Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad 62 procentų lietuvių nesutinka, kad akiniai suteikia seksualumo, ir 58 procentai nemano, kad žmogus su akiniais atrodo protingesnis.
Regėjimo sutrikimai yra viena iš dažniausiai pasitaikančių Lietuvos gyventojų sveikatos problemų sulaukus keturiasdešimties metų. Tą pripažino net 44 procentų visų apklaustųjų Lietuvos gyventojų. 45-ių ir vyresnių žmonių amžiaus grupėje šis skaičius dar didesnis nuo 53 iki 56 procentų. Tik 10 proc. visų apklaustųjų teigia apskritai neturintys regėjimo problemų. Nugaros problemomis ir sulėtėjusia medžiagų apykaita skundžiasi 34–37 procentų Lietuvos gyventojų. Tyrimas Lietuvoje buvo atliktas 2019 metų vasario mėnesį tarptautinio koncerno „Essilor Group“ iniciatyva, kuris rūpinasi akių sveikata jau nuo 1849 metų ir išrado išmaniuosius akinius VARILUX. Jame dalyvavo 544 Lietuvos gyventojai.
„39 proc. visų apklaustųjų Lietuvos gyventojų skaitydami visuomet arba dažnai turi atitraukti tekstą nuo akių. 50-ies metų ir vyresnių žmonių grupėje taip elgiasi 42 proc. apklaustųjų. Tai akivaizdus presbiopijos požymis. Kitaip tariant, senatvinės toliaregystės. Vos 7 proc. apklaustųjų lietuvių žino kas tai yra“, – tyrimo rezultatus komentuoja Miroslavas Novakas (Mirosławas Nowakas), Essilor Group valdybos pirmininkas Lenkijoje ir Baltijos šalyse.
Pasak optikų tinklo „Fielmann“ optometrijos specialisto Aivaro Daukonto, sulaukus 40 metų, žmogaus regos organuose įvyksta natūralūs fiziologiniai pokyčiai, kurių neįmanoma išvengti. „Akies lęšiukas tampa mažiau elastingas, todėl darosi sunkiau sufokusuoti artimus objektus. Tai nėra liga, presbiopijos nereikia bijoti“, – sako A. Daukontas.
Koncerno „Essilor Group“ atliktas Lietuvos gyventojų tyrimas rodo, kad kas trečias apklaustasis pajuto bendrą regėjimo pablogėjimą. 28 procentai susidūrė su problema žiūrėdami į tolį, 24 procentai – skaitydami iš arti. 22–23 procentai apklaustųjų prastai mato prieblandoje, juos vargina ašarojimas. 22 procentai apklaustųjų sako, kad dėl susiliejusio vaizdo jiems sunku restorane skaityti meniu. Minėta problema kamuoja vos 7 procentus 40–44 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, o sulaukus 50–55 metų šis skaičius išauga iki 37 proc.
Dauguma apklaustųjų (net 63 procentai.) mano, kad regėjimo problemos – tai natūralus senėjimo procesas. Beveik kas trečias tyrime dalyvavęs asmuo teigia, kad regėjimas blogėja dėl naudojimosi kompiuteriais, telefonais ir kitais išmaniaisiais įrenginiais, o kas penktas įsitikinęs, kad regėjimo problemos pradeda varginti anksčiau, jei akimis nėra tinkamai pasirūpinama. Beveik 3/4 apklaustųjų lietuvių tikrina savo regėjimą tik kartą per 2–3 metus, o 29 procentai tą daro kasmet. Net 71 procentas apklaustųjų nesilaiko akių sveikatos specialistų teikiamų rekomendacijų. 18 procentų, kurie rūpinasi savo regėjimu, dažniausiai kreipia dėmesį į apšvietimą darbo ir skaitymo metu (64 procentai), renkasi tinkamus akinius ar vartoja vaistus / maisto papildus regėjimui pagerinti (43–45 procentai).
Tarp lietuvių vyrauja nuomonė, kad akims naudinga riboti jas varginančią veiklą (pavyzdžiui, žiūrėjimą į kompiuterio ekraną laiką) – taip mano 47 procentai visų apklaustųjų. Pusė jaunesnių (40–44 metų) asmenų teigia, kad specialūs akių pratimai gali padėti išvengti regėjimo problemų, tačiau tokios pačios nuomonės laikosi 31–34 procentai vyresnio amžiaus apklaustųjų. Jaunesni asmenys labiau nei kiti tiki maisto papildų akių sveikatai efektyvumu.
„Regėjimą būtina tikrintis kasmet. Kas antras apklaustasis mano, kad tik gydytojas oftalmologas yra pakankamai kompetentingas tai padaryti. Iš tikrųjų regėjimo patikrą galima atlikti kiekvienoje optikoje, kur dirba optometrijos specialistai. Deja, apklausos rodo, kad lietuviai kreipiasi pas specialistus tik tada, kai regėjimas visiškai nusilpsta. O juk optometrijos specialistai ir oftalmologai visada pasiruošę patarti kaip išsaugoti gerą regėjimą arba jį pagerinti priklausomai nuo žmogaus veiklos srities. Pavyzdžiui, daug dirbantiems su išmaniaisiais ekranais (kompiuteriais, planšetiniais įrenginiais, telefonais), rekomenduojame turėti akinius su specialia Prevencia danga, kuri apsaugo akis nuo kenksmingos mėlynosios šviesos spinduliavimo ir sušvelnina aštrų ekrano vaizdą, todėl neleidžia akims įsitempti ir vargti. Juos ypač svarbu naudoti tiems, kurie mėgsta naktinėti su išmaniaisiais ekranais, kadangi tokia apsauga užtikrina miego hormono – melatonino – gamybą ir leidžia lengvai užmigti“, – sako „Fielmann“ optometrijos specialistas Aivaras Daukontas.
Po 40-ies metų, pasireiškus presbiopijai, optometrijos specialistai pataria naudoti išmaniuosius akinius VARILUX, kurie yra gaminami individualiai pagal kiekvieno žmogaus poreikius ir leidžia komfortiškai matyti tiek iš arti, tiek ir į tolį. „Nešiojant juos, galima išvengti pastovaus akinių keitimo. Žmonėms svarbus komfortas. Juk jų akys turi dažnai reaguoti į greitai besikeičiančias situacijas bei įvairius nuotolius. Kitaip nei skaitymo, išmanieji akiniai sudaro galimybę puikiai matyti į tolį, iš arti ir tarpiniu nuotoliu. Bet kuriuo atveju kiekvieno žmogaus poreikiai yra individualūs, todėl labai svarbu pasitarti su kompetentingu specialistu, kuris, išsiaiškinęs visus niuansus, atliks būtinus optometrinius matavimus. Individualiai pagaminti akiniai užtikrina aukščiausią regėjimo kokybę“, – pataria „Fielmann“ optometrijos specialistas.
Kiti įdomūs faktai iš tyrimo:
41 proc. apklaustųjų turi vieną porą įprastai nešiojamų akinių, 6 procentai nešioja dvejas poras akinių (vieni skaitymui, kiti – žiūrėjimui į tolį) ir 4 proc. asmenų naudoja išmaniuosius akinius (Vakarų Europos šalyse šis skaičius siekia 30 procentų).
Didžiausia apklaustųjų dalis (61–64 procentų) sutinka, kad „tikrasis gyvenimas prasideda po keturiasdešimties“ ir „gerai tinkantys akiniai gali padėti atrodyti jauniau“. Tačiau kitų teiginių atžvilgiu, apklaustųjų nuomonė atrodė labiau skeptiška: 70 proc. apklaustųjų netiki, kad žmonės labiau juos pastebėtų, jei jie nešiotų akinius, 62 procentai nesutinka, kad akiniai suteikia seksualumo, ir 58 procentai nemano, kad žmogus su akiniais atrodo protingesnis.
