Mūsų sveikatos būklė daro tiesioginę įtaką ne tik žmogaus savijautai, bet ir ilgaamžiškumui. Tačiau nors ir žinome šį svarbų faktą, savo sveikata dažnai rūpinamės ne taip kaip reikėtų. Remiantis 2023 m. „Huawei“ užsakymu atliktos Europos sveikatos apklausos duomenimis, net 60 proc. europiečių nesitikrina savo sveikatos pastoviai.
Daugiau nei 84 proc. žmonių nurodė, kad jaučia bent vieną požymį, įspėjantį apie suprastėjusią sveikatą. Nors tokie skaičiai kelia susirūpinimą, net pusė apklaustųjų mano, kad nėra patenkinti savo fizine forma ir norėtų pagerinti savo gyvenimo būdą bei sveikatą.
„Atliktos apklausos duomenų rezultatai – puikus Europoje gyvenančių žmonių sveikatos atspindys. Tačiau gauti duomenys verčia šiek tiek sunerimti, nes beveik ketvirtadalis (24 proc.) apklaustų suaugusiųjų teigė, kad yra susirūpinę dėl pablogėjusios bendros fizinės būklės, 26 proc. nurodė, kad suprastėjo jų judėjimo galimybės, o 29 proc. žmonių skundėsi sumažėjusiu energijos lygiu. Tokia statistika verčia pagalvoti ir apie savo savijautą, įvertinti sveikatos būklę ir pasvarstyti, ko reikėtų imtis, kad jautumėmės kur kas geriau“, – sako „Huawei“ produktų mokymų vadovė Lietuvoje Urtė Eidžiūnaitė.
Dažniausios sveikatos problemos
Vienos pagrindinių sveikatos problemų, su kuriomis susiduria europiečiai – miego sutrikimai ir stresas. Su miego problemomis susiduria net 35 proc. gyventojų, o stresą patiria net 30 proc. Europos piliečių. Kaip teigia produktų mokymų vadovė U. Eidžiūnaitė, Europoje gyvenančių žmonių sveikatos problemos verčia juos labiau domėtis savijautos gerinimo galimybėmis.
„Apklausos duomenys rodo, kad europiečiai labiausiai domisi, kaip pagerinti miego kokybę bei kaip įveikti stresą. Tokiam susidomėjimui, kaip matome, tiesioginę įtaką daro patiriamos sveikatos problemos. Tačiau ne visose Europos šalyse gyventojai susiduria su vienodais sveikatos sutrikimais. Pavyzdžiui, daugiausiai su miego sutrikimais susiduria Didžiosios Britanijos gyventojai, jų skaičius siekia net 39 proc. Antroje vietoje atsiduria Turkija. Besiskundžiančių tokiais sutrikimais šalyje yra net 38 proc. gyventojų.
O štai rumunus galima įvardinti kaip labiausiai stresą patiriančius asmenis. Net 39 proc. jų pripažino, kad stresas labiausiai prisideda prie jų sveikatos suprastėjimo. Kokie veiksniai tiek vienose, tiek kitose šalyse labiausiai nulemia tokius skaičius – sunku pasakyti, tačiau tai nekeičia esmės, kad miego sutrikimai ir stresas yra vieni iš pagrindinių veiksnių nulemiančių blogą europiečių savijautą“, – statistika dalinasi U. Eidžiūnaitė.
Sveikatos stebėjimas
Analizuojant apklausoje pateiktus respondentų atsakymus, galima manyti, kad Europoje požiūris į asmens sveikatą yra gana paviršutiniškas. Europiečiai turi keletą gerų įpročių, tačiau, norėdami išlaikyti tinkamą sveikatos būklę, daugumą jų turėtų gerokai patobulinti.
Pavyzdžiui, anot apklaustųjų, svarbiausi gerą sveikatą nulemiantys aspektai – normas atitinkantis kraujospūdis ir gebėjimas suvaldyti stresą. Tačiau kiti gyvybiškai svarbūs rodikliai, tarp kurių riebalų kiekis ir kūno masės indeksas, fizinis aktyvumas, suvartojamo vandens kiekis – nėra taip dažnai tikrinami. Anot ekspertės, tam įtakos gali turėti bent kelios priežastys.
„Atsižvelgiant į tai, kad respondentai mažai žino apie pagrindinius sveikatos rodiklius, nestebina ir tai, kad rodiklių, kuriuos žmonės stebi, skaičius ir jų stebėjimo dažnumas yra dar mažesnis. Mums įprastus sveikatos rodiklius, pavyzdžiui, kraujospūdį, galima stebėti kiek paprastesnių įrenginių pagalba, todėl galima daryti išvadą, kad Europos gyventojams trūksta žinių, kas gali padėti tinkamai sekti ir kitus gyvybiškai svarbius sveikatos rodiklius. Tačiau norint iki galo suprasti, kodėl europiečiai nėra linkę nuolat stebėti savo sveikatą, svarbu atkreipti dėmesį ir į papildomą statistiką. Sveikatos apklausos duomenys taip pat parodė, kad net 72 proc. Europos piliečių reikia papildomos motyvacijos kuriant geresnius sveikatos įpročius“, – sako U. Eidžiūnaitė.
Ne iki galo ištyrinėta
Šiandien rinkoje galima rasti įvairiausių prietaisų, padedančių stebėti savo sveikatos būklę. Tarp jų – išmanieji laikrodžiai. Tokiais įrenginiais naudojasi daugiau nei 36 proc. apklaustųjų. Kita vertus, kaip teigia technologijų ekspertė, gyventojų, naudojančių išmaniuosius įrenginius, pasiskirstymas Europoje yra nevienodas.
„Daugiausiai išmaniųjų laikrodžių naudoja ispanai (45 proc.), antrą vietą užima italai (41 proc.), o trečiąją vietą dalinasi lenkai ir turkai (40 proc.). Tačiau išmanaus laikrodžio turėjimas dar neužtikrina, kad gyventojai moka pilnai išnaudoti visas jo galimybes. Tai patvirtina ir anksčiau minėta apklausos statistika, kurioje teigiama, kad tik 16 proc. gyventojų moka naudotis visomis išmaniojo laikrodžio funkcijomis. O tai, kad išmanusis laikrodis gali sekti streso lygį žino tik 9 proc. iš 55 proc. Europos piliečių, kurie teigė, kad yra susipažinę su išmanaus laikrodžio funkcijomis“, – statistika dalinasi ekspertė.
Išmanaus laikrodžio galimybės
Klaidinga būtų manyti, kad išmanieji laikrodžiai, kurie turi įdiegtas sveikatos stebėjimo galimybes, gali būti aktualūs tik aktyviai sportuojantiems žmonėms. Kaip teigia technologijų ekspertė U. Eidžiūnaitė, išmanieji laikrodžiai dabar gali kur kas daugiau nei tik stebėti vartotojo sporto rezultatus.
„Šiandien išmanieji laikrodžiai, tarp kurių ir „Huawei“, gali padėti stebėti ne vieną gerai savijautai svarbų aspektą – suvartotų kalorijų kiekį, kraujo spaudimą, cukraus kiekį kraujyje, širdies ritmą ne tik ramybės būsenoje, bet ir sportuojant. Taip pat išmanieji laikrodžiai leidžia stebėti ir patiriamo streso lygį, miego kokybę, moters ciklą ar net priminti, kad reikėtų atsigerti vandens“, – laikrodžių galimybėmis dalinasi ekspertė.
Anot produktų mokymų vadovės U. Eidžiūnaitės, Europos sveikatos apklausos duomenys taip pat parodė, kad išmanaus laikrodžio nešiojimas tapo puikiu postūmiu ne tik pradėti rūpintis savo sveikata, bet ir paskatino ugdyti geresnius kasdienius įpročius.
