Seimas pradėjo svarstyti krašto apsaugos ministro Roberto Kauno pristatytą nutarimo projektą, kuriuo siūloma atnaujinti Nacionalinio saugumo strategiją.
„Nacionalinio saugumo strategija nustato ilgo laikotarpio nacionalinio saugumo politikos prioritetus ir uždavinius, ja nustatomi pagrindiniai nacionalinio saugumo interesai, pagrindinės rizikos, grėsmės ir pavojai šiems interesams, įtvirtinami prioritetai bei uždaviniai, valstybės saugumui užtikrinti“, – Seimo posėdyje sakė krašto apsaugos ministras.
Žvilgsnis į pasikeitusią saugumo aplinką
Pasak R. Kauno, strategija atnaujinama atsižvelgiant į reikšmingai pasikeitusią šalies saugumo aplinką – Rusijai 2022 metais pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą: „Strategijos projektu siekiama pritaikyti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo politikos nuostatas prie reikšmingai pasikeitusios šalies saugumo aplinkos, atsižvelgiant į būtinybę stiprinti šalies pasirengimą užkardyti ir atremti nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes.“
Ministras pabrėžė, kad Rusija ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai prieš euroatlantinę bendriją. „Todėl Lietuva, atsakingai vertindama savo ir visos euroatlantinės bendrijos pasirengimą atsakyti į ją, sustiprina atgrasymą ir pasirengimą valstybės gynybai karinės agresijos atveju. Lietuvos saugumui užtikrinti reikia sutelktų valstybės ir jos piliečių pastangų, todėl atnaujinta Lietuvos nacionalinio saugumo strategija remiasi visuotine gynyba, kurią sudaro 3 ramsčiai: valstybės ginkluota gynyba, visuomenės atsparumas ir parama ginkluotai gynybai, Lietuvos interesus atitinkanti tarptautinė saugumo sistema“, – kalbėjo R. Kaunas.
Šiame dokumente įtvirtinamas įsipareigojimas iki 2030 m. krašto apsaugos finansavimui skirti ne mažiau kaip 5–6 proc. BVP, toliau užtikrinant tinkamą finansavimą karinių pajėgumų modernizavimui, taip pat išlaikant ne mažiau kaip 0,25 proc. BVP siekiančią paramą Ukrainai.
Kariniai pajėgumai ir pramonė
Strategijoje taip pat akcentuojama būtinybė skatinti inovatyvią, atsparią ir į strateginius valstybės poreikius orientuotą gynybos pramonę užtikrinant transatlantinį bendradarbiavimą, užsienio ginkluotės tiekėjų diversifikaciją bei nacionalinės gynybos pramonės sąveiką su Lietuvos kariuomene.
Karinių pajėgumų vystymas išlieka vienu iš nacionalinių prioritetų. Lietuva ir toliau daugiausiai dėmesio skirs Lietuvos kariuomenės I divizijos ir ją įgalinančių vienetų vystymui bei Lietuvai priskirtų NATO pajėgumų tikslų įgyvendinimui. Lietuva taip pat sieks stiprinti oro erdvės ir teritorinės jūros stebėjimą ir gynybą, didinti elektromagnetinės kovos pajėgumus bei užtikrinti naujos kartos ryšių ir informacinių sistemų plėtrą.
Anot krašto apsaugos ministro, strategijoje daug dėmesio skiriama kritinės infrastruktūros apsaugai. Vertindama šiuolaikines grėsmes kritinei šalies infrastruktūrai ir gyvybiškai svarbių valstybės ir visuomenės funkcijų tęstinumui, Lietuva sieks didinti saugumą ir atsparumą stiprindama šalies energetinį savarankiškumą, apsaugą nuo hibridinių grėsmių, kibernetinį saugumą bei plėtodama bendradarbiavimą su sąjungininkais, ypač regioniniuose formatuose.
Po pristatymo už šį projektą vieningai balsavo 81 Seimo narys. Toliau projektas bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, papildomais – Užsienio reikalų ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetuose. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti balandžio 21 d.
Parengta pagal Seimo kanceliarijos pranešimą
