Turizmo sektorius – viena iš tų sričių, kurias labiausiai paveikė pandemija. Nerimą, kaip greitai turizmui pavyks atsigauti, dar labiau sustiprino prasidėjęs karas Ukrainoje, energijos išteklių kainų krizė bei auganti infliacija. Vis dėlto Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad lietuviai itin išsiilgo atostogų svetur ir yra pasiryžę kelionėms išleisti daugiau.
Statistikos departamento duomenimis, 2022 m. spalį į oro uostus atvyko ir iš jų išvyko 547,2 tūkst. keleivių – 49 proc. daugiau nei 2021 m. tuo pačiu metu. Prieš pandemiją, 2019 m. spalį, keleivių oro uostuose buvo fiksuota 622,8 tūkst.
Iš viso nuo šių metų pradžios iki spalio pabaigos Lietuvos oro uostai aptarnavo 4 mln. 568,1 tūkst. keliautojų. 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu keleivių buvo beveik 2,5 karto mažiau – 1 mln. 862,7 tūkst. Vis dėlto keleivių srautai dar nėra tokie, kokie buvo priešpandeminiu laikotarpiu, – 2019 m. per pirmuosius dešimt mėnesių oro uostai priėmė 5 mln. 531,8 tūkst. keleivių.
Per pirmuosius tris 2022 m. ketvirčius įvykdyti 37 293 skrydžiai, 2021 m. per tą patį laikotarpį – 22 078, 2019 m. – 46 566 skrydžiai.
Išsiilgo atostogų
Lietuvos turizmo asociacijos vykdančioji direktorė Milda Plepytė-Rainienė teigė, kad tokius drastiškus keleivių srautų pokyčius nulėmė pandemija – 2021 ir 2020 m. dėl kelionių suvaržymų, privalomų testavimų ir saviizoliacijos daugelis tautiečių rinkosi poilsį Lietuvoje ar artimesnes atostogų kryptis.
Šiemet kelionių suvaržymų nebeliko, todėl vėl galima matyti keleivių srautų augimą. Asociacijos vadovės teigimu, aviacijos sektorius nebuvo tinkamai pasiruošęs tokiam keleivių skaičiaus augimo šuoliui.
„Pandemija paliko juodą dėmę – beveik pusė turizmo sektoriaus darbuotojų buvo atleisti. Niekas nesitikėjo tokio staigaus ir greito turizmo sektoriaus atsigavimo. Vasarą, kai buvo pats atostogų pikas, kilo nemažai nesusipratimų, kai skrydžiai buvo atšaukti arba vėlavo. Tai lėmė drastiškai išaugęs keliaujančiųjų skaičius. Žmonės buvo alkani kelionių, pavargę nuo suvaržymų ir galbūt per pandemiją taip ir neišleidę atostogoms taupytų pinigų“, – pasakoja M. Plepytė-Rainienė.
Tiesa, šie metai turizmo sektoriui taip pat buvo kupini iššūkių. Vasario pabaigoje prasidėjęs karas Ukrainoje kuriam laikui buvo sujaukęs tautiečių atostogų planus.
„Matome, kad prasidėjus karui turizmo sektoriuje buvo juntamas tam tikras štilis. Visuomenė buvo pasimetusi, o gal ir vyraujančios nuotaikos neskatino keliauti ir pramogauti. Tokie dalykai labai veikia turizmo sektorių. Visiems prireikė laiko suvokti, kas vyksta. Bet po truputį vėl viskas grįžo į savas vėžes“, – pasakoja asociacijos direktorė.
Planuoja iš anksto
Energijos išteklių kainų krizė ir rekordinė infliacija neaplenkė ir turizmo sektoriaus. Pasak M. Plepytės-Rainienės, kelionių organizatoriai negali pasiūlyti tokių kainų, kokios buvo dar prieš metus. Tai koreguoja ir keliautojų įpročius – atostogų svetur nėra atsisakoma, tačiau daug atidžiau vertinami pasiūlymai, atsakingiau renkamasi kelionių organizatorius. „Keliautojas įvertina, ar kelionė atitiks jo lūkesčius“, – pastebi pašnekovė.
M. Plepytės-Rainienės teigimu, taupoma ne renkantis kelionės kryptį ar trukmę, o kelionę perkant iš anksto, kai kelionių organizatorius gali pasiūlyti pačią mažiausią kainą. Šiuo metu gana aktyviai rezervuojamos 2023 m. vasaros sezono kelionės. Pandeminiais metais žmonės planavo tik artimiausio laikotarpio keliones dėl objektyvių priežasčių – nesinorėjo investuoti, kai nebuvo garantijų, kad kelionė apskritai įvyks, taip pat keliautojai nerimavo, ar neteks patirti nepatogumų dėl testavimų ir saviizoliacijos.
„Vėl matome tipinę keliautojų elgseną. Kaip ir prieš pandemiją, taip ir dabar kelionės yra planuojamos iš anksto, kai jas galima įsigyti žemiausia kaina“, – sako M. Plepytė-Rainienė.
Plačiau atveria piniginę
Lietuvių atostogų kryptys, pasak Lietuvos turizmo asociacijos vadovės, ir prieš pandemiją, ir dabar lieka panašios. Vasarą pirmųjų pozicijų jau daugybę metų neužleidžia Turkija. Ši šalis vertinama kaip galinti pasiūlyti geriausią kainos ir kokybės santykį: čia visuomet geras oras, daug pramogų, itin patogu keliauti su vaikais. Daugelis lietuvių Turkijoje atostogauja jau ne vieną sezoną. Tautiečiai itin pamėgę ir Graikijos bei Ispanijos kurortus.
„Pandemijos metu buvo atrasta ir nauja kelionių kryptis. Madeira tapo ta vieta, į kurią keliautojai jaučia būtinybę nuvykti“, – naują tendenciją pastebi pašnekovė.
Žiemos metu lietuviai dažniausiai renkasi Egiptą, nors populiarėja ir nauja kelionių kryptis – Jungtiniai Arabų Emyratai. Rudenį ir pavasarį tautiečiai dažniau keliauja į Kanarų salas, iš kurių populiariausia – Tenerifė. Vis dažniau renkamasi keliones ir į tolimesnius bei egzotiškesnius kraštus – Tailandą ar Maldyvus.
Pasak M. Plepytės-Rainienės, palyginti su priešpandeminiais metais, atostogoms išleidžiama daugiau pinigų. Tai lemia ir objektyvūs veiksniai – darbo užmokesčio didėjimas, energijos išteklių, aviacinio kuro brangimas išaugino ir kelionių kainas.
„Bent jau išankstiniai duomenys rodo, kad metų pabaigoje galėsime pasidžiaugti rezultatais, artimais prieš pandemiją buvusiam rekordiniam keliaujančiųjų skaičiui. O jeigu vertinsime, kiek lietuviai išleido atostogoms svetur, tai šios sumos tikrai bus didesnės nei prieš pandemiją“, – pabrėžia M. Plepytė-Rainienė.
ten, kur akcijos, nukainavimai, išpardavimai.
Bet ten reikia pasisaugoti? Juk ir sukčių skelbimų netyčia gali pasitaikyti?
mūsų krašte būtų, jie būtų nuteisti ir pasodinti. Todėl manau, kad nėra pas mus nei sukčių, nei suktų skelbimų. Vienas dalykas, apie kurį esu minėjęs, su savimi reikia nešiotis mikroskopą, kad įskaityti gaminių sudėtį. Gal tyčia taip sumažina raides, kad populiacija mikroskopus pirktų ir taip paskatintų jų gamybą Taivanyje?