Valstybinės kultūros paveldo komisijos vykdytas tyrimas parodė besikeičiantį šalies savivaldybių požiūrį į lėšų panaudojimą kultūros paveldo apsaugai.
Dauguma savivaldybių pastebėjo investicijų į kultūros paveldo vertybes naudą, o tai jas skatina aktyviau ieškoti ir kitų finansavimo šaltinių bei kurti naujus kultūros paveldo išsaugojimo sumanymus.
Renginyje kultūros ministras Simonas Kairys pasidalino naujienomis apie Kauno ir Klaipėdos pašto pastatų perdavimą Kultūros ministerijos žinion.
Susirinkusius taip pat pasveikino Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis.
„Viena iš paveldo finansavimo problemų yra pabirę skaičiai.
Jų susiteminimas leidžia nustatyti probleminį lauką, daryti apibendrinimus ir paveldui reikšmingus sprendimus“, – apie atlikto ir pristatyto tyrimo svarbą sakė Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.
Šį savivaldybių tyrimą komisija vykdo kasmet nuo pat 1997 m.
Nuo kelių tūkstančių iki kelių milijonų – kas investuoja, o kas taupo labiausiai?
Gauti rezultatai atskleidė, kad savivaldybių finansinis indėlis į kultūros paveldo apsaugą nuo pat 1997 m. nuolat didėja, tačiau 2021 m. šis augimas sumažėjo dėl pandemijos ir sparčios infliacijos įtakos.
Du trečdaliai savivaldybių kultūros paveldui skyrė nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių eurų, o likusi dalis – nuo šimto tūkstančių iki kiek daugiau nei milijono eurų.
Bendrai savivaldybės iš savo biudžetų kultūros paveldui skyrė virš 9 mln. Eur.
Iš visų savivaldybių išsiskiria Visaginas ir Kazlų Rūda, kultūros paveldo vertybėms visai neskyrusios lėšų.
Taip pat įdomu, kad Trakų rajono savivaldybė, kuri turi palyginti nemažai kultūros paveldo objektų, lėšų jiems tvarkyti skiria viena mažiausiai Lietuvoje.
Be to, tyrimas vertino savivaldybių sumanymus sutelkiant lėšas iš kitų šaltinių – valstybės, tarptautinių fondų, privataus sektoriaus ir kitų.
Sugrupavus pagal apskritis matyti, kad 2021 m. kultūros paveldo finansavimas pasiskirstęs gana tolygiai – po 1–2 mln. Eur apskričiai.
Tradiciškai išsiskiria Vilniaus ir Kauno regionai, sutelkę 3–3,5 mln. Eur, tačiau taupumu išsisikiria Suvalkija – Marijampolės regionas per metus sutelkė 300 tūkst. Eur.
Baigti, tęsiami ir pradedami kultūros paveldo tvarkybos projektai: nuo UNESCO iki privačių sumanymų
2021 m. buvo baigta tvarkyti nemažai kultūros paveldo vertybių, toliau tęsiami esami ir pradedami nauji.
Tarp baigtų yra ir Kuršėnų dvaro rūmai, Punios piliakalnis, rekonstruota Palūšės Šv. Juozapo bažnyčios komplekso varpinė bei tvora, Astravo dvaro parkas Biržų rajone, Alantos sinagoga, Šeduvos vilnų karšykla, Rietavo dvarvietė.
Tarp pradėtų ir numatomų darbų yra Šiaulių dvaro sodybos, Raudondvario dvaro oficinos ir svirno, Kretingos dvaro oranžerijos tvarkybos darbai.
Taip pat Šeduvos užvažiuojamųjų namų pastatas, Skuodo evangelikų liuteronų bažnyčia, Nemirsetos valčių gelbėjimo stotis, kurią Klaipėdos universitetas kartu su Palangos miesto savivaldybe žada pritaikyti mokomajai veiklai.
Toliau tęsiami Kauno Tvirtovės I ir III fortų, Antazavės dvaro, Arklių pašto stoties komplekso Jonavos rajone, Palėvenės dominikonų vienuolyno tvarkybos darbai, atnaujinamos Kupiškio rajono bažnyčios, Raubonių vandens malūnas-karšykla-verpykla Pakruojo rajone.
2021 m. vykdyta nemažai sumanymų:
pateikta Kauno modernizmo paraiška UNESCO, Vilniuje vykdyti kapinių skaitmenizavimo darbai, Priekulės vertingųjų savybių požymių turinčių kultūros paveldo vertybių vertinimas.
Taip pat visoje Lietuvoje vykdyta nemažai privačių ir bendruomeninių sumanymų:
nuo „Art Deco muziejaus“ Kaune, VšĮ „Inovatorių slėnio“ restauruojamos Kamariškių dvaro sodybos Zarasų rajone iki privačiomis lėšomis tvarkomų dvarų, piliakalnių, malūnų ir atskirų pastatų.
Savivaldybės pastebi paveldo finansavimo naudą – tai investicija, kuri sugrįžta
Analizuojant šiuos visus atvejus ir savivaldybių skiriamą finansavimą kultūros paveldui, bei jų pateiktus atsakymus apie patirtą paveldo naujienų įtaką, Valstybinė kultūros paveldo komisija nustatė, jog daugumos savivaldybių nuomonė dėl kultūros paveldo išsaugojimo įtakos ekonomikai bei kitoms sritims pasikeitė.
Savivaldos institucijose vis labiau įsitvirtina požiūris, jog indėlis į kultūros paveldo vertybių tvarkymą ir priežiūrą atneša apčiuopiamą naudą per turizmo plėtrą, sukuriamas darbo vietas, visuomenės švietimą, didžiavimosi savo kraštu skatinimą.
Visa tai įkvepia savivaldybes aktyviau veikti pritraukiant lėšų ir iš kitų finansavimo šaltinių bei rengti naujus kultūros paveldo išsaugojimo ir panaudojimo projektus.
Šalies savavaldybių tyrimą rengė Paveldo komisijos Kultūros paveldo apsaugos analizės grupė, kuriai vadovauja Viktorija Gadeikienė, o tyrimą įgyvendino ir renginyje jį pristatė vyriausias žinovas Artūras Stepanovič.
Renginyje taip pat pranešimą skaitė kultūros viceministras Rimantas Mikaitis, kuris pristatė paveldo tvarkybos finansavimo planus iki 2030 m.
Pristatyme dalyvavęs Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentas Gintaras Karosas atkreipė dėmesį į nekilnojamojo turto mokesčio kultūrinės paskirties vertybėms problematiką, iššūkius su kuriais susiduria dvarų savininkai.
Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė pabrėžė restauratorių ruošimo finansavimo problemas, Rasa Jekelienė iš Žemosios Panemunės dvaro pastebėjo edukacijos programų trūkumą naujiems dvarų savininkams.
Savo mintimis taip pat dalijosi Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros, Visuomeninės Rasų kapinių draugijos, Kultūros paveldo departamento atstovai.
Šis tyrimas taip pat bus pristatomas Lietuvos savivaldybėms 2023 m. sausio mėn.
