Lietuvos, Latvijos ir Estijos transporto ministrai, penktadienį susitikę Rygoje, aptarė visoms trims šalims aktualius susisiekimo klausimus. Daugiausia dėmesio skirta europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimui ir keleiviniam traukiniui tarp Vilniaus, Rygos ir Talino. Tikimasi, kad keleivinis traukinys tarp Vilniaus ir Rygos pradės kursuoti jau 2024 metų pradžioje.
M. Skuodis Rygoje susitiko su naujuoju Latvijos susisiekimo ministru Kasparu Briškensu ir Estijos klimato ministru Kristenu Michalu.
„Didžiausią projekto „Rail Baltica“ brandą Lietuvoje šiandien esame pasiekę ruože nuo Kauno link Latvijos sienos. Čia jau vyksta pagrindinės geležinkelio linijos tiesimo darbai, kurie kiekvieną mėnesį intensyvėja. „Rail Baltica“ yra prioritetinis projektas, todėl ypač svarbu operatyviai pereiti iš vieno projekto įgyvendinimo etapo į kitą ir kuo greičiau pradėti pagrindinės linijos tiesimą visose trijose Baltijos šalyse“, – sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Lietuvos susisiekimo ministro teigimu, siekdama kuo greičiau nutiesti atkarpą nuo Kauno iki Rygos, mūsų šalis taip pat planuoja 2028 m. sujungti Lietuvos „Rail Balticos“ liniją su Lenkija ir pradėti keleivių vežimą.
Latvijos transporto ministras K. Briškensas susitikime akcentavo, kad šis projektas – vieningos Baltijos šalių ir Europos susisiekimo magistralės, ekonominės plėtros koridoriaus ir saugumo ramsčio vizija.
„Mes, Baltijos šalys, turime parodyti Europai, kad esame pajėgios įgyvendinti tokio masto projektus. Ir mes tai padarysime dirbdami kartu, siekdami bendrų Baltijos šalių ir Europos interesų“, – sakė K. Briškensas.
Pažymėta, kad tolesnį reikšmingą postūmį „Rail Balticos“ projekto plėtrai Baltijos šalyse suteikia 2023 m. gautos papildomos Europos Sąjungos (ES) investicijos – beveik 1 mlrd. eurų, iš kurių Lietuvos dalis – net 394 mln. eurų. Tai didžiausias finansavimas, kokį kada nors yra gavusios Baltijos šalys iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (Connecting Europe Facility, CEF).
„Rail Balticos“ projekto svarba dabar dar labiau išryškėja naujojoje saugumo padėtyje. Turime spartinti geležinkelio tiesimo tempą, atsižvelgdami į pagrindinį tikslą – kuo greičiau pradėti vežti keleivius ir krovinius. Projekto įgyvendinimas taip pat padės mums užsitikrinti maksimalų finansavimą iš dabartinio Europos Sąjungos biudžeto“, – teigė Estijos klimato ministras K. Michalas.
M. Skuodis su Latvijos ir Estijos kolegomis taip pat aptarė Lietuvos iniciatyvą pradėti traukinio maršrutą Vilnius–Ryga–Talinas, dar iki nutiesiant „Rail Balticą“. Keleiviniais traukiniais sujungti Vilnių su Ryga tikimasi jau 2024 metų pradžioje.
„Toks traukinys papildys pernai gruodį atidarytą ir didelio gyventojų susidomėjimo sulaukusį maršrutą nuo Vilniaus iki Varšuvos ir Krokuvos. Šiaurinės Lietuvos savivaldybės rodo didelį susidomėjimą ir norą, kad keleivinis traukinys iš Vilniaus į Rygą kursuotų per Šiaulius, taip pat paraleliai vyksta diskusijos dėl traukinių reisų į Daugpilį atnaujinimo. Tikiu, kad su kolegomis visi kartu rasime geriausią sprendimą“, – teigė M. Skuodis.
Lietuva tikisi, kad reikiami Lietuvos ir Latvijos bendrovių susitarimai bus sudaryti artimiausiu metu ir reguliarus keleivinis traukinys Vilnius–Ryga pradės kursuoti 2024 m.
P.Skutas
Your comment is awaiting moderation
2 sekundės ago
Akivaizdu, kad 249 km/val greičio “Rail Baltica” Baltijos šalių teritorijoje pirmiausiai yra jos gyventojų keleivinio susisiekimo priemonė. Pagal tai jos maršrutas vestinas per sostines kaip didžiausio keleivių srauto vietas, per jas derėjo pirmiausiai ir tiesti “Rail Baltica” vėžę, t.y. nuo Vilniaus per Šiaulius į Rygą bei kartu tiesiant ir nuo Talino link jos. Tačiau Lietuvos valdžia visų pirma griebėsi už ES lėšas nutiesti kaip “Rail Baltica” vėžę nuo Kauno iki Lenkijos sienos, kai ta kryptimi keleivių srauto nebuvo ir jis negalėjo būti perspektyvus, o krovinių gabenimui pakako esamos europinės vėžės nuo Šeštokų. Kas tokiais sprendimais už ES lėšas sukosi lizdą Kaune valstybės ir gyventojų interesų pirmumo sąskaita nėra aišku iki šiol. Nors būtent šio lizdo “sukimasis” galimai lėmė tai, jog europinės vėžės susisiekimo su Ryga ir Talinu neturime iki šiol. Tad gal Susisiekimo ministras teiktųsi paaiškinti priežastis, kodėl buvo imtasi vėžės tiesimo nuo Kauno iki Lenkijos, kai kroviniams gabenti ta kryptimi pakako vėžės, esančios iki Šeštokų, kai tiek politiškai, tiek ekonomiškai naudingiausia buvo “Rail Baltica” pirmiausia susijungti Baltijo s šalims. Manytina, kad taip sprendžiant Baltijos šalys, galbūt, būtų galėjusios susijungti ar būti arti to jau minint savo nepriklausomų valstybių 100-mečius.
Manau, toks geležinkelis neturėjo likti vien mūsų reikalu, nes jis ne vien mums svarbus. – Todėl ES PRIVALĖJO imtis jo statybos priežiūros – kad jokia šalis nepiktnaudžiautų nei lėšomis, nei tuo, kad ji yra kaimynė, ir gali trukdyti pasirinkti geriausią jo tiesimo variantą.