Pagrindine Lietuvos gyventojų patiriamo streso priežastimi išlieka darbas. To nepakeitė net ir įprastą gyvenimo ritmą pavasarį smarkiai sutrikdžiusi pirmoji koronaviruso COVID-19 banga. Reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa atskleidė, kad beprasidedant vasarai nerimas dėl sveikatos laikėsi antrame plane, tuo tarpu piniginiai klausimai užėmė trečią vietą.
Stresą dėl darbo patvirtino jaučiantys 43 proc., dėl sveikatos – 41 proc., o dėl finansų – 40 proc. šalies gyventojų. Streso šaltinius periodiškai tiriančios draudimo bendrovės BTA Žmogiškųjų išteklių skyriaus vadovė Jevgenija Krikščiūnė atkreipia dėmesį, kad stresas dėl darbo išlaiko lyderio poziciją nepaisant susiklosčiusių ekstremalių aplinkybių.
„Per pastaruosius keletą metų didžiausius streso šaltinius bandėme aiškintis ir siekdami palyginti skirtingas veiklas, pavyzdžiui, nemaloniomis ar pavojingomis situacijomis pasižymintį vairavimą, ir peržvelgdami privataus sveikatos draudimo krepšelių išlaidas, kurių žymią dalį užima skausmui malšinti, nerimui bei stresui mažinti skirti medikamentai. Net koronaviruso pandemija darbo iš pirmosios vietos neišstūmė ir tai nenuostabu. Darbas daugumai žmonių yra asmeninės gerovės bei stabilumo užtikrinimo pagrindas“, – sako J. Krikščiūnė.
Į stresą dėl darbo labiausiai panirę vadovai
Apklausa parodė, kad kuo daugiau profesinių atsakomybių turi žmonės ir kuo aukštesnes pajamas gauna, tuo streso dėl darbo jie patiria daugiau.
Vertinant pagrindinį užsiėmimą, darbo sukeliamą stresą paminėjo net 73 proc. vadovų ir tai buvo apklausos metu užfiksuotas aukščiausias rodiklis. Darbo keliamas stresas kankino 58 proc. specialistų ir tarnautojų, taip pat 53 proc. darbininkų ir techninių darbuotojų. Mažiausiai darbo keliami rūpesčiai kamavo pensinį amžių pasiekusius gyventojus ir namų šeimininkes – po 7 proc.
„Daug dėmesio skiriant darbuotojų savijautai ir motyvacinėms priemonėms reikėtų neužmiršti savimi pasirūpinti ir tiems, kuriems tenka didžiausia atsakomybė ir pareiga priimti esminius sprendimus. Verslo procesai, darbo formos nuolat keičiasi, iššūkiai yra dinamiški ir kartais reikalaujantys tikrai nelengvų sprendimų“, – teigia J. Krikščiūnė.
Kuo didesnės gaunamos pajamos, tuo aukštesnis darbo rūpesčių sukeliamo streso lygis. Iki 300 eurų vienam šeimos nariui gaunantieji streso dėl darbo patiria mažiau (32 proc.), palyginti su tais, kurių pajamos viršija 700 eurų (63 proc.).
Problemų taikinyje – darbingo amžiaus žmonės
Remiantis tyrimo duomenimis, darbo keliami rūpesčiai mažiau liečia labai jaunus (30 proc.) arba jau prie pensinio amžiaus artėjančius žmones bei senjorus (24 proc.). Tuo tarpu net kas antras 26-55 metų Lietuvos gyventojas pripažino, kad patiria įtampą dėl darbo.
„Laikui bėgant tai reiškia pablogėjusią savijautą, sveikatą, motyvacijos trūkumą, mažiau efektyvų ir našų darbą. Darbo sukeliamas stresas įvairių šalių ekonomikoms kasmet kainuoja šimtus milijonų eurų, todėl darbdavio atsakomybė ir vaidmuo gerinant darbo aplinką bei atsižvelgiant į darbuotojų poreikius, yra kaip niekad svarbūs“, – dėmesį atkreipia specialistė.
Visiškai stresui atsparių žmonių yra mažai. Vos 7 proc. visų respondentų tikino, kad nėra tokių rūpesčių, kurie jiems keltų stresą.
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa vyko gegužės 18-27 dienomis. Joje dalyvavo 1012 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
Anglakalbiai patiria stress, o lietuviai – įtampą. Kas tas „Spinter tyrimai“? Vienas žodis angliškas, kitas lietuviškas? Nejaugi pritrūko lietuviškų žodžių, ir taip galima? Kostiumuoti pasipūtę mažaraščiai nemoka ir negerbia lietuvių kalbos.