Pirmadienis, 8 rugpjūčio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Kalba

B. Genzelis. Valstybinės kalbos įstatymas – Konstitucinės nuostatos įgyvendinimas

Bronislovas Genzelis, www.alkas.lt
2015 02 09 12:15
6
Bronislovas Genzelis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Bronislovas Genzelis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Bronislovas Genzelis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Bronislovas Genzelis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pranešimas skaitytas 2015 m. vasario 5 d. Lietuvos respublikos Seime vykusioje konferencijoje „Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis“ .

Kalba yra raiškiausias tautos egzistencijos požymis, kultūros   reiškėja. Istorinė situacija apsprendžia jos vartojimo galimybes. Kai tauta funkcionuoja normaliose sąlygose, gimtoji kalba, viešojo gyvenimo (ryšių) ir valstybinė kalba yra ta pati. Jei valstybinė kalba yra gimtoji, ji stiprina tautinę savimonę, o jei valstybinė kalba yra kitos tautos kalba, ji siaurina gimtosios kalbos vartojimo ribas. Kai gimtosios kalbos, viešojo gyvenimo ir valstybinės kalbos vartojimas nėra adekvatus, žmogus priverstas tapti dvikalbiu, trikalbiu ar keturkalbiu. Tada į gimtąją kalbą skverbiasi svetimybės, gimtoji kalba virsta namų židinio kalba (ji nevartojama žmonių susibūrimo vietose, įstaigose, kulto reikaluose). Lietuvos istorijos analizė patvirtiną šią teorinę prielaidą. Kita vertus viešojo gyvenimo ir valstybines kalbas negalima painioti su ryšių kalbomis, kurių visai kitokios funkcijos.

Apžvelgus žmonijos kultūros plėtotę, pastebėsime skirtingus santykius su kitomis kalbomis. Istorinės situacijos nubrėžia kalbų išplitimo ribas: vienu metu bendraujame gimtąja kalba, kitu metu – keliomis kalbomis. Tam tikrose situacijose žmonės užsisklendžia savyje. Tada silpnai žinomos svetimos kalbos. Šis bruožas būdingas ir didelėms tautoms. Neretai joms būdingas tautinis egoizmas, nihilizmas mažiau skaitlingų tautų atžvilgiu, veržimasis į jų arealą.

Gimtosios kalbos atsisakoma prievarta ir savanoriškai. Lietuvoje susidurta su abiem atvejais. Atsilaikyta išorinių jėgų spaudymui, tačiau neretai savanoriškai atsisakoma gimtosios kalbos. Apie tuos dalykus mąsčiau tiek okupuotoje Lietuvoje, tiek atgavus Nepriklausomybę. Vien sava valstybė neišsaugo tautos nuo išnykimo. Su šia problema susiduriame nuolat.

Todėl kalbos išsaugojimas – vienas iš svarbiausių tautos išlikimo veiksnių. Tai puikiai suprasta okupuotoje Lietuvoje. Tiesiogiai į kalbos išsaugojimą nesikėsino ir okupantai. Veikė kalbos išsaugojimo instinktas, institucijos, kurių pradmenų reikia ieškoti Tarpukario Lietuvoje. Jų tradicijas tęsė okupuotos Lietuvos kalbininkai, susilaukę tarptautinio pripažinimo.

Nors aš nekalbininkas, man teko artimai bendrauti su Vilniaus universiteto kalbininkais.Ta proga negaliu neprisiminti tragiško likimo profesoriaus Jono Kazlausko, kuriuo patirtis, steigiant žurnalą „Baltistika“, pasitarnavo žurnalo „Problemos“ organizavime,   Zigmo Zinkevičiaus, Juozo Pikčilingio, Arnoldo Piročkino. Dėl įgyto tarptautinio pripažinimo Lietuvos kalbininkai galėjo rūpintis mūsų kalbos išsaugojimu ir apsisaugoti nuo vietinių internacionalistų. Jie įrodė, jog pozityviai galima darbuotis tautos labui ir okupacijos sąlygomis.

Atkūrus Lietuvos valstybingumą, lyg tai kalbos išsaugojimo būtinybė savaime suprantama. Todėl, rengiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos projektą, lietuvių kalbos paskelbimas valstybine kalba nekėlė abejonių, diskutuota tik dėl formuluočių. Tada Vilniaus krašte veikė lenkų „autonomistai“, kurie aplamai ignoravo ne tiek lietuvių kalbą norminimą, kiek Lietuvos valstybingumą, tačiau jų balsas Aukščiausioje Taryboje   buvo blausus.

Kadangi man teko dalyvauti Konstitucijos rengimo visose stadijose, galiu atsakingai pareikšti, tai buvo bene vienintelis straipsnis, kurio formuluotė ir tikslingumas nekėlė abejonių nei pozicijai, nei opozicijai. Gal kiek keistasi nuomonėmis dėl pačios formuluotės, kuri buvo pateikta Konstitucijos projekte, bet ne dėl esmės.

1992 metais spalio 25 d. referendumu priimtoje Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnis skelbia: „Valstybinė kalba – lietuvių kalba“. Suprasta, kad vien užrašo Konstitucijoje nepakanka – būtina turėti ir atitinkama instrumentarijų. Todėl naujai išrinktas Seimas privalėjo šią konstitucinę nuostatą išreikšti Valstybinės lietuvių kalbos įstatymu. Jo pateikimas Seimui buvo vienas iš svarbiausiu naujai išrinkto Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto uždaviniu. Analizuota, kaip esama kitose šalyse.

Kalba negali būti užkonservuota: ji pasipildo naujadarais. Mums, bent man, pavyzdžiu buvo Prancūzijoje veikiantis kalbos įstatymas ir atitinkamos komisijos prie Prancūzijos Prezidento būvimas.

Lietuvių kalbos įstatymą rengė patys kalbininkai. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete diskutuota daugiau teisinio apiforminimo klausimais, rūpėjo, kaip užtikrinti įstatymo veikimą, kaip apsauguoti mūsų kalbą nuo svetimybių invazijos. Ir ši karta nesijautė skirtumo tarp pozicijos ir opozicijos. Įstatymo projektui pritarta vieningai. Jam pritarta ir Seime, nors trukdžių ir būta . Šis įstatymas Alberto Rosino, Danguolės Mikulėnienės, Zigmo Zinkevičiaus ir su jais bendraujančių kalbininkų darbo ir kūrybinės mąstysenos vaisius.

Šiandien prisipažinsiu, man didžiausiu autoritetu buvo profesorius Zigmas Zinkevičius ir dėl asmeninių paskatų. Su juo bendrauta ir dar man dirbant Vilniaus universitete. Jis buvo mano patikėtiniu rinkimuose į LTSR Aukščiausiąją Tarybą, paskelbusią Lietuvos valstybės atkūrimą. Profesorius buvo pagrindiniu mano konsultuotoju Seime, priimant Valstybinės lietuvių kalbos įstatymą, už ką esu begalo jam dėkingas.

Komitete mąstyta, kaip užtikrinti įstatymo veikimą. Tam buvo įsteigta Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Seimo su kalbos inspekcija, kuriai suteikti platūs įgaliojimai. Kodėl prie Seimo, o ne prie kokios nors ministerijos? Tam, kad ji ne taptų priklausoma nuo politinių vėjų ir skersvėjų.

Naujoji Seimo dauguma, susidariusi po 1996 m. spalio rinkimų, tęsė tą pačią kultūrinę politiką. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto sąstatas, nors ir pasikeitė, bet rūpestis kultūra neatslūgo: nei vienas anksčiau priimtas įstatymas lietuvių kultūros būklės klausimais nebuvo atšauktas. Valstybės lietuvių kalbos įstatymas veikia iki šiol, nors jį bandė koreguoti, 2000 metais,   į valdžią atėję, „naujieji politikai“.

Rolando Pavilionio, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko, iniciatyva nuo prie Seimo veikiančios Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atskirta kalbos inspekcija ir perduota Teisingumo ministerijai. Nenorėčiau sutikti su tais, kurie teigia, esą čia tik formalumas. Tad kodėl dėl jo reikėjo gaišti Seimo laiką? Nežinau, ar ministrai tiesiogiai kišosi į inspekcijos veiklą, ar ne, bet psichologiškai veikia, sakysim, ministras globalistas, įsitikinęs, kad lietuvių kalba ilgainiui išnyks: kuo greičiau, tuo geriau. Ar tai neįtakos inspekcijos veiklos?

Žinau R. Pavilionio nuostatas: ilgą laiką dirbom toje pačioje katedroje. Okupacijos metais jis siekė rašyti rusiškai. Argumentas: lietuviškai rašydamas, nebusi žinomas. Mūsų leidyklos nebuvo suinteresuotos leisti rusiškai, nes tokios knygos neturėtų paklausos. Tada jis universiteto rotaprintu išleisdavo ir savo rašiniui surasdavo recenzentą, kuris paviešindavo jo darbą. Lietuvių kalba išleistas veikalas iš tikrųjų sunkiai susilaukdavo rusakalbės, daugiatūkstantinės žiniasklaidos dėmesio, bet Lietuvoje jis buvo skaitomas. Nepriklausomybė nepakeitė tokių kaip Pavilionis, žmonių mąstysenos. Rašydamas anglų kalba susilauksi dar daugiau skaitytojų. Kiek vienas asmuo – visų pirma sau autoritetas.

Tokios pažiūros grindžiamos ir savo nauda. Verslininkams, ypač prekybininkams, patogiau, kai nereikia versti, atsivežtų iš užsienio prekių pavadinimų. Geriau ir pigiau. Ir reklama universalesnė. Čia susiduriame su rimta problema: biologine ir intelektualine žmogaus mąstysena.

Vaikštai po Vilnių, nežinai, kur esi. Ar Lietuvoje? Kas kita Varšuvoje, ar kitam Lenkijos mieste. Žinai, esi Lenkijoje. Šio vyksmo nepaaiškinsime jokiomis ES direktyvomis. Čia mūsų mentaliteto spragos. Prancūzijos veikia itin griežtas kalbos įstatymas. Jo pažeidėjai baudžiami didžiulėmis piniginėmis baudomis. Baudžiami ir Lietuvoje. Tik mūsuose ilga baudimo procedūra. Net teismų sprendimai nevykdomi. Nenorėčiau pirštu nurodinėti kaltuosius. O gal ne tie?

Istorinė patirtis byloja: vien Kalbos įstatymo priėmimas ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Seimo įsteigimas neapsaugo kalbos, jeigu ji nerūpi visai tautai. Ką akivaizdžiai šiandien matome.

Konstitucijos ir Valstybinės kalbos įstatymo priėmimo metu taip aršiai nediskutuota dėl dvikalbystės, kaip dabar. Tada buvo kita istorinė situacija. Okupuotoje Lietuvoje dvikalbystę su rusų kalbos primatu protegavo aiškūs režimo tarnai. Jų veikimui priešinosi tauta, nes buvo aišku, kas yra kas.

Dabar kažkodėl dvikalbystę siejam tik su Lenkų rinkiminės akcijos veiksmais ir nematome, kad ji jau įgyvendinta: grįžtu prie anksčiau išsakytų minčių: pradedu jaustis, esą Vilnius jau ne Lietuvos sostinė, o kokios anglų kolonijos miestas.

Net okupuotoje Lietuvoje viešai nereikalauta, kad valdininkai mokėtų rusų kalbą. Nusigyvenom iki to: svarbi ne valdininko kompetencija, o jo anglų kalbos mokėjimo lygis. Lietuvių kalba savoje valstybėje tampa antro lygmens. Nustebęs išgirdau, kad daugumas išleistų mokyklinių vadovėlių – su kalbinėmis klaidomis. Nei atsakomybės, nei gėdos jausmo. To nebūta net okupuotoje Lietuvoje. Šiandien dar tvirčiau esu įsitikinęs, kad Valstybinės kalbos įstatymas būtinas.

Kol kas nereikalaujama, kad iš Konstitucijos būtų išbrauktas 14 straipsnis, tačiau panašūs įvardinti faktai byloja – ta linkme einame.Vis dėlto esu optimistas: tikiu Konstitucijos nuostatų neatsisakysim, kalbos inspekcija, nepaisant visų negandų, atliks savo vaidmenį ir kad mūsų lituanistų veikla perspektyvi (Valstybinės lietuvių kalbos įstatymas priimtas ne veltui). Manyčiau, jeigu nebūtų šios Konstitucinės nuostatos, varžančios o mūsų iracionalių veikėjų veiksmus, būtų žengta toliau: o jos teisiškai neatsisakysi, nes ši konstitucinė norma gali būti pakeista „tik Lietuvos tautos visuotinės apklausos (plebiscito) būdu, jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos piliečių, turinčių aktyviąją rinkimų teisę.“ Taip užrašyta Konstituciniame įstatyme. Nemanyčiau, kad mūsų tauta, iškentėjusi tiek negandų, pamirštų, kad ji yra, atsisakytų savasties.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Seime bus aptartos valstybinės kalbos politikos įžvalgos ir gairės
  2. B.Genzelis. Sąjūdžio jubiliejus užgožtas
  3. A. Paulauskienė. Lietuvių kalbos išdavystė tebevyksta
  4. A. Piročkinas. Lenkų politikai sprendžia lietuvių kalbos problemas
  5. Gimtosios kalbos išdavystė ar reikalingi pokyčiai?
  6. Seimo Pirmininkas pabrėžė lietuvių kalbos svarbą
  7. Be kalbos nėra tautos
  8. V. Vaitkevičiūtė. Trojos arklys lietuvių kalbai
  9. K. Garšva. Mažaraščiai tvarko raštą
  10. E. Drungytė. Lietuvių kalba – mūsų visų dvasinė bambagyslė su Tėvyne
  11. M. Almonaitis. Ar vis dar racionalu gerai mokėti lietuvių kalbą?
  12. D. Mikulėnienė. Valstybinė lietuvių kalba: lūkesčiai ir rūpesčiai
  13. R. Grigas. Senieji lietuviai ir krikščionybė: tapatybių konfrontacija (II)
  14. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  15. Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“
  16. G.Songaila. Dieveniškėse – Lietuvos centras (audio)
  17. A. Piročkinas. Ar įmanomas lenkiškas įrašas Lietuvos piliečio pase?
  18. V. Bagdonavičius. Kristijonas Donelaitis Vydūno akimis
  19. Signatarų namuose pristatyta knyga pašvęsta Lietuvos amžinybei (nuotraukos, video)
  20. J. Panka. Kam priklauso Lietuva? Tautai ar landsbergiams?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. Cha cha lietuvių kalbai says:
    7 metai ago

    Paklausiau Valstybinės lietuvių kalbos komisijos , kaip suprasti straipsnio antraštę viename iš portalų :Kylie Minogue į Lietuvą lydės 100 žmonių ir 14 vilkikų.

    Paaiškinkit ,prašom, kas ką lydės ? Ačiū.
    Atsakymas toks:informacinių leidinių leidėjai turi galimybę pasirinkti, kokias kitų kalbų asmenvardžių formas (originalias ar adaptuotas, t. y. perrašytas pagal apytikrį tarimą) vartoti savo leidiniuose, tačiau paprastai tiek spaudoje, tiek internete rašomos originalios formos. Kai vartojami originalūs asmenvardžiai, jiems pagal nustatytas taisykles rišliame tekste turi būti pridedamos galūnės. Moterų vardams ir pavardėms galūnės, kaip jau rašėme, paprastai nededamos ir jie nelinksniuojami. Taigi jokios taisyklės Jūsų klausimu atveju leidinyje nebuvo pažeistos.
    Tačiau svetimos kalbos nemokančiam asmeniui sudėtinga tinkamai perskaityti originalo kalba užrašytą asmenvardį. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į leidinių redaktorius ir išsakyti savo pastabas. Kaip jau minėjome, galimybė vartoti leidiniuose pagal tarimą perrašytas formas yra, tačiau tai sprendžia leidėjai.
    Nesant galūnių kai kurie sakiniai gali būti suprantami dvejaip, Jūsų pateiktas sakinys yra būtent toks. O kaip tiksliai perskaityti asmenvardį, turėtų atsakyti užsienio kalbos (anglų) specialistas. Greičiausiai tariama Kailė Minouk.

    Tai kokia yr ta lietuvių kalba , jei nemokėdamas užsienio kalbos ( visų kitų kalbų!) nesuprasi kas parašyta?

    Atsakyti
    • Pikc says:
      7 metai ago

      Taigi čia ne lietuvių kalbos, o nekontroliuojamo svetimžodžių (ir svetimvardžių) importo problema. Kadangi kalbos dėl nelietuviškų pavadinimų ir vardų rašybos baigėsi “saliamonišku” sprendimu “darykit, kaip norit!”, tai tokios nesąmonės ir vyksta. Čia yra DIDŽIULĖ VLKK “kliurka”. Apskritai, situaciją su lietuvių kalbos vartojimo nuostatomis galima drąsiai vadinti “palaida bala”. Lietuvos įmonės jau ne tik pradėjo angliškus pavadinimus naudoti (Lietuvos pašto “Pay Post” tinklas, Lietuvos geležinkelių litrail.lt puslapis), bet net ir visokius idiotiškus hibridus-mutantus kepti (pvz. “Vaikolendas” – pabandykit šitą pagal lietuvių kalbą “iššifruoti” :)).

      Atsakyti
  2. Lietuvishkas says:
    7 metai ago

    Valstybinė Tv rodo titruotus filmus: diktorius sako “Džonas” , titruose -“Johnas”. Per valstybei priklausančią radijo stotį “Opus” , dainų pavadinimai – tik angliškai.( Kaip ,bėje ir per daugumą kitų). Taip sakant viskas OK.

    Atsakyti
  3. filologe says:
    7 metai ago

    Labai geri straipsniai siame portale, taciau juose daug rasybos klaidu, reiketu atkreipti i tai demesi.

    Atsakyti
    • Pikc says:
      7 metai ago

      Na, o filologe galetu atkreipti demesi i tai, kad lietuvių kalboje vartojami diakritiniai ženklai. 😉

      Atsakyti
  4. Atgalinis pranešimas: Bronislovas Genzelis. Valstybinės kalbos įstatymas – Konstitucinės nuostatos įgyvendinimas | Lituanistų sambūris

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Antanas Maceina | šaltiniai.info nuotr.

A. Maceina. Gimtoji kalba

2022 08 07
Mokytojai | smm.lt Evgenijos Levin nuotr.

Mokytojams pritraukti – valstybės parama

2022 07 29
Būsimi studentai smm.lt nuotr.

Pirmakursiai gali gauti valstybės remiamą paskolą

2022 07 27
Ministrė J. Šiugždinienė lankėsi stovykloje prie Pailgio ežero Švenčionių rajone | ŠMSM nuotr.

Kartu atostogauja lietuvių ir ukrainiečių vaikai

2022 07 23
J. Skirius. Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškaryje: trumpa apžvalga

Studijų programos ir laukiančios stipendijos

2022 07 21
Daugėja besirenkančiųjų mokytojo darbą | lrv.lt nuotr.

Daugėja besirenkančiųjų mokytojo darbą

2022 07 20
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Ar liaudis taps tauta?

2022 07 18
Antanas Maceina | šaltiniai.info nuotr.

A. Maceina. Tautos tradicija

2022 07 10
Signatarų namai | wikipedia.org nuotr.

E. Grakauskas. Tiesos ir moralės amnezija

2022 07 03
Būsimi studentai teikia prašymus studijuoti | lrv.lt nuotr.

Būsimi studentai teikia prašymus studijuoti

2022 07 03
Rodyti daugiau

Naujienos

Publicistui E. Ganusauskui įteiktas lietuvių kalbos gynėjo A. Macijausko apdovanojimas | LŽS nuotr.
Lietuvoje

Publicistui E. Ganusauskui įteiktas lietuvių kalbos gynėjo A. Macijausko apdovanojimas

2022 08 08
Krašto apsaugos padėtis – viename leidinyje | kam.lt nuotr.
Lietuvoje

Krašto apsaugos padėtis – viename leidinyje

2022 08 08
6-me „Gimtosios kalbos“ numeryje domimasi moterų grožio samprata | vlkk.lt nuotr.
Kalba

6-me „Gimtosios kalbos“ numeryje domimasi moterų grožio samprata

2022 08 08
„Atalyja“ pristatė Lietuvą Japonijoje | „Atalyja“nuotr.
Etninė kultūra

„Atalyja“ pristatė Lietuvą Japonijoje

2022 08 08
Parodoje pristatomos trys kalvių šeimos | manokrastas.lt nuotr.
Etninė kultūra

Parodoje pristatomos trys kalvių šeimos

2022 08 08
Dirbti nuotoliu, turintys teisę gali, reikalauti visą darbo laiką | Unsplash nuotr.
Lietuvoje

Dirbti nuotoliu, turintys teisę, gali reikalauti visą darbo laiką

2022 08 08
Moterys prie motociklo vairo – ne išimtis
Lietuvoje

Perkant motociklą klysta net patyrę

2022 08 08
pexels.com, A. Piakuadio nuotr.
Sveikata

Naujiena Lietuvoje – draudimas nuo vėžio

2022 08 07


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Beatričė apie Gyventojai kurs miestų viešąsias erdves
  • skt apie A. Maceina. Gimtoji kalba
  • Bartas apie L. Kasčiūnas. „Amnesty International” ataskaitą – į šiukšlių dėžę!
  • Global-Kapitalistas apie A. Maceina. Gimtoji kalba

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Publicistui E. Ganusauskui įteiktas lietuvių kalbos gynėjo A. Macijausko apdovanojimas
  • Krašto apsaugos padėtis – viename leidinyje
  • S. Buškevičius. Mūšis dėl Chersono. Kada?
  • 6-me „Gimtosios kalbos“ numeryje domimasi moterų grožio samprata

Skaitomiausi straipsniai

  • Bus įamžintas 1863–1864 m. sukilimo dalyvių atminimas peržiūrėta: 598; komentarų: 12
  • Sovietiniu ilgesiu serga tie, kurie buvo prisitaikę prie režimo peržiūrėta: Array; komentarų: 29
  • Sovietiniu ilgesiu serga tie, kurie buvo prisitaikę prie režimo peržiūrėta: Array; komentarų: 29
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022-07-30 12:10 peržiūrėta: 467; komentarų: 21
  • Kaip išsaugoti gerąsias voveraičių savybes? peržiūrėta: 461; komentarų: 1
  • Valstybės archyvas nuolat papildomas dokumentais peržiūrėta: 459; komentarų: 0

Kiti Straipsniai

A. Maceina. Gimtoji kalba

by Jonas Vaiškūnas
2022 08 07
2
Antanas Maceina | šaltiniai.info nuotr.

Pagrindinė tautinė tradicija ir tuo pačiu pagrindinė asmens būsena istorijoje yra kalba: istorijoje buvojame taip, kaip kalbame.

Skaityti toliau

Mokytojams pritraukti – valstybės parama

by Kristina Aleknaitė
2022 07 29
0
Mokytojai | smm.lt Evgenijos Levin nuotr.

Šįmet valstybinėms ir savivaldybių mokykloms iš valstybės biudžeto skirta 3 mln. eurų išlaidoms, kurios gali būti naudojamos mokytojų kaitai mokyklose...

Skaityti toliau

Pirmakursiai gali gauti valstybės remiamą paskolą

by daiva
2022 07 27
0
Būsimi studentai smm.lt nuotr.

Būsimiems Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmakursiams, įstojusiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas, gali būti suteikiama valstybės remiama paskola studijų kainai finansuoti....

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Beatričė apie Gyventojai kurs miestų viešąsias erdves
  • skt apie A. Maceina. Gimtoji kalba
  • Bartas apie L. Kasčiūnas. „Amnesty International” ataskaitą – į šiukšlių dėžę!
  • Global-Kapitalistas apie A. Maceina. Gimtoji kalba
  • Global-Kapitalistas apie V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos

Kitas straipsnis
Vaistažolių užkalbėtoja: „Visos ligos pagydomos“

Vaistažolių užkalbėtoja: „Visos ligos pagydomos“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai