Antradienis, 10 lapkričio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Pernai stresą kėlė darbas, šiemet – sveikata

www.alkas.lt
2021-05-16 19:10:58
127
PERŽIŪROS
0
Stresas | pixabay.org nuotr.

Stresas | pixabay.org nuotr.

Nepaisant vis spartėjančio skiepijimo, COVID-19 pandemija dar nesitraukia, tuo pačiu nenyksta ir stresas dėl savo bei artimųjų sveikatos. Gyventojai labiausiai nerimauja dėl sveikatos, darbo ir finansinių reikalų – rodo šių metų balandžio pabaigoje atlikta reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa.

Palyginus su praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu darytu tyrimu, rūpestis dėl sveikatos šiemet gerokai išaugo ir net pralenkė stresą dėl darbo – pernai dėl sveikatos nerimavo 41 proc. gyventojų, šiemet tokių yra 45 proc. Stresą dėl darbo rūpesčių pernai nurodė jaučiantys 43 proc., o šiais metais – 42 proc. apklaustųjų.

„Tokių rezultatų priežastis gali būti ta, kad pernai žmonės dažniau galvojo apie tai, kaip išsaugoti savo darbo vietą, kai kurie labiau pabūgo ekonominio nestabilumo nei iššūkių sveikatos sistemai. Šiemet, kai mūsų valstybės BVP ir toliau auga, o kai kurios įmonės darbuotojų ieško aktyviau nei bet kada anksčiau, nerimas dėl darbo kiek sumenko. Tuo tarpu dėl sveikatos atsirado daugiau baimės, nes pamatėme, kad net ir vakcinos nuo COVID-19 atsiradimas dar nereiškia, jog galime atsisveikinti su pandemija“, – komentuoja draudimo bendrovės BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė Eglė Radeckienė.

Piniguniai rūpesčiai laikosi trečioje vietoje

Remiantis tyrimo duomenimis, finansiniai rūpesčiai stresą kelia mažesniam procentui gyventojų, tačiau vis dar išlieka didžiausių stresorių trejetuke – atitinkamai 40 proc. ir 36 proc.

„Tai natūralu, kadangi norint užtikrinti pamatinius žmogaus poreikius pagal žymiąją Abrahamo Maslow žmogaus poreikių hierarchijos piramidę, reikia būti finansiškai apsirūpinusiems – tada virš galvos bus stogas, ant stalo maistas ir t.t.

Neabejoju, kad finansiniai klausimai kelia stresą bet kuriuo laikotarpiu – ar prieš, ar per, ar po pandemijos. Nežymus pokytis greičiausiai įvyko dėl tos pačios priežasties, dėl kurios sumažėjo stresą patiriančių dėl darbo – po pirminio pandemijos sukelto šoko ekonominė situacija kiek stabilizavusi“, – sako E. Radeckienė.

Kad šeimos rūpesčiai jiems kelia stresą šiemet nurodė 33 proc. apklaustųjų, kai pernai tokių buvo 34 proc. Jie stabiliai laikosi ketvirtoje stresorių sąrašo vietoje.

„Šeimos problemos taip pat gana įprastas stresą keliantis veiksnys. Palyginti su praėjusiais metais, kuomet daugelis skundėsi dėl priverstinio sėdėjimo namuose ir atsiradusios trinties tarp šeimos narių, šiemet tokių skundų kiek sumažėjo. Tačiau vienas procentinis punktas yra nežymus pokytis – tai reiškia, kad šeimos rūpesčiai trečdaliui šalies gyventojų vis dar kelia įtampą“, – aiškina personalo valdymo specialistė.

Stresas | pixabay.org nuotr.
Atsparių stresui beveik nėra

7-iems procentams gyventojų šiemet stresą kelia su mokslu susijusios problemos, pernai tokių buvo 9 proc. Pasak E. Radeckienės, jaučiančių įtampą dėl mokslų šiek tiek sumažėjo dėl pripratimo prie nuotolinio mokymosi, visgi jis vyksta jau ilgiau nei metus.

Dalis gyventojų nurodė esantys visiškai atsparūs stresui – jų gretos net išaugo. Šiemet tokių respondentų yra 10 proc., pernai jų buvo 7 proc.

„Skaičiuojama, kad lėtinis stresas sukelia daugiau kaip 60 proc. visų žmoniją kamuojančių ligų. Taip mąstant atrodytų, kad kuo gausesnės stresui atsparesnių gyventojų gretos, tuo sveikesnė bus mūsų visuomenė. Tačiau reikia nepamiršti, kad stresas yra visiškai natūrali reakcija į fizinius ir psichologinius aplinkos veiksnius, vadinamuosius stresorius. Pandemijos ir karantino aplinkybėmis tai neišvengiama. Stresas mus savotiškai mobilizuoja saugotis viruso ir paisyti karantino taisyklių“, – atkreipia dėmesį ji.

Personalo valdymo specialistė priduria, kad šiomis aplinkybėmis darbdaviai taip pat gali prisidėti prie savo darbuotojų emocinės būklės gerinimo – įvairiomis komandiškumą skatinančiomis veiklomis, kad darbuotojas nesijaustų paliktas vienas, dažnesnių progų pabendrauti sukūrimu, sporto iššūkiais, skatinančiais daugiau judėti, ar net psichologo konsultacijomis.\

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Didžiausią stresą gyventojai patiria dėl darbo, rodo apklausa
  2. Moksleiviai jaučia stresą, negalėdami lankytis muziejuose ir bibliotekose
  3. Šiemet lietuviai atostogoms išlaidauti nežada
  4. Kaip valdyti stresą?
  5. Kodėl rudenį jaučiame stresą?
  6. Kaip suvaldyti stresą darbe?
  7. Net 90 nuošimčių lietuvių patiria stresą
  8. 5 patarimai, kaip įveikti stresą ir būti laimingiems
  9. 10 įpročių, kuriais pasižymi sėkmingai stresą valdantys žmonės
  10. Nerimas prieš egzaminus: karantinas tik padidino stresą abiturientams
  11. Apklausa: kas ketvirto vartotojo išlaidos elektrai pernai augo
  12. Tyrimas parodė, kur ir kada šiemet ketina atostogauti lietuviai
  13. Pasakyk, kur gyveni, pasakysiu, kokia tavo sveikata
  14. Tyrimas: nepaisant koronaviruso, lietuviai kalėdinėms dovanoms pinigų negaili
  15. Pandemija teigiamai paveikė gyventojų įpročius – dažniau rankas plauna beveik pusė žmonių

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto:

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Švietimo kursai>naivus klausimas apie M. Kundrotas. Tarp sekuliarizmo ir klerikalizmo
  • Ką gi apie M. Kundrotas. Tarp sekuliarizmo ir klerikalizmo
  • Ką gi apie Šaudynės Krokuvoje: šeši nužudytieji, 15 sužeistų
  • Kažin apie V. Sinica. Atgaila apie dešinįjį ekstremizmą Lenkijoje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kuršėnuose bus įteiktos keturios kultūros ir meno premijos – paskelbti laureatai
  • Sapiegų rūmuose bus pagerbti Lietuvos rėmėjai
  • Ką iš tiesų valgome? (III) Sūrio fermentai – kodėl jų kilmė ne visada nurodoma?
  • Kas yra kūrinio autorius – žmogus ar dirbtinis intelektas?

Kiti Straipsniai

Vaikai prie kompiuterio

Keturių šalių šeimos vienijasi dėl vaikų saugumo „Roblox“ platformoje

2026 11 09
Emocijos, kompiuteris

Tokią klaidą daro kas šeštas gyventojas: sukčiai tuo gali pasinaudoti

2026 11 08
Sportas, išmanieji įrenginiai

Vien savaitgalio treniruotės nėra pats geriausias būdas gerinti fizinį pasirengimą

2026 11 08
Sveikata

Tyrimas: kas šeštas į gydytoją kreipiasi tik smarkiai pablogėjus būklei

2026 11 08
Kalėdos

Apklausa parodė, kiek gyventojai planuoja išleisti šventėms 

2026 11 08
Miegantis žmogus

Į knarkimą geriau nenumoti ranka: už to gali slypėti rimtesni sveikatos sutrikimai

2026 11 07
Seimas

Po svarstymo pritarta naujos redakcijos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui

2026 11 05
Sveikata

VLK: prieš primokant už gydymą užduokite kelis klausimus

2026 11 04
Dirbtinis intelektas

Beveik du trečdaliai lietuvių nėra gavę DI mokymų darbe: žinovė įspėja apie galimas pasekmes

2026 11 02
Kreditinė kortelė

3 mėnesiai be pajamų: tyrimas parodė, kiek lietuvių gebėtų išsiversti 

2026 11 01

Skaitytojų nuomonės:

  • Švietimo kursai>naivus klausimas apie M. Kundrotas. Tarp sekuliarizmo ir klerikalizmo
  • Ką gi apie M. Kundrotas. Tarp sekuliarizmo ir klerikalizmo
  • Ką gi apie Šaudynės Krokuvoje: šeši nužudytieji, 15 sužeistų
  • Kažin apie V. Sinica. Atgaila apie dešinįjį ekstremizmą Lenkijoje
  • Naivus klausimas apie Šaudynės Krokuvoje: šeši nužudytieji, 15 sužeistų
Kitas straipsnis
Algirdas Patackas ir Leonas Milčius | L. Milčiaus nuotr.

L. Milčius. Uždarome mokyklas – uždarome Lietuvą

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI | termogaminiai.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai