d. 1927 m. birželio 6 d. Glodeniai susilaukė dukters Angelikos Saulytės.
1931 m. keliantis į naujus Fizikos-chemijos instituto rūmus, ten buvo perkeltos ir Fizikos katedros laboratorijos bei demonstracinis kabinetas.
Matematikos-gamtos fakulteto dekanas kreipėsi į švietimo ministrą su prašymu gauti Ministrų kabineto sutikimą samdyti A. Glodenį demonstratoriumi laisvai samdomų tarnautojų teisėmis ir mokėti jam 479 litų atlyginimą.
1940 m. rugsėjo 10 d. Kauno universiteto Technologijos fakulteto tarybos posėdyje A. Glodenis buvo vienbalsiai išrinktas demonstratoriumi-techniku vyr. laboranto teisėmis prie Fizikos katedros.
Vėliau, pagal LTSR aukštųjų mokyklų mokslo personalo narių suskirstymą kategorijomis, jis buvo paskirtas laborantu su specialiu viduriniu mokslu.
Reikia priminti, kad 1940 m. Fizikos-chemijos instituto rūmai perėjo SSRS kariuomenės, o kilus Antrajam pasauliniam karui – vokiečių kariuomenės reikmėms.
A. Glodenis, padedant bendradarbiui Antanui Mildažiui, dalį Fizikos katedros įrangos iš instituto rūmų Aleksote perkėlė į Medicinos fakultetą (Mickevičiaus g.), o kitą dalį – į universitetui priklausančius buvusius Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorijos rūmus (dabar – KTU Cheminės technologijos fakulteto A korpusas).
Tačiau brangiausią demonstracinio kabineto aparatūrą, pritarus katedros vadovybei, jis vienkinkiu vežimu pervežė ir paslėpė savo ūkyje Maironiškių kaime.
Atsitraukdami hitlerininkai Fizikos-chemijos instituto rūmus susprogdino, taigi viskas, kas juose dar buvo likę, buvo sunaikinta.
Po karo A. Glodenis į Fizikos katedrą grąžino tai, ką buvo paslėpęs. Rektorius prof. A. Purėnas 1944 m. gruodžio 1 d. paskyrė A. Glodenį vyr. laborantu.
A. Glodenis mokėjo rusų ir vokiečių kalbas. Gyvendamas Maironiškių kaime, jis išlaikė ne tik žmoną ir dukrą, bet ir neįgalų brolį Vladą Glodenį.
Keičiantis universiteto pavadinimui, o vėliau ir statusui, A. Glodenis dirbo vyresniuoju laborantu Kauno valstybinio universiteto Technologijos fakultete, o nuo 1951 m. sausio 1 d. – Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultete.
Rektorius prof. K. Baršauskas už ilgametį pavyzdingą darbą jam ne kartą reiškė padėkas ir skatino pinginėmis premijomis. Išdirbęs 33 metus Fizikos katedroje, A. Glodenis nuo 1957 m. rugsėjo 15 d. išleistas į pensiją.
Kaip prisimena ilgametis Fizikos katedros dėstytojas prof. Albinas Tamašauskas, A. Glodenis buvo aukštos kvalifikacijos žinovas, gerai išmanęs demonstruojamų fizikinių reiškinių esmę ir jų rodymo subtilybes.
Nuo to labai priklausė fizikos paskaitų įtaigumas. Per 12 bendro darbo su Jonu Balčiūnu metų jis parengė sau visavertę pamainą. 1958 m. susirgus vyr. laborantei Dožienei, Fizikos katedrai pritrūko laborantų.
Todėl Kauno politechnikos instituto direktorius prof. K. Baršauskas nuo 1958 m. kovo 3 d. laikinai priėmė A. Glodenį demonstratoriumi valandiniam darbui fizikos kabinete. A. Glodenis mirė 1965 m., palaidotas Lapių kapinėse (Kauno r.).
Dėkoju prof. Albinui Tamašauskui už prisiminimus apie A. Glodenį, o Kauno technologijos universiteto vyriausiajai archyvarei Ritai Valavičiūtei – už galimybę pasinaudoti A. Glodenio byla, kuri, kaip minėta, saugoma universiteto archyve.
