Aplinkos apsaugos agentūros Hidrologinių tyrimų skyrius atlieka kasmetinius jūros priekrantės gylių matavimus, numatytus Valstybinėje aplinkos monitoringo programoje.
Jūros priekrantė – tai su krantu besiribojanti jūros akvatorijos dalis, kurioje jūros dugną veikia banginiai procesai.
Ties Lietuvos krantais priekrantės zonos riba pravedama maždaug ties 20 m gyliu. Jūros priekrantė užima apie 427 km² plotą.
Jūros priekrantėje Aplinkos apsaugos agentūros žinovai gylių matavimus atlieka vienuolikoje ruožų, statmenai kranto linijai, nuo seklumos iki 20 metrų gylio izobatos (iki ~5 km nuo kranto), fiksuojant gylių duomenis penkių metrų žingsniais.
2022–2023 m. gylių matavimai buvo atlikti su laivu „Vėjūnas“, panaudojus hidrografinį akustinį vienspindulinį echolotą EA400.
Pasak Aplinkos apsaugos agentūros Hidrologinių tyrimų skyriaus vyriausiojo žinovo Donato Bagočiaus iš surinktų duomenų matyti, kad visuose stebėtuose ruožuose, šiauriau jūros vartų, povandeninė priekrantės jūros teritorija seklėjo.
„Mūsų nuostabai žemyninėje dalyje, visuose profiliuose gyliai seklėjo, o tai reiškia, kad povandeninis pajūris gavo smėlio“, – surinktais duomenimis dalinosi D. Bagočius.
Žinovas nesiėmė spręsti, iš kur povandeniniame pajūryje atsirado daugiau smėlio: „Sunku pasakyti, priežasčių gali būti įvairių: jūros bangos akumuliuoja krantų smėlį, o priekrantės srovės nešą krantų smėlį į kitus kranto ruožus, taip pat smėlis gali būti atneštas srovių iš tolimesnių ruožų, kadangi pietryčių Baltijos priekrantės nešmenų pernaša siekia teritorijas nuo Karaliaučiaus srities iki Rygos įlankos.
Taip pat galėjo tam tikrą įtaką daryti 2022 m. suformuotas sėklis, ties Melnrage atliktus Klaipėdos uosto gilinimo darbus“.
