Forume „Rail Baltica“ – naujojo ekonominio koridoriaus kūrimas“ Rygoje Susisiekimo ministras Rokas Masiulis akcentavo Lietuvos pasiryžimą aktyviai dalyvauti tiesiant naująją europinę vėžę.
„Esame projekto įgyvendinimo lyderiai – jau turime europinės vėžės jungtį iki Kauno. Lietuva ir toliau dės visas pastangas, kad projektas būtų įgyvendintas laiku ir kokybiškai. „Rail Baltica“ projektas yra ne tik geležinkelio linija su stotimis ir terminalais – tai europinės integracijos projektas. Ši linija sukurs daugybę galimybių verslui ir piliečiams visame regione. Atsivers potencialas, kurio galbūt dar net neįsivaizduojame. Naujų verslo galimybių, naujų krovinių srautų privalome ieškoti jau dabar. Neabejoju, kad projektas reikšmingai prisidės prie viso Baltijos šalių regiono ekonomikos augimo“, – sakė susisiekimo ministras R. Masiulis.
Naujos vėžės statybų metu regione bus sukurtas kokybiškas ekonominis koridorius, kuris lems didesnį keleivių ir krovinių mobilumą. Tai patvirtina „Rail Baltica“ projekto atlikta nauja sąnaudų-naudos analizė, kurios rezultatus šiandien pristatė bendros įmonės „RB Rail AS“ atstovai.
- Apskaičiuota planuojama projekto socialinė-ekonominė nauda, kuri apytiksliai lygi 16,2 mlrd. eurų (nediskontuota vertė) ir yra gerokai didesnė nei bendros reikalingos nacionalinės investicijos projektui įgyvendinti.
- Bendra apskaičiuota trijų valstybių projekto investicijų suma yra apie 5,8 mlrd. eurų. (Estija – 1,4 mlrd. eurų (valstybės dalis ~ 268 mln. eurų); Latvija – 2 mlrd. eurų (valstybės dalis ~ 393 mln. eurų); Lietuva – 2,5 mlrd. eurų (valstybės dalis ~ 493 mln. eurų).
Įgyvendinant projektą labai svarbus vaidmuo tenka Lenkijai, nuo kurios priklauso, kad Baltijos šalys turėtų efektyviai veikiančią 1435 mm pločio geležinkelio jungtį, taip pat Suomijai.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ bendradarbiauja su Lenkijos geležinkelių ir logistikos įmonėmis dėl krovinių pritraukimo, taip pat siekia pasinaudoti Šiaurės–Baltijos jūrų krovininio geležinkelių koridoriaus „vieno langelio“ paslaugos teikiamais privalumais. Susisiekimo ministras R. Masiulis pakvietė Latviją ir Estiją prisijungti prie šio krovininio geležinkelių koridoriaus struktūros.
Forume „Rail Baltica“ projekto šalys partnerės – Lietuva, Latvija, Estija – dar kartą pabrėžė savo ilgalaikius įsipareigojimus, geležinkelių pramonės atstovams buvo pristatyti numatomi su projektu susiję viešieji pirkimai.
Trišaliame Lietuvos, Latvijos ir Estijos transporto ministrų susitikime buvo pasidalinta kiekvienos šalies „Rail Baltica“ projekto darbų pažanga. Konstatuota, kad Lietuvoje jau pradėtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros atkarpoje Kaunas–Lietuvos/Latvijos valstybės siena, taip pat rengiamasi 1435 mm vėžės statybos darbams aplink Kauną. Pastarųjų metu europinė vėžė bus sujungta su Palemono įvairiarūšiu terminalu.
Trijų Baltijos šalių premjerai šiemet sausio 31-ąją Taline pasirašė susitarimą dėl „Rail Baltica“ įgyvendinimo grafiko, vėžės ir kitų techninių parametrų. Susitarta apibrėžti bendrus techninius parametrus, maršrutą, projekto įgyvendinimo terminus, statybų sąlygas, jų vykdytoją ir bendros įmonės „RB Rail AS“ vaidmenį, įgyvendinant preliminarias sąlygas bei tiesiant vėžę, statybų finansavimą.
Sutartimi pabrėžiama, kad „Rail Baltica“ projektas būtų įgyvendintas iki 2025 m. ir naująja vėže būtų galima naudotis 2026-aisiais.
2011 m. „Rail Baltica“ Lietuvoje buvo pripažinta valstybinės reikšmės projektu.
Europinė vėžė iki Šeštokų buvo, o nuo jų buvo ir rusiška vėžė iki Kauno. Taigi kroviniams pervežti – jokių problemų. Tačiau krovinių srautas iš Lenkijos per Šeštokus Šiaurės kryptimi ir atgal buvo ir liko menkas. Perspektyvų, kad jis galėtų atsirasti didesnis, nesimatė. Tokiu atveju akivaizdu, kad Baltijos šalims pirmiausiai buvo tikslinga už ES skirtus pinigus tiesti europinę vėžę ne nuo Šeštokų iki Kauno, o sujungti 240 km./val greičio vėže Vilnių-Rygą-Taliną ir eksploatuoti šį geležinkelį kaip “Rail Baltica” atkarpą. Keleivių srautas čia būtų pakankamas, kadangi naudotis šiuo geležinkeliu labai būtų patogu turistams, be to, ir keleiviams iš Baltarusijos. Prie šios „Rail Baltica“ greituolės būtų panorėję jungtis Šiaurėje Helsinkis, o po kokio dešimtmečio ir Lenkija. Taip būtų ekonomiškai ir politiškai naudingiausiu būdu radęsis “Rail Baltica” Baltijos šalyse. Apskritai paėmus geležinkeliai Lietuvoje nėra jokia naujovė, todėl vien geležinkelio nutiesimas, neatsižvelgiant kur eina jo maršrutas, ekonominės naudos duoti negali. Faktas tas, kad “Rail Baltica” maršrutui neinant nei per Šiaulius, nei per Vilnių pagrindiniai ekonominiai Lietuvos vienetai – Vilnius ir Klaipėda – juo nesinaudos . Taigi Lietuvos ekonomika vargiai ar esant tokiam maršrutui turės naudos, greičiau atvirkščiai, jis bus nuostolingas ir tie nuostoliai bus dengiami Lietuvos geležinkelių Vilnius-Kaunas ir Vilnius-Klaipėda gautomis pajamomis . Toks maršrutas visų pirma yra Lenkijos ekonominė ir politinė strategija gauti naudą iš Baltijos šalių keleivių pervežimo, kartu izuoliuojant Vilnių kaip sostinę nuo Lietuvos, kitų Baltijos šalių, tuo pačiu darant jį užkampiu Europoje ir Pasaulyje. Dėl to rasis maišatis, abejonės kitų šalių žmonėms, kad gal Lietuva sostinės nebeturi, atrodys, kad gal ji menkesnė valstybė arba ji nėra valstybė iš viso. Taigi kokios jėgos tiesiasi “Rail Baltica” per Lietuvos teritoriją, ar čia nekyšo senieji interesai palikti Vilnių, o iš dalies ir Klaipėdą už Lietuvos valstybės borto kaip ant delno…