Ketvirtadienis, 25 vasario, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

B. Genzelis. Valstybinės kalbos įstatymas – Konstitucinės nuostatos įgyvendinimas

Bronislovas Genzelis, www.alkas.lt
2015 02 09 12:15
6
Bronislovas Genzelis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Bronislovas Genzelis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Bronislovas Genzelis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Bronislovas Genzelis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pranešimas skaitytas 2015 m. vasario 5 d. Lietuvos respublikos Seime vykusioje konferencijoje „Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis“ .

Kalba yra raiškiausias tautos egzistencijos požymis, kultūros   reiškėja. Istorinė situacija apsprendžia jos vartojimo galimybes. Kai tauta funkcionuoja normaliose sąlygose, gimtoji kalba, viešojo gyvenimo (ryšių) ir valstybinė kalba yra ta pati. Jei valstybinė kalba yra gimtoji, ji stiprina tautinę savimonę, o jei valstybinė kalba yra kitos tautos kalba, ji siaurina gimtosios kalbos vartojimo ribas. Kai gimtosios kalbos, viešojo gyvenimo ir valstybinės kalbos vartojimas nėra adekvatus, žmogus priverstas tapti dvikalbiu, trikalbiu ar keturkalbiu. Tada į gimtąją kalbą skverbiasi svetimybės, gimtoji kalba virsta namų židinio kalba (ji nevartojama žmonių susibūrimo vietose, įstaigose, kulto reikaluose). Lietuvos istorijos analizė patvirtiną šią teorinę prielaidą. Kita vertus viešojo gyvenimo ir valstybines kalbas negalima painioti su ryšių kalbomis, kurių visai kitokios funkcijos.

Apžvelgus žmonijos kultūros plėtotę, pastebėsime skirtingus santykius su kitomis kalbomis. Istorinės situacijos nubrėžia kalbų išplitimo ribas: vienu metu bendraujame gimtąja kalba, kitu metu – keliomis kalbomis. Tam tikrose situacijose žmonės užsisklendžia savyje. Tada silpnai žinomos svetimos kalbos. Šis bruožas būdingas ir didelėms tautoms. Neretai joms būdingas tautinis egoizmas, nihilizmas mažiau skaitlingų tautų atžvilgiu, veržimasis į jų arealą.

Gimtosios kalbos atsisakoma prievarta ir savanoriškai. Lietuvoje susidurta su abiem atvejais. Atsilaikyta išorinių jėgų spaudymui, tačiau neretai savanoriškai atsisakoma gimtosios kalbos. Apie tuos dalykus mąsčiau tiek okupuotoje Lietuvoje, tiek atgavus Nepriklausomybę. Vien sava valstybė neišsaugo tautos nuo išnykimo. Su šia problema susiduriame nuolat.

Todėl kalbos išsaugojimas – vienas iš svarbiausių tautos išlikimo veiksnių. Tai puikiai suprasta okupuotoje Lietuvoje. Tiesiogiai į kalbos išsaugojimą nesikėsino ir okupantai. Veikė kalbos išsaugojimo instinktas, institucijos, kurių pradmenų reikia ieškoti Tarpukario Lietuvoje. Jų tradicijas tęsė okupuotos Lietuvos kalbininkai, susilaukę tarptautinio pripažinimo.

Nors aš nekalbininkas, man teko artimai bendrauti su Vilniaus universiteto kalbininkais.Ta proga negaliu neprisiminti tragiško likimo profesoriaus Jono Kazlausko, kuriuo patirtis, steigiant žurnalą „Baltistika“, pasitarnavo žurnalo „Problemos“ organizavime,   Zigmo Zinkevičiaus, Juozo Pikčilingio, Arnoldo Piročkino. Dėl įgyto tarptautinio pripažinimo Lietuvos kalbininkai galėjo rūpintis mūsų kalbos išsaugojimu ir apsisaugoti nuo vietinių internacionalistų. Jie įrodė, jog pozityviai galima darbuotis tautos labui ir okupacijos sąlygomis.

Atkūrus Lietuvos valstybingumą, lyg tai kalbos išsaugojimo būtinybė savaime suprantama. Todėl, rengiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos projektą, lietuvių kalbos paskelbimas valstybine kalba nekėlė abejonių, diskutuota tik dėl formuluočių. Tada Vilniaus krašte veikė lenkų „autonomistai“, kurie aplamai ignoravo ne tiek lietuvių kalbą norminimą, kiek Lietuvos valstybingumą, tačiau jų balsas Aukščiausioje Taryboje   buvo blausus.

Kadangi man teko dalyvauti Konstitucijos rengimo visose stadijose, galiu atsakingai pareikšti, tai buvo bene vienintelis straipsnis, kurio formuluotė ir tikslingumas nekėlė abejonių nei pozicijai, nei opozicijai. Gal kiek keistasi nuomonėmis dėl pačios formuluotės, kuri buvo pateikta Konstitucijos projekte, bet ne dėl esmės.

1992 metais spalio 25 d. referendumu priimtoje Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnis skelbia: „Valstybinė kalba – lietuvių kalba“. Suprasta, kad vien užrašo Konstitucijoje nepakanka – būtina turėti ir atitinkama instrumentarijų. Todėl naujai išrinktas Seimas privalėjo šią konstitucinę nuostatą išreikšti Valstybinės lietuvių kalbos įstatymu. Jo pateikimas Seimui buvo vienas iš svarbiausiu naujai išrinkto Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto uždaviniu. Analizuota, kaip esama kitose šalyse.

Kalba negali būti užkonservuota: ji pasipildo naujadarais. Mums, bent man, pavyzdžiu buvo Prancūzijoje veikiantis kalbos įstatymas ir atitinkamos komisijos prie Prancūzijos Prezidento būvimas.

Lietuvių kalbos įstatymą rengė patys kalbininkai. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete diskutuota daugiau teisinio apiforminimo klausimais, rūpėjo, kaip užtikrinti įstatymo veikimą, kaip apsauguoti mūsų kalbą nuo svetimybių invazijos. Ir ši karta nesijautė skirtumo tarp pozicijos ir opozicijos. Įstatymo projektui pritarta vieningai. Jam pritarta ir Seime, nors trukdžių ir būta . Šis įstatymas Alberto Rosino, Danguolės Mikulėnienės, Zigmo Zinkevičiaus ir su jais bendraujančių kalbininkų darbo ir kūrybinės mąstysenos vaisius.

Šiandien prisipažinsiu, man didžiausiu autoritetu buvo profesorius Zigmas Zinkevičius ir dėl asmeninių paskatų. Su juo bendrauta ir dar man dirbant Vilniaus universitete. Jis buvo mano patikėtiniu rinkimuose į LTSR Aukščiausiąją Tarybą, paskelbusią Lietuvos valstybės atkūrimą. Profesorius buvo pagrindiniu mano konsultuotoju Seime, priimant Valstybinės lietuvių kalbos įstatymą, už ką esu begalo jam dėkingas.

Komitete mąstyta, kaip užtikrinti įstatymo veikimą. Tam buvo įsteigta Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Seimo su kalbos inspekcija, kuriai suteikti platūs įgaliojimai. Kodėl prie Seimo, o ne prie kokios nors ministerijos? Tam, kad ji ne taptų priklausoma nuo politinių vėjų ir skersvėjų.

Naujoji Seimo dauguma, susidariusi po 1996 m. spalio rinkimų, tęsė tą pačią kultūrinę politiką. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto sąstatas, nors ir pasikeitė, bet rūpestis kultūra neatslūgo: nei vienas anksčiau priimtas įstatymas lietuvių kultūros būklės klausimais nebuvo atšauktas. Valstybės lietuvių kalbos įstatymas veikia iki šiol, nors jį bandė koreguoti, 2000 metais,   į valdžią atėję, „naujieji politikai“.

Rolando Pavilionio, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko, iniciatyva nuo prie Seimo veikiančios Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atskirta kalbos inspekcija ir perduota Teisingumo ministerijai. Nenorėčiau sutikti su tais, kurie teigia, esą čia tik formalumas. Tad kodėl dėl jo reikėjo gaišti Seimo laiką? Nežinau, ar ministrai tiesiogiai kišosi į inspekcijos veiklą, ar ne, bet psichologiškai veikia, sakysim, ministras globalistas, įsitikinęs, kad lietuvių kalba ilgainiui išnyks: kuo greičiau, tuo geriau. Ar tai neįtakos inspekcijos veiklos?

Žinau R. Pavilionio nuostatas: ilgą laiką dirbom toje pačioje katedroje. Okupacijos metais jis siekė rašyti rusiškai. Argumentas: lietuviškai rašydamas, nebusi žinomas. Mūsų leidyklos nebuvo suinteresuotos leisti rusiškai, nes tokios knygos neturėtų paklausos. Tada jis universiteto rotaprintu išleisdavo ir savo rašiniui surasdavo recenzentą, kuris paviešindavo jo darbą. Lietuvių kalba išleistas veikalas iš tikrųjų sunkiai susilaukdavo rusakalbės, daugiatūkstantinės žiniasklaidos dėmesio, bet Lietuvoje jis buvo skaitomas. Nepriklausomybė nepakeitė tokių kaip Pavilionis, žmonių mąstysenos. Rašydamas anglų kalba susilauksi dar daugiau skaitytojų. Kiek vienas asmuo – visų pirma sau autoritetas.

Tokios pažiūros grindžiamos ir savo nauda. Verslininkams, ypač prekybininkams, patogiau, kai nereikia versti, atsivežtų iš užsienio prekių pavadinimų. Geriau ir pigiau. Ir reklama universalesnė. Čia susiduriame su rimta problema: biologine ir intelektualine žmogaus mąstysena.

Vaikštai po Vilnių, nežinai, kur esi. Ar Lietuvoje? Kas kita Varšuvoje, ar kitam Lenkijos mieste. Žinai, esi Lenkijoje. Šio vyksmo nepaaiškinsime jokiomis ES direktyvomis. Čia mūsų mentaliteto spragos. Prancūzijos veikia itin griežtas kalbos įstatymas. Jo pažeidėjai baudžiami didžiulėmis piniginėmis baudomis. Baudžiami ir Lietuvoje. Tik mūsuose ilga baudimo procedūra. Net teismų sprendimai nevykdomi. Nenorėčiau pirštu nurodinėti kaltuosius. O gal ne tie?

Istorinė patirtis byloja: vien Kalbos įstatymo priėmimas ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Seimo įsteigimas neapsaugo kalbos, jeigu ji nerūpi visai tautai. Ką akivaizdžiai šiandien matome.

Konstitucijos ir Valstybinės kalbos įstatymo priėmimo metu taip aršiai nediskutuota dėl dvikalbystės, kaip dabar. Tada buvo kita istorinė situacija. Okupuotoje Lietuvoje dvikalbystę su rusų kalbos primatu protegavo aiškūs režimo tarnai. Jų veikimui priešinosi tauta, nes buvo aišku, kas yra kas.

Dabar kažkodėl dvikalbystę siejam tik su Lenkų rinkiminės akcijos veiksmais ir nematome, kad ji jau įgyvendinta: grįžtu prie anksčiau išsakytų minčių: pradedu jaustis, esą Vilnius jau ne Lietuvos sostinė, o kokios anglų kolonijos miestas.

Net okupuotoje Lietuvoje viešai nereikalauta, kad valdininkai mokėtų rusų kalbą. Nusigyvenom iki to: svarbi ne valdininko kompetencija, o jo anglų kalbos mokėjimo lygis. Lietuvių kalba savoje valstybėje tampa antro lygmens. Nustebęs išgirdau, kad daugumas išleistų mokyklinių vadovėlių – su kalbinėmis klaidomis. Nei atsakomybės, nei gėdos jausmo. To nebūta net okupuotoje Lietuvoje. Šiandien dar tvirčiau esu įsitikinęs, kad Valstybinės kalbos įstatymas būtinas.

Kol kas nereikalaujama, kad iš Konstitucijos būtų išbrauktas 14 straipsnis, tačiau panašūs įvardinti faktai byloja – ta linkme einame.Vis dėlto esu optimistas: tikiu Konstitucijos nuostatų neatsisakysim, kalbos inspekcija, nepaisant visų negandų, atliks savo vaidmenį ir kad mūsų lituanistų veikla perspektyvi (Valstybinės lietuvių kalbos įstatymas priimtas ne veltui). Manyčiau, jeigu nebūtų šios Konstitucinės nuostatos, varžančios o mūsų iracionalių veikėjų veiksmus, būtų žengta toliau: o jos teisiškai neatsisakysi, nes ši konstitucinė norma gali būti pakeista „tik Lietuvos tautos visuotinės apklausos (plebiscito) būdu, jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos piliečių, turinčių aktyviąją rinkimų teisę.“ Taip užrašyta Konstituciniame įstatyme. Nemanyčiau, kad mūsų tauta, iškentėjusi tiek negandų, pamirštų, kad ji yra, atsisakytų savasties.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Seime bus aptartos valstybinės kalbos politikos įžvalgos ir gairės
  2. B.Genzelis. Sąjūdžio jubiliejus užgožtas
  3. A. Paulauskienė. Lietuvių kalbos išdavystė tebevyksta
  4. A. Piročkinas. Lenkų politikai sprendžia lietuvių kalbos problemas
  5. Gimtosios kalbos išdavystė ar reikalingi pokyčiai?
  6. Seimo Pirmininkas pabrėžė lietuvių kalbos svarbą
  7. Be kalbos nėra tautos
  8. V. Vaitkevičiūtė. Trojos arklys lietuvių kalbai
  9. K. Garšva. Mažaraščiai tvarko raštą
  10. E. Drungytė. Lietuvių kalba – mūsų visų dvasinė bambagyslė su Tėvyne
  11. M. Almonaitis. Ar vis dar racionalu gerai mokėti lietuvių kalbą?
  12. D. Mikulėnienė. Valstybinė lietuvių kalba: lūkesčiai ir rūpesčiai
  13. R. Grigas. Senieji lietuviai ir krikščionybė: tapatybių konfrontacija (II)
  14. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  15. Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“
  16. G.Songaila. Dieveniškėse – Lietuvos centras (audio)
  17. A. Piročkinas. Ar įmanomas lenkiškas įrašas Lietuvos piliečio pase?
  18. V. Bagdonavičius. Kristijonas Donelaitis Vydūno akimis
  19. Minint Tarmių metus – dėmesys tarmių išsaugojimui ir populiarinimui
  20. D. Paukštė. Ar įsižiebs Vilties žiburėlis Seimo lange?
  21. Bus apdovanotos įmonės pavadintos gražiausiais lietuviškais pavadinimais
  22. P. Stonis. LLRA tikslas – lietuvius paversti tautine mažuma savo pačių valstybėje (video)
  23. V. Rubavičius. Kultūrinė atmintis: lietuvybė ir Kitas (I)
  24. Teisingumo ministras dėl asmenvardžių rašybos kreipėsi į Konstitucinį teismą
  25. Iš kur atėjo žodžiai Kalėdos, Kūčios?
  26. E. Drungytė: Jums nesuteikta teisė šluostytis į mus kojas, nes esate mūsų išrinkti mums tarnauti
  27. L. Nastopka. Šis tas apie Ukrainą
  28. A. Patackas: Daugiau Tautos, mažiau liaudies
  29. B. Kuzmickas. Tautiškumas – duotis ir projektas
  30. Kalbininkai tarė žodį dėl asmenvardžių rašybos nelietuviškai

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. Cha cha lietuvių kalbai says:
    6 m. ago

    Paklausiau Valstybinės lietuvių kalbos komisijos , kaip suprasti straipsnio antraštę viename iš portalų :Kylie Minogue į Lietuvą lydės 100 žmonių ir 14 vilkikų.

    Paaiškinkit ,prašom, kas ką lydės ? Ačiū.
    Atsakymas toks:informacinių leidinių leidėjai turi galimybę pasirinkti, kokias kitų kalbų asmenvardžių formas (originalias ar adaptuotas, t. y. perrašytas pagal apytikrį tarimą) vartoti savo leidiniuose, tačiau paprastai tiek spaudoje, tiek internete rašomos originalios formos. Kai vartojami originalūs asmenvardžiai, jiems pagal nustatytas taisykles rišliame tekste turi būti pridedamos galūnės. Moterų vardams ir pavardėms galūnės, kaip jau rašėme, paprastai nededamos ir jie nelinksniuojami. Taigi jokios taisyklės Jūsų klausimu atveju leidinyje nebuvo pažeistos.
    Tačiau svetimos kalbos nemokančiam asmeniui sudėtinga tinkamai perskaityti originalo kalba užrašytą asmenvardį. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į leidinių redaktorius ir išsakyti savo pastabas. Kaip jau minėjome, galimybė vartoti leidiniuose pagal tarimą perrašytas formas yra, tačiau tai sprendžia leidėjai.
    Nesant galūnių kai kurie sakiniai gali būti suprantami dvejaip, Jūsų pateiktas sakinys yra būtent toks. O kaip tiksliai perskaityti asmenvardį, turėtų atsakyti užsienio kalbos (anglų) specialistas. Greičiausiai tariama Kailė Minouk.

    Tai kokia yr ta lietuvių kalba , jei nemokėdamas užsienio kalbos ( visų kitų kalbų!) nesuprasi kas parašyta?

    Atsakyti
    • Pikc says:
      6 m. ago

      Taigi čia ne lietuvių kalbos, o nekontroliuojamo svetimžodžių (ir svetimvardžių) importo problema. Kadangi kalbos dėl nelietuviškų pavadinimų ir vardų rašybos baigėsi “saliamonišku” sprendimu “darykit, kaip norit!”, tai tokios nesąmonės ir vyksta. Čia yra DIDŽIULĖ VLKK “kliurka”. Apskritai, situaciją su lietuvių kalbos vartojimo nuostatomis galima drąsiai vadinti “palaida bala”. Lietuvos įmonės jau ne tik pradėjo angliškus pavadinimus naudoti (Lietuvos pašto “Pay Post” tinklas, Lietuvos geležinkelių litrail.lt puslapis), bet net ir visokius idiotiškus hibridus-mutantus kepti (pvz. “Vaikolendas” – pabandykit šitą pagal lietuvių kalbą “iššifruoti” :)).

      Atsakyti
  2. Lietuvishkas says:
    6 m. ago

    Valstybinė Tv rodo titruotus filmus: diktorius sako “Džonas” , titruose -“Johnas”. Per valstybei priklausančią radijo stotį “Opus” , dainų pavadinimai – tik angliškai.( Kaip ,bėje ir per daugumą kitų). Taip sakant viskas OK.

    Atsakyti
  3. filologe says:
    6 m. ago

    Labai geri straipsniai siame portale, taciau juose daug rasybos klaidu, reiketu atkreipti i tai demesi.

    Atsakyti
    • Pikc says:
      6 m. ago

      Na, o filologe galetu atkreipti demesi i tai, kad lietuvių kalboje vartojami diakritiniai ženklai. 😉

      Atsakyti
  4. Atgalinis pranešimas: Bronislovas Genzelis. Valstybinės kalbos įstatymas – Konstitucinės nuostatos įgyvendinimas | Lituanistų sambūris

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Išrinkti gražiausi lietuviškų įmonių pavadinimai

Išrinkti gražiausi įmonių pavadinimai (video)

2021 02 21
dr. Algimantas Matulevičius | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

A. Matulevičius. Šventės ir kasdienybė

2021 02 18
Vydūnas. Tautos ir laisvės reikšmė

Vydūnas. Tautos ir laisvės reikšmė

2021 02 18
Kas buvo kalbama apie Lietuvą užsienio žiniasklaidoje šių metų pirmąjį ketvirtį? (video)

Vasario 16-osios išvakarėse Lietuvos valdžia raginama susirūpinti Lietuvos teritoriniu vientisumu

2021 02 15
K. Skrupskelis. Kritinė istorija ir 1941 metų sukilimas

K. Skrupskelis. Kritinė istorija ir 1941 metų sukilimas

2021 02 13
Vilnius kviečia pasivaikščioti „Kalbos keliu“

Vilnius kviečia pasivaikščioti „Kalbos keliu“

2021 02 13
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas. Žodžių karai: vakcina prieš skiepus (I)

2021 02 11
Nuotolinis mokymas | smm.lt nuotr.

Sunkumų patiriantiems mokiniams į pagalbą ateis ir savanoriai

2021 02 11
A. Pažėraitė. Istoriškumo iššūkiai religinėms tapatybėms

A. Pažėraitė. Istoriškumo iššūkiai religinėms tapatybėms

2021 02 06
Skiepai | sam.lt nuotr.

Mokytojai skiepytis neprivalo, tačiau tokiu atveju privalomas profilaktinis testavimas

2021 02 05
Rodyti daugiau

Naujienos

Žuvinto ežero labui patvirtintas sudėtingas gamtotvarkos planas
Gamta ir ekologija

Saugant ir tvarkant valstybinius parkus ministerija kviečia įsitraukti visuomenę

2021 02 25
Vilniečių laukia ypatinga naujametė dovana: atidaromas Fabijoniškių baseinas
Lietuvoje

Lietuvos baseinai liko nuošalyje, valdytojai prašo Vyriausybės atnaujinti veiklą

2021 02 25
Siunta | omniva.lt nuotr.
Lietuvoje

Pašto siuntos gavėjų nepasiekia ir dėl siuntėjų klaidų

2021 02 25
Ministrė Pirmininkė susitiko su „PKN Orlen“ vadovais
Lietuvoje

Ministrė Pirmininkė susitiko su „PKN Orlen“ vadovais

2021 02 25
A. Armonaitė: Darbuotojų testavimas leis greičiau visiems išeiti iš karantino suvaržymų
Lietuvoje

A. Armonaitė: Darbuotojų testavimas leis greičiau visiems išeiti iš karantino suvaržymų

2021 02 25
Agnė Širinskienė Seimo etikos komisijai apskundė ekscentriškojo T.V. Raskevičiaus elgesį
Lietuvoje

Agnė Širinskienė Seimo etikos komisijai apskundė ekscentriškojo T.V. Raskevičiaus elgesį

2021 02 25
Sportas, plaukimas | smm.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija: pasirengimas olimpinėms žaidynėms – išskirtinis ir neįprastas

2021 02 25
Matematikos egzaminas – mokslui ar gyvenimui?
Lietuvoje

Brandos egzaminai prasidės anksčiau

2021 02 25


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • su užstatu apie Sunku gauti paskolą verslo plėtrai iš komercinių bankų? Pasidomėkite alternatyvaus finansavimo galimybėmis
  • Svajonė apie Du Seimo nariai paragino Seimo vadovybę pažymėti Birželio 23-iosios sukilimo – 80-ąsias metines
  • Maloni smulkmena, tskant... apie Ministrė Pirmininkė susitiko su „PKN Orlen“ vadovais
  • Svajonė apie M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Saugant ir tvarkant valstybinius parkus ministerija kviečia įsitraukti visuomenę
  • Lietuvos baseinai liko nuošalyje, valdytojai prašo Vyriausybės atnaujinti veiklą
  • Pašto siuntos gavėjų nepasiekia ir dėl siuntėjų klaidų
  • Ministrė Pirmininkė susitiko su „PKN Orlen“ vadovais

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1546; komentarų: 16
  • T. Baranauskas. Uždraustoji Vasario 16-oji peržiūrėta: 993; komentarų: 9
  • Vasario 16-osios išvakarėse Lietuvos valdžia raginama susirūpinti Lietuvos teritoriniu vientisumu peržiūrėta: 893; komentarų: 21
  • Vasario 16-osios eitynės šiemet virto įspūdingomis važiuotynėmis (video, nuotraukos) peržiūrėta: 790; komentarų: 5
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 747; komentarų: 10
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 653; komentarų: 18

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-02-28 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Išrinkti gražiausi įmonių pavadinimai (video)

by Kristina Aleknaitė
2021 02 21
0
Išrinkti gražiausi lietuviškų įmonių pavadinimai

Vasario 19 d., penktadienį, 11 val. Valstybinės kalbos inspekcija Tarptautinės gimtosios kalbos dienos proga tryliktą kartą surengė Gražiausių lietuviškų įmonių...

Skaityti toliau

A. Matulevičius. Šventės ir kasdienybė

by daiva
2021 02 18
5
dr. Algimantas Matulevičius | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Taip jau susiklostė, kad vasario 16-oji visai šalia kovo 11-osios. Bet kaip jos nutolę viena nuo kitos, 103 ir 31...

Skaityti toliau

Vydūnas. Tautos ir laisvės reikšmė

by Kristina Aleknaitė
2021 02 18
1
Vydūnas. Tautos ir laisvės reikšmė

Daug apie laisvę rašyta. O gal dar daugiau mastyta. Irgi mūsų. Tačiau vis lyg nesuprasta, kas ji. Dargi sako tūli,...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • su užstatu apie Sunku gauti paskolą verslo plėtrai iš komercinių bankų? Pasidomėkite alternatyvaus finansavimo galimybėmis
  • Svajonė apie Du Seimo nariai paragino Seimo vadovybę pažymėti Birželio 23-iosios sukilimo – 80-ąsias metines
  • Maloni smulkmena, tskant... apie Ministrė Pirmininkė susitiko su „PKN Orlen“ vadovais
  • Svajonė apie M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?
  • Žemyna apie J. Trinkūnas. Pilėnai su mumis
Kitas straipsnis
Vaistažolių užkalbėtoja: „Visos ligos pagydomos“

Vaistažolių užkalbėtoja: „Visos ligos pagydomos“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai