Naujausia Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) metinė ataskaita patvirtino, kad ES auginamas ir valgomas maistas – vienas saugiausių pasaulyje. 2020 m. ES teritorijoje ištyrus 88 tūkst. maisto ėminių, nustatyta, kad net 94,9 proc. neviršijo pesticidų likučių maiste normos.
Paraleliai atliekamų Daugiamečio ES kontrolės plano tyrimų rezultatai dar geresni – iš daugiau nei 12 tūkst. ėminių, 98,2 proc. neviršijo nustatytos normos. Tarp labiausiai pesticidų likučiais užteršto maisto: turkiškos vynuogės, mandarinai, saldieji pipirai, citrinos ir čili pipirai iš Vietnamo.
„EFSA ataskaitoje pateikiami duomenys leidžia daryti išvadą, kad ES valgome išties saugų ir kokybišką maistą, nors vis dar girdisi kritika ūkininkams, neva jie piktnaudžiauja pesticidais. Net 94,9 proc. ES maisto ėminių neviršijo leistinų augalų apsaugos produktų likučių normų, tuo tarpu Lietuvos rezultatas tais pačiais metais dar geresnis – net 97,9 proc. ėminių atitinka normas“, – sako Zita Varanavičienė, Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė.
Pasak ekspertės, Daugiamečio ES kontrolės plano tyrimų rezultatai dar reikšmingesni, nes juose pasirenkamos prekių kategorijos, kuriose labiausiai tikėtini pažeidimai arba anksčiau buvo aptikta pažeidimų. Šiemet iš daugiau nei 12 tūkst. augalinės ir gyvulinės kilmės ėminių vos 1,8 proc. viršijo ES nustatytas likučių normas.
„Iš trečiųjų šalių importuojamų maisto produktų tyrimų rezultatai yra prastesni – ataskaitos duomenys rodo, kad dvigubai daugiau įvežtinių produktų viršijo leistinas normas, o maisto saugumo reikalavimų neatitiko tris kartus daugiau. Todėl, kalbėdami apie pesticidais užterštą maistą, turėtume pasitikrinti ir kilmės šalį, kad trečiųjų šalių klaidų nenurašytume savo ūkininkams“, – sako Z. Varanavičienė.
Vykdant importuojamos į ES produkcijos kontrolę, EFSA ištyrė daugiau nei 9 tūkst. ėminių ir net 16,5 proc. jų neatitiko ES maisto saugumo reikalavimų. Dažniausiai pažeidimai nustatyti turkiškose vynuogėse ir čili pipiruose iš Vietnamo, atitinkamai reikalavimų neatitiko 55,6 proc. ir 50 proc. produkcijos.
Taip pat, didesnė nei 10 proc. reikalavimų neatitikusios produkcijos dalis aptikta turkiškuose mandarinuose, granatuose, saldžiosiose paprikose, citrinose, pupose iš Dominikos Respublikos, čili pipiruose iš Ugandos ir sezamo sėklose iš Indijos.
Ekspertė pastebi, kad ataskaitoje pateikiami ir ekologiško maisto tyrimų rezultatai – net kas penktas maisto produktas paženklintas kaip ekologinis, turėjo pesticidų ar kitų teršalų likučių.
„Leistinas likučių normas viršijo 1,5 proc., o 18,4 proc. – turėjo likučių normos ribose, tačiau problema čia yra ta, kad šie produktai pristatomi visuomenei, kaip užauginti be jokių augalų apsaugos produktų ar trąšų, tad apskritai jokių pašalinių medžiagų juose būti neturėtų“, – sako Z. Varanavičienė.
EFSA ataskaita rengiama kasmet, tačiau užtrunka apibendrinti rezultatus, todėl 2020 m. rezultatų ataskaita paskelbta tik 2022 m.,
Šiemet pagal Daugiametį ES kontrolės planą ištirti šie maisto produktai: morkos, svogūnai, kalafiorai, kiviai, apelsinai, kriaušės, bulvės, džiovintos pupos, rudieji ryžiai, rūgiai, galvijų kepenys ir vištienos riebalai. Tas pats pirkinių krepšelis kartojasi kas trejus metus tam, kad būtų stebimas pokytis ir tendencijos.Siekis – tvarus mokslu grįstas ūkininkavimas
EFSA ataskaita patvirtina, kad dauguma ūkininkų aprūpinančių mus maistu – atsakingi, laikosi augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų, kurie ES yra patys griežčiausi visame pasaulyje.
„Joks ūkininkas nėra suinteresuotas naudoti daugiau augalų apsaugos produktų nei reikia taip pat, kaip joks gydytojas šiaip sau neskiria dvigubų normų vaistų. Europos ūkiai eina modernios tiksliosios žemdirbystės keliu, grįstu mokslo skaičiavimais ir rekomendacijomis, tad iš akies augalų apsaugos produktų nepurškia“, – sako Z. Varanavičienė.
Pasak jos, Europos ūkiuose investuojama į tiksliosios žemdirbystės sprendimus, nes žemdirbystė visų pirma yra verslas ir kiekvienas ūkininkas yra suinteresuotas užauginti kokybišką, konkurencingą derlių, tausodamas išteklius.
„Augalų apsaugos produktai yra brangus malonumas, todėl jų naudojama tik tiek, kiek būtina apsaugoti derlių nuo ligų ir kenkėjų. Tvarus ūkininkavimas yra ne vien gamtosauginė sąvoka, bet apima ir pagarbą darbuotojui, socialinę atsakomybę, išteklių taupymą, įskaitant augalų apsaugą nuo ligų ir kenkėjų“, – sako Z. Varanavičienė.
