Teismas atmetė Šalčininkų savivaldybės administracijos skundą, kuriuo prašyta panaikinti Valstybinės kalbos inspekcijos 2022 metų lapkričio 17 dienos nurodymą užtikrinti, kad Šalčininkų miesto Mokyklos ir Vilniaus gatvių sankryžoje esantys viešieji užrašai lenkų kalba būtų panaikinti ir liktų tik užrašai valstybine kalba.
Inspekcija savivaldybei buvo nurodžiusi pašalinti viešuosius užrašus lenkų kalba: „Samorzad rejonu“ („Rajono savivaldybė“), „Centrum kultury“ („Kultūros centras“), „Gimnazijum im. Jana Sniadeckiego“(„Jano Sniadeckio gimnazija“), „Stscja Autobusowa“ („Autobusų stotis“), „Park Miejski“ („Miesto parkas“), „Szpital“ („Ligoninė“).
Inspekcijos teigimu, tokie viešieji užrašai lenkų kalba yra žinių pobūdžio, nurodantys buvimo vietą, todėl negali būti suprantami kaip meninės raiškos priemonė ar puošybos bruožas, kuriuo atiduodama pagarba kitos tautos žmonėms.
Valstybinės kalbos įstatymas numato, kad Lietuvoje viešieji užrašai yra tik valstybine kalba.
Valstybinė kalba privaloma visų šalies įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose.
Teismas nusprendė, kad minėti užrašai lenkų kalba yra aiškios raštu visuomenei pateiktos viešos žinios apie atitinkamas vietas – rajono savivaldybę, kultūros centrą, Jano Sniadeckio gimnaziją, autobusų stotį, miesto parką, todėl privalo viešoje erdvėje būti tik valstybine kalba.
Pagaliau teismas išmoko įstatymus skaityti. Tik ar išmokys Šalčininkų savivaldybę juos vykdyti? Priminsiu, kad lenkai Lietuvoje nėra tautinė mažuma, o bendrija, jei kam pasirodytų, kad čia galioja tautinių mažumų teisės.
Pagarba Kalbos inspekcijai ir jos pirmininkui Valotkai. Didžiulė pagarba, kad tokiu antilietuvišku laikmečiu pradėjo drąsiai kelt valstybinės kalbos pažeidimus.
Labai gera žinia, bet džiūgauti anksti.
O kaip dėl viešųjų užrašų Vilniaus rajone?
Sprendimui įsiteisėjus, Vilniaus rajono savivaldybė vadovaudamasi analogija privalėtų nuspręsti užrašus pašalinti, jeigu tokių jos teritorijoje yra. Savivaldybei delsiant tai atlikti, VKI vadovas gerb. A.Valotka privalėtų raštiškai pareikalauti savivaldybės ne lietuviškus užrašus jos teritorijoje pašalinti. Jokių stilizuotų ar dekoruotų vietos, gatvių ir pan. pavadinimų negali būti. Šia prasme būtina pakeisti atitinkamus teisės aktus. Šiuos pakeitimus privalėtų priimti šalies Vyriausybė. Valstybės valdymas – ne žaidimus su vaikais žaisti… Apskritai, įstatymų laikymosi atžvilgiu valstybei laikas tapti griežtesnei…
O man į galvą stryktelėjo tokia mintelė: ar ne ši visa istorija tapo pagrindine priežastimi paskirti mums jau žinomą kaimynės ministrą?
Vargu, kad to ministro skyrimas galėjo ką lemti, juolab, kad jo atvirai – stačiai sakoma (nevyniojant į vatą) pozicija lenkų klausimu nuteikė Lietuvą prieš Lenkijos siekimą repolonizuoti vadinamus “kresus”, nuteikė prieš ją pačią.
Veikiau tokį sprendimą lėmė A.Valotkos panaudota “piliečių lingvistinių teisių” terminas, į kurio teisinę prasmę teko įsigilinti ir teismui bei tuokart jam beliko tinkamai taikyti įstatymus byloje.
Bet gi lygiai taip pat bendriniais žodžiais patiekiamos viešos žinios yra ir to blogai išgarsėjusio alaus baro viarslininko, kuris norėdamas apeiti įstatymą tuos bendrinius anglų k. žodžius registravo kaip prekės ženklus. Lygiai taip pat juos reikia nuimti ir priversti brudą užrašyti lietuviškai.
Prekės ženklų tvarka, regis, yra Patentų biuro komptencijoje. Tokiu atveju šiam derėtų nustatyti prekės ženklo reikalavimų pažeidimą ir panaikinti jo registaciją. Jeigu panaikinus ženklo registravimą verslininkas jo nepašalintų, tai tada, veikiausiai, tektų kreiptis į policiją, prašant, kad ši išreikalautų tai atlikti. Žodžiu, jeigu prekės ženklas tuo anglišku žodžiu kaip ženklo dalimi nepažeidžia nustatytų jo sudėties reikalavimų, tai ką nors pakeisti būtų sunku.
Dabar tik vienas klausimas – kas nukabins tuos lenkiškus užrašus? Taip save vadinantys „Lenkai ant Lietuvos” ar atvyks „Lenkai ant Lenkijos” ir pasiims tas lenteles kaip brangius širdžiai suvenyrus?
Akivaizdu, kad nei teismas, nei teisėjas, priėmęs spendimą, sąmoningai informacijoje nėra nurodomas. Matyt, kad tai yra dar tik pirmosios instancijos teismo sprendimas. Taigi jis per 30 d. gali būti apskųstas aukštesnės pakopos teismui. Jeigu per tą 30 d, terminą spredimas nebūtų apskųstas, tada jis įsigaliotų ir taptų savivaldybei privaloma lenteles nuimti. “Lenkai ant Lenkijos” neturi teisės tuos užrašus nuimti, nes tai būtų tiesioginio administravimo veiksmas kitos šalies kompetencijos ribose. Tokiu atveju URM privalėtų Lenkijai pareikšti protestą dėl kišimosi į vidaus reikalus.