Intensyviausias automobilių eismas vyksta didžiųjų šalies miestų gatvėse, tad nieko stebėtino, kad čia ir daugiausiai eismo įvykių bei avarijų. Vis dėlto vertinant detaliau eismo žalų statistiką trijuose Lietuvos didmiesčiuose, matyti pačios pavojingiausios gatvės, avaringiausias savaitės dienos bei automobilių markės, kurios nukenčia dažniausiai.
Praėjusiais metais Vilniuje iš viso buvo užfiksuota beveik 18 tūkst. eismo įvykių – vidutiniškai apie 50 per parą, rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys. Jau ne vienerius metus pačia avaringiausia sostinės gatve išlieka Ukmergės gatvė, joje pernai draudimo bendrovė fiksavo 945 eismo įvykius. Tai – bene 20 proc. didesnis avaringumas nei ankstesniais metais.
„Didžiausio avaringumo gatvėse paprastai susideda keli rizikos veiksniai: jose eismas pats intensyviausias mieste, šios gatvės turi po kelias eismo juostas, greitėjimo ir lėtėjimo juostas, dažnai kartu su lengvaisiais automobiliais eisme juda ir keleivinis bei krovininis transportas. Todėl tokiose gatvėse ypač svarbu laikytis saugaus atstumo, atidžiai manevruoti ir vengti tokių nepamatuotų veiksmų, kaip staigus persirikiavimas ar netikėtas stabdymas“, – sako Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas.
Pasak eksperto, atsargiau važiuoti reikėtų ir sostinės Savanorių prospektu, kuriame pernai buvo fiksuotos 559 avarijos – tai antra Vilniaus gatvė pagal avaringumą mieste. Kitos potencialiai pavojingos sostinės gatvės taip pat išsiskiria dideliu transporto srautu, ir kiekvienoje iš jų pernai buvo registruota virš 400 eismo įvykių – tai Geležinio Vilko gatvė, Vilniaus aplinkkelis ir Ozo gatvė.
Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, Kauno mieste pati avaringiausia gatvė yra Savanorių prospektas – čia pernai fiksuoti 558 eismo įvykiai. Kaune atidumo reikalauja ir eismas Taikos prospekte (390 eismo įvykiai), Islandijos plente (378), Pramonės prospekte (372). Į juodąjį miesto gatvių penketuką patenka ir Karaliaus Mindaugo prospektas.
Tuo metu Klaipėdoje avaringumu išsiskiria Taikos prospektas su 388 fiksuotais įvykiais. Antroje vietoje rikiuojasi Šilutės plentas su 261, trečioje Liepų gatvė su 171. Po kiek daugiau nei 100 eismo įvykių buvo fiksuota Baltijos prospekte, Minijos ir Tilžės gatvėse, rodo bendrovės duomenys.
„Bendra dėl avarijų didžiųjų šalies miestų gatvėse išmokėtų žalų suma pernai viršijo 43 mln. eurų, iš kurių daugiau nei pusė teko nukentėjusiems Vilniaus gatvėse − 23 mln. eurų. Tad Vilnius pirmauja ir pagal eismo įvykių skaičių, ir pagal avarijų metu padarytų nuostolių sumą“, − pastebi G. Petrikas.
Avaringiausi – pavasaris ir ruduo
Draudiko duomenys rodo, kad avaringiausi metų laikotarpiai visuose didžiuosiuose šalies miestuose sutampa su pavasario ir rudens mėnesiais.
„Rudenį trumpėja dienos, blogėja matomumas, dažnesni lietūs, o pavasarį pavojų kelia po žiemos atsiradę kelio dangos pažeidimai bei išaugęs eismo dalyvių skaičius. Į gatves sugrįžta daugiau pėsčiųjų, dviratininkų, motorolerių ir motociklų vairuotojų, taip pat padaugėja automobilių, kurie žiemą įprastai nenaudojami. Mat prasideda sodų ir sodybų sezonas, todėl į kelius išvažiuoja daugiau vyresnio amžiaus vairuotojų, kurie po pertraukos vėl aktyviai dalyvauja eisme. Dėl to eismo srautai tampa įvairesni, o situacijos – mažiau nuspėjamos“, – komentuoja G. Petrikas.
Ekspertas priduria, kad vasaros laikotarpiu avaringumas sumažėja, nes baigiasi mokslo metai, žmonės atostogauja, miestų gatvės ištuštėja. Tuo metu žiemos mėnesiais, tikėtina, vairuotojai būna atidesni dėl sudėtingų eismo sąlygų, vairuoja lėčiau ir labiau susikaupę, sumažėja ir sezoninio transporto gatvėse.
Tuo tarpu avaringiausia savaitės diena, draudiko duomenimis, yra antradienis. „Daugeliui miestų biurų darbuotojų turint galimybę dalį laiko dirbti iš namų, tikėtina, antradieniai yra tapę naujaisiais pirmadieniais. Mat pirmąją darbo dieną po savaitgalio, turėdamas galimybę rinktis, dažnas renkasi dirbti iš namų, o į darbą leidžiasi tik antradienį“, – teigia G. Petrikas.
Kokie automobiliai papuola į avarijas
„Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad dažniausiai sostinės gatvėse avarijose nukenčia „Toyota“ markės automobiliai.
Pasak eksperto, tai lemia didelis jų skaičius šalies keliuose. Be to, „Toyota“ automobilius dažnai renkasi pavėžėjimo paslaugas teikiantys vairuotojai, ir tai automatiškai reiškia, kad šie automobiliai daugiau laiko praleidžia eisme, dažniau juda intensyviausiose miesto gatvėse piko metu, todėl dažniau patenka ir į eismo įvykius.
Tuo metu Kaune tarp dažniausiai į avarijas patenkančių automobilių dominuoja „BMW“ ir „Toyota“ markės, o Klaipėdoje ryškiau išsiskiria „BMW“ automobiliai.
Kaip elgtis po eismo įvykio
Nors leistinas greitis miestų gatvėse dažniausiai – 50 km/h, vis dėl to didesnių žalų išvengti vairuotojams nepavyksta. Štai pernai metais didžiausia išmokėta suma už patirtą žalą siekia 50 tūkst. eurų, o šiemet jau – 30 tūkst. eurų. Stipriai sugadinus automobilį, kartais kelionės juo po avarijos tęsti nebeišeina.
„Mūsų bendrovės duomenimis, praėjusiais metais patekę į eismo įvykį, automobilio transportavimo paslaugomis klientai pasinaudojo kone 2700 kartų. Tai reiškia, kad tais atvejais automobiliu po avarijos kelionės tęsti nebebuvo įmanoma. Tad draudžiant automobilį privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, rekomenduojama pasidomėti, ar suteikiama transportavimo pagalbos po eismo įvykio paslauga“, – atkreipia dėmesį žalų ekspertas.
G. Petrikas priduria, kad į avariją patekęs automobilis vidutiniškai remontuojamas apie 13 dienų. Tokiems vairuotojams tampa aktuali galimybė šiuo laikotarpiu gauti pakaitinį automobilį arba išlaidų automobilio nuomai atlyginimą.
„Kai kurie draudikai teikia tokią paslaugą ne tik savanorišku kasko draudimu, bet ir privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu apsidraudusiems klientams. Todėl renkantis draudimą svarbu lyginti ne tik kainą, bet ir siūlomas sąlygas“, − apibendrina G. Petrikas.
Parengta pagal „Lietuvos draudimo“ pranešimą
