Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas ketina inicijuoti teisinius sprendimus dėl nacionaliniam saugumui grėsmę keliančių užsieniečių, kurių negalima grąžinti į kilmės valstybę dėl Lietuvos Respublikos prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų.
Vien per pastaruosius dvejus metus Migracijos departamentas nustatė penkis asmenis, kuriems nesuteiktas prieglobstis dėl grėsmės valstybės saugumui, tačiau kurių negalima išsiųsti iš Lietuvos. Vis šie asmenys yra Baltarusijos piliečiai.
Išsiuntimas ribojamas
Galiojantys Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktai numato galimybę atsisakyti suteikti prieglobstį asmenims, keliantiems grėsmę valstybės saugumui. Tačiau jų išsiuntimą riboja tarptautinės teisės principas, draudžiantis grąžinti asmenį į šalį, kurioje jam grėstų kankinimai ar nežmoniškas arba žeminantis elgesys.
Ministras M. Katelynas pažymi, kad valstybės pareiga – užtikrinti, jog asmenys, kurių veikla kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, negalėtų šia situacija naudotis ir toliau kenkti mūsų valstybės saugumui ir jos interesams. Sprendžiant klausimus dėl tokių asmenų teisinės padėties, anot vidaus reikalų ministro, būtina kuo skubiau ieškoti išeities iš susidariusios teisinės kolizijos, siekiant apsaugoti valstybę.
„Jeigu kompetentingos institucijos nustato, kad asmens veikla kelia grėsmę Lietuvos saugumui, valstybė privalo turėti veiksmingus teisinius įrankius į tokias grėsmes reaguoti. Turime ieškoti sprendimų, kurie leistų apsaugoti valstybę, užkirsti kelią priešiškai veiklai ir kartu laikytis Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų“, – teigia ministras M. Katelynas.
O. Karač atvejis
Vienas asmenų, keliančių grėsmę valstybės saugumui – žinoma Baltarusijos pilietė Olga Karač. Valstybės saugumo departamento (VSD) vertinimu, O. Karač socialiniuose tinkluose aktyviai skleidžia Rusijos propagandos naratyvus atitinkančią informaciją – diskredituoja Lietuvą, menkina paramą Ukrainai, kursto nepasitikėjimą mūsų valstybės institucijomis.
VSD duomenimis, Baltarusijos aktyvistė O. Karač dar 2015-2019 metais bendradarbiavo su Rusijos žvalgybos tarnybomis.
Atsižvelgęs į VSD informaciją, Migracijos departamentas jai nesuteikė prieglobsčio, tačiau išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvoje humanitariniais pagrindais, nes jos išsiuntimas į Baltarusiją keltų grėsmę jos saugumui.
Pagal įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ tokiam neišsiunčiamam užsieniečiui išduodamas iki vienų metų galiojantis leidimas laikinai gyventi, suteikiantis ir teisę dirbti. Be to, O. Karač atveju už tokio leidimo išdavimą valstybės rinkliava netaikoma.
„Padėtis ir absurdiška, ir netoleruotina: mūsų žvalgybos institucijos konstatuoja, kad konkretus asmuo kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, tačiau jo išsiųsti neleidžia tarptautinė teisė, todėl pati valstybė tokiam asmeniui turi išduoti leidimą čia gyventi ir dirbti. Dar daugiau – už tokio leidimo išdavimą moka ne pats asmuo, kurio veikla kenkia mūsų valstybei, o Lietuvos mokesčių mokėtojai“, – pabrėžia vidaus reikalų ministras.
Ypač didelį susirūpinimą kelia ir O. Karač vadovaujamos viešosios įstaigos „Mūsų namai“ veikla. VSD vertinimu, minėta įstaiga sudaro palankias sąlygas į Lietuvą patekti ir joje legalizuotis asmenims, bendradarbiaujantiems su priešiškų šalių žvalgybos tarnybomis.
Kadangi Baltarusijoje ši organizacija paskelbta ekstremistine, toks statusas dirbtinai sukuria palankias aplinkybes su ja susijusiems, tačiau tarptautinės apsaugos kriterijų neatitinkantiems asmenims iš Baltarusijos gauti leidimus gyventi Lietuvoje. VSD taip pat atkreipia dėmesį, kad tokia schema prisideda prie piktnaudžiavimo tarptautinės apsaugos teise.
Atsižvelgdamas į VSD vertinimą, ministras M. Katelynas sieks išnaudoti visas teisėtas priemones Lietuvos nacionaliniam saugumui apsaugoti.
Vidaus reikalų ministras kreipsis į atsakingas teisėsaugos institucijas, siekdamas teisiškai įvertinti O. Karač ir jos vadovaujamos viešosios įstaigos veiklą, kuri prieštarauja Lietuvos nacionalinio saugumo interesams.
Bus vertinama ir kokių priemonių galima imtis dėl su nacionaliniam saugumui grėsmę keliančiais asmenimis susijusių juridinių asmenų. Esant įstatyme nustatytiems pagrindams, teismas gali spręsti ir dėl juridinio asmens likvidavimo.
Taip pat bus prašoma įvertinti ir kitų Lietuvoje esančių asmenų, kuriems prieglobstis nesuteiktas dėl grėsmės valstybės saugumui, veiklą bei galimus ryšius su priešiškomis valstybėmis.
Parengta pagal VRM pranešimą
