Nerimas dėl Rusijos sukeltos technogeninės katastrofos

Geopolitinė padėtis

Ukrainos advokatai antradienį Jungtinių Tautų aukščiausiajam teismui pareiškė, kad Rusija nuo 2014 m. rytų Ukrainoje finansavo sukilėlių „bauginimo ir teroro kampaniją“, o po Krymo okupacijos ir aneksijos siekė pakeisti daugiatautę bendruomenę „diskriminaciniu rusišku nacionalizmu“.

Ukraina Tarptautiniame Teisingumo Teisme iškėlė bylą prieš Rusiją dėl 2014 m. Maskvos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos ir sukilėlių Rytų Ukrainoje ginklavimo prieš Rusijos visavertę invaziją 2022 m. vasarį.

Ukraina nori, kad pasaulinis teismas įpareigotų Maskvą sumokėti kompensacijas už išpuolius ir nusikaltimus regionuose, įskaitant už oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuvo 2014 m. liepos 17 d. numušimą, per kurį žuvo visi 298 keleiviai ir įgulos nariai.

Keturias dienas truksiantys teismo posėdžiai prasidėjo vykstant žiauriausiam Europos kariniam konfliktui nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Ukraina ir Rusija keitėsi kaltinimais dėl žalos Kachovkos užtvankai ir hidroelektrinei, esančioms Maskvos kontroliuojamoje Ukrainos dalyje, padarymo.

Tuo pat metu, NATO ir ES pareigūnams Kachovkos hidroelektrinės užtvankos sugriovimą įvardijant karo nusikaltimu, Jungtinėse Tautose pranešta, kad dėl potvynio mažiausiai 16 000 žmonių jau neteko savo namų, o nukentėjusiems žmonėms stengiamasi suteikti švaraus vandens, pinigų ir teisinę bei emocinę paramą.

Ukrainos kontroliuojamoje upės pusėje evakuoti žmonės buvo plukdomi į vakarus esančius miestus, įskaitant Nikolajevą ir Odesą. Ekologinę žalą didina ir tai, kad į Dnieprą pateko 150 tonų mašininės alyvos.

„Kol Dniepro žemupyje esantys miestai ir kaimai skęsta po vandeniu, Kachovkos užtvankos sugriovimo žmogiškoji ir aplinkosauginė kaina yra didžiulė humanitarinė katastrofa, todėl tarptautinė bendruomenė turi susivienyti, kad atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn“, – sakė „Amnesty International“ Rytų Europos regiono direktorė Mari Strazers (Marie Struthers).

„Tarptautinės humanitarinės teisės normos konkrečiai saugo užtvankas dėl jų sunaikinimo keliamo pavojaus civiliams gyventojams“, – sakė ji.

JT atstovas spaudai Stefanas Diužarikas (Stephane Dujarric) sakė, kad dėl užtvankos griūties kilęs potvynis, kaip prognozuojama, „gali turėti rimtų ir ilgalaikių pasekmių humanitarinei padėčiai regione“, pavyzdžiui, perkelti minas ir sprogstamuosius užtaisus į naujas teritorijas.

Kai kuriems Vakarų, gaunančių informaciją iš Maskvos, apžvalgininkams svarstant, kas atsakingas už katastrofą – Kremlius, Kijevas ar Apvaizda (esą, griūtis įvyko savaime), Rusijos karo nusikaltimų ministras Sergejus Šoigu apkaltino Ukrainą, kad ji sunaikino užtvanką siekdama užkirsti kelią Rusijos atakoms Chersono regione.

Jo teigimu, esą po nesėkmingo Ukrainos kontrpuolimo, kai Ukraina nuo sekmadienio neteko 3 715 karių ir 52 tankų, ukrainiečiai neturėjo kito pasirinkimo.

Būtent šio Kremliaus ėjimo ir laukėme, kaip patvirtinančio fakto, kad užtvanką susprogdino karo nusikaltėliai ir teroristai Kremliuje.

Driskiai visada bando suversti kaltę kitiems, kai yra patys atsakingi.

Vėliau per neeilinį JT Saugumo Tarybos posėdį kalbėjęs JAV ambasadoriaus pavaduotojas vis dėlto taip ir neįvardino, ką Vašingtonas laiko užtvankos griūties priežastimi, o Rusijos ir Ukrainos ambasadoriai apsikeitė kaltinimais.

Kol visi kalba apie puolimo ir gynybos dėl išsiliejusio Dniepro privalumus ir trūkumus, mes žiūrime plačiau ir stebime, kaip kyla kviečių kainos.

Per kelias valandas nuo niūrių žinių jos šoktelėjo 3 proc., o tai rodo galimai planuotus pasaulinius padarinius.

Aiškinti ir vėl, kad teroristinė Rusija maisto trūkumą ir augančias grūdų kainas naudoja kaip ginklą, tikimės, jau nebereikia.

Reikšmingi postūmiai

Pasauliui nustėrus dėl Rusijos sukeltos ekologinės katastrofos Ukrainoje, driskiai surengė intensyvią kontr-ataką ties Velykaja Novosiolka, į vakarus nuo Ugledaro.

Kelias dienas prieš tai, ukrainiečių pajėgos surengė puolimą jos apylinkėse, siekdamos užimti dominuojančias aukštumas.

Tačiau rusai iš Blagodatnės atrėmė ukrainiečių puolimą, ir nežiūrint numušto Ka-52 bei didelių nuotolių perėjo į ataką, kurią Ukrainos gynėjams pavyko sustabdyti.

Ukrainiečiai tęsia atakas Bachmuto apylinkėse, skirdami didelį dėmesį flangams šiaurėje ir pietuose.

Nežiūrint didelių driskių nuostolių ir informacinės operacijos apie ukrainiečių pasistūmėjimą įvairiomis kryptimis, faktas lieka faktu: rusai yra gerai įsitvirtinę visuose gynybos ruožuose ir Ukrainos pajėgos turi pripažinti visų bandymų pulti nesėkmę.

Tiesą pasakius, marodieriai surengė reidą iš Kliščijevkos Ivanovskoje kryptimi, kurią gynėjams sunkiai pavyko atremti.

Bet kare kaip kare – nesvarbu, kas vyksta ant žemės, svarbu, ką apie tai rašo žiniasklaida.

Trumpai

Antradienį vykusiuose rinkimuose į penkias vietas JT Saugumo Taryboje NATO ir Europos Sąjungos narė Slovėnija įveikė Maskvos protektoratą Baltarusiją ir nuo sausio mėnesio gavo vietą šioje vis mažesnę reikšmę turinčioje institucijoje.

Per slapto balsavimo rinkimus 193 narių Generalinėje Asamblėjoje Slovėnija gavo 153 balsus, o Baltarusija – 38 balsus.

Daugelis labai džiaugiasi tokia didele balsų persvara, bet čia ateiname mes, ir vėl sugadiname vakarėlį. Net 38 pasaulio valstybės mano, kad Baltarusija yra tinkama būti JT ST nare. Trisdešimt aštuonios, Karlai!

Įtemptų Rijado ir Vašingtono santykių sąlygomis, JAV valstybės sekretorius Entonis Blinkenas vakar atvyko į Saudo Arabiją ir vėliau susitiko su kronprincu Mohamedu bin Salmanu.

Tai antroji A. Blinkeno kelionė į Saudo Arabiją nuo tada, kai jis tapo vyriausiuoju Amerikos diplomatu.

Princo Mohamedo vadovaujama karalystė vis labiau linkusi nepaisyti JAV priimdama savo sprendimus.

Rijadas vaizduoja esąs savarankiškas dėl žalios naftos tiekimo pasaulio rinkoms, noro bendradarbiauti su Rusija OPEC+ organizacijoje ir dėl susitarimo su Iranu, kuriam tarpininkauja Kinija.

Tačiau už to menamo savarankiškumo kyšo Lavrovo ausys.

Kinijos eksportas lyginant su praeitais metais sumažėjo 7,5 %, o importas – 4,5 %, ir tai dar labiau sustiprino požymius, kad po antivirusinės kontrolės pabaigos atsigaunanti pasaulio fabriko ekonomika lėtėja, nes pasaulinė paklausa mažėja dėl didėjančių palūkanų normų.

Skaičiuojant doleriais, eksportas smuko iki 283,5 mlrd., o importas – iki 217,7 mlrd. JAV dolerių.

Mažmeninės išlaidos yra mažesnės, nei tikėtasi, nes vartotojai nerimauja dėl ekonomikos perspektyvų ir galimo darbo vietų praradimo.

Gamyklų veikla mažėja po to, kai, siekiant sumažinti infliaciją Jungtinėse Valstijose ir Europoje, buvo padidintos palūkanų normos, o tai sumažino Kinijos eksporto paklausą.

Balandžio mėnesio vyriausybės apklausa parodė, kad rekordinis skaičius – 1 iš 5 jaunų darbuotojų – miestuose neturi darbo.

Po truputį į pasaulio ekonomiką ateina tai, ką mes sakėme prieš metus. Gerai gerai, gal Kinijai tai bus spyris į subinę ir postūmis imtis Rusijos reikalų.

Ypatingas ačiū nuolatiniams rėmėjams „DT Artelė“ ir Lietuvos aludarių gildijai. Dėkojame savo skaitytojams už palaikymą.

Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas. Nuoroda paramai: https://tinyurl.com/noriuparemti

Siūlome aktyvius mokymus: https://tinyurl.com/f352n3uw