Rusijoje nerimas dėl laukiamo Ukrainos kontrpuolimo

Politinis strateginis lygmuo

Putino pakaitalas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Rusija nori demilitarizuotų zonų aplink aneksuotus regionus.

Reikia „išmesti visus užsieniečius, kurie ten yra plačiąja prasme, sukurti buferinę zoną, kuri neleistų naudoti jokių rūšių ginklų, veikiančių vidutiniu ir trumpuoju atstumu, tai yra 70-100 km, ją demilitarizuoti“, aiškina girtuoklis, pagrasindamas, kad jei tokios zonos nebus sukurtos, Rusijai tektų veržtis toliau į Ukrainą, užimti Kijevą ar net Lvovą.

Medvedevas taip pat teigia, kad Rusija neplanuoja įsivelti į tiesioginį konfliktą su NATO.

Kitaip tariant, Maskva siūlo labai aiškų „taikos planą“: padovanoti Rusijai Lugansko, Donecko, Charkovo, Zaporožės ir dar neaišku kokias sritis ir patraukti nuo jų Ukrainos karius per 100 km. Už tai jie mainais siūlo… nieko.

Kinijos diktatoriaus viešnagė pas Putiną kai kam sukėlė daugiau klausimų, nei atsakymų, o kai kam praskaidrino suopratį.

Štai Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sančesas (Pedro Sánchez) pareiškė, kad reikia įsiklausyti į Kinijos balsą, jei norime užbaigti karą, ir kad Ukraina atgautų teritorinį vientisumą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Makronas taip pat apsidžiaugė Kinijos planu. Kitą mėnesį jis kartu su Europos Komisijos vadove Urzula fon der Lejen ketina apsilankyti Pekine.

Makrono pliurpalai pateisinami tik vizito į Pekiną kontekste. Priešingu atveju, galima konstatuoti, jog Paryžius visiškai nebemoka „skaityti Rusijos“.

Šiame kontekste labai svarbus JAV valstybės sekretoriaus Entonio Blinkeno teiginys, kad Ukrainos ateities (!) sienų nustatymas gali vykti diplomatinėmis priemonėmis. A. Blinkenas tuo pačiu pripažino, kad Ukrainos kariuomenė gali susigrąžinti visą tarptautiniu mastu pripažintą savo šalies teritoriją.

Ką reiškia šis dviprasmis pasakymas? Kad Ukraina gali, bet negali susigražinti savo teritorijų? Ir ką reiškia ateities sienos?

Gali būti, jog Baltieji rūmai būtent taip suprato (mes taip pat) Putino ir Dzinpingo pareiškimą, kad dėl karo Ukrainoje kalta NATO, aljanso plėtra ir sankcijos Rusijai.

Kitaip tariant, Si jungtiniu pareiškimu pademonstravo, jog remia Rusijos ultimatumą NATO ne tik sustabdyti plėtrą, bet ir sugrįžti į 1997 metų geopolitinės situacijos rėmus.

Rusijos ultimatumas Vakarams prieš invaziją (kurį daugelis pamiršo) būtent buvo reikalavimas patraukti NATO iš Rytų Europos bei išvesti JAV karinį kontingentą iš Europos.

Kitas svarbus momentas – kitą dieną po Si vizito pratrūkę Kremliaus branduoliniai grasinimai ir šantažas. Gali būti, kad Dzinpingas pažadėjo užmerkti akis dėl branduolinio šantažo ir dėl prevencinio branduolinio smūgio panaudojimo.

Pekinas greičiausiai pažadėjo ir karinę paramą, todėl išsipūtė subliuškę susenusių Kremliaus banditų torsai ir padidėjo apetitas.

Rusija visiems savo planuojamiems veiksmams gali turėti diplomatinį Pekino palaikymą ir dalinę karinę paramą, o tai reiškia, kad Ukrainos ir Vakarų laukia sudėtingas laikotarpis. Ar bent jau siekiama sukurti tokį įspūdį.

Skubotas bandymas susigrąžinti okupuotas teritorijas jėga, šiandien, deja, greičiausiai gali nepavykti. Reikalingas kitas ėjimas, panaudojant nestandartines priemonės.

ame, be jokios abejonės, pagrindinis vaidmuo teks Vašingtonui. Tą greičiausiai ir reiškia šie dviprasmiški JAV valstybės sekretoriaus žodžiai.

Švedijos, Norvegijos, Suomijos ir Danijos oro pajėgų vadai teigia pasirašę ketinimų protokolą sukurti vieningas Šiaurės šalių oro gynybos pajėgas, skirtas kovoti su Rusija.

Remiantis keturių šalių ginkluotųjų pajėgų pareiškimais, jos planuoja bendras operacijas, grindžiamas NATO standartais.

Šiaurės šalių laivynas ir oro pajėgos įspūdingos: Norvegija turi 57 naikintuvus F-16 ir 37 naikintuvus F-35. Suomija turi 62 naikintuvus F/A-18 „Hornet“ ir 64 užsakytus F-35, o Danija – 58 F-16 ir 27 užsakytus F-35. Švedija turi daugiau kaip 90 naikintuvų „Gripen“.

Sveikintinas ir labai teisingas žingsnis, įgalinantis šalis sąjungininkes žaibiškai reaguoti į iškilusias lokalias ir globalias grėsmes.

Būtų gražu pamatyti, kad kažką panašaus darytų ir mūsų šalies politikai, pavyzdžiui, burdami Baltijos šalių koaliciją kartu su būsimomis NATO narėmis.

Nordefco + Baltics su Lenkija ir JK būtų išties šaunu, ypač, jei tai nebūtų vien tik popieriuje. Kol kas nesimato panašių ryžtingų iniciatyvų ir toliau snaudžiama politiniame NATO kūdikio lopšyje.

Matydami mūsų miegą, politinę viršūnę mėgina pažadinti jau ir JAV generolai, o tai, sutikite, atrodo keistai.

Vadovaudamasi Ženevos konvencija Ukraina vienašališkai įvykdė humanitarinę akciją ir perdavė Rusijai visus sunkiai sužeistus okupantus, kurių būklė leido juos transportuoti.

Tuo tarpu valstybė agresorė vis dar laiko įkaitais tūkstančius Ukrainos piliečių, įskaitant sunkiai sergančius ir sužeistuosius, civilius, vaikus ir moteris, pagyvenusius žmones, taip pat tuos, kuriuos Rusija paėmė į nelaisvę dar prieš prasidedant plataus masto invazijai.

JT kaltina abiejų šalių – Ukrainos ir Rusijos – pajėgas dėl vykdomų egzekucijų ir reiškia susirūpinimą dėl pranešimų apie Ukrainoje įvykdytus karo nusikaltimus.

JT žmogaus teisių stebėjimo misijos Ukrainoje vadovė Matilda Bogner praneša, kad organizacija užregistravo abiejų pusių įvykdytas mirties bausmes.

„Esame labai susirūpinę dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų įvykdytų (25 rusų karo belaisvių ir asmenų) mirties bausmių, kurias užfiksavome“, – sakė M. Bogner. Teigiama, kad „Vagnerio“ samdinių grupuotė atsakinga už 11 mirties bausmių įvykdymo be teismo.

Vakar paskelbtoje JT ataskaitoje teigiama, kad Ukrainos kariai grasino karo belaisviams mirtimi, imitavo egzekucijas arba grasino seksualiniu smurtu. Ataskaitoje teigiama, kad kai kurie sumušimai buvo „grynai atsakomieji“.

Ukrainiečių karo belaisviai teigė, kad Maskvos pajėgos juos kankino ir naudojo seksualinį smurtą, be to, jiems nebuvo duodamas maistas, vanduo ir medicininė pagalba.

Suprantame, kaip jus siutina tokie „susirūpinimai“, kuomet auka prilyginama budeliui, kas mums kaip mat primena pasisakymus apie pokarį „ir partizanai, ir stribai buvo vienodi“.

Tačiau dantis sukandę turim priimti tarptautinės teisės normas, kurios įpareigoja į namus žudyti ir prievartauti įsiveržusį įsibrovėlį sulaikyti, o po to prausti, maitinti, slaugyti.

Ukrainos ministrų kabinetas priėmė nutarimą, kuris gerokai paspartins vietinių bepiločių orlaivių kūrimą ir pristatymą į priešakines pajėgas. Duotas startas masinei dronų gamybai, kuris gerokai paspartins vietinių dronų kūrimą ir pristatymą į fronto liniją.

ES planai konfiskuoti Rusijos turtą už 350 mlrd. dolerių yra beprecedenčiai ir sudėtingi, teigia ES darbo grupės vadovas.

Švedijos diplomatas Andersas Ahnlidas teigia, kad „nieko nėra paprasta“, kai reikia surasti milžiniškas sumas, kurias ketinama nukreipti Ukrainos atstatymui.

Turtų yra kalnai – nuo oligarchų jachtų iki Rusijos centrinio banko užsienio atsargų, tačiau esą visą šį turtą perimti teisėtu būdu yra nepaprastai sudėtinga.

Vokietijos kancleris Olafas Šolcas vakar pareiškė, kad Kinijos prezidentas Si Dzininpingas dabar turėtų pasikalbėti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu po vizito Rusijoje.

„Manome, kad savaime suprantamas dalykas yra tai, jog reikia kalbėtis ne tik su Rusijos, bet ir su Ukrainos prezidentu“, – sakė Šolcas ES konferencijoje Briuselyje.

Mūsų įsitikinimu, Si Zelenskiui gali paskambinti tik „dėl vaizdo“. Palaiminęs Putino karą ir ukrainiečių žudynes, pasmerkęs karinę paramą Ukrainai, Kinijos diktatorius nebeturi ką pridurti.

Kremlius palankiai įvertino Danijos kvietimą „Gazprom“ taisyti „Nord Stream“ vamzdį ir tirti sprogimo priežastis.

„Tai, be abejo, teigiama žinia, kai dujotiekio savininkas kviečiamas dalyvauti labai svarbiuose tyrimo etapuose“, – džiūgavo Kremliaus pasakų departamento pranešimų vedėjas Dmitrijus Peskovas.

Operacinis lygmuo

Kijevas ruošiasi kontrpuolimui.

Pranešama, kad Ukrainos kariuomenė ruošiasi kontrpuolimui po kelis mėnesius trukusios gynybos kampanijos, kol Rusija vis dar siekia užimti rytinę Bachmuto miesto dalį.

Vyriausiasis Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis, teigia, jog „Wagner“ samdiniai „praranda nemažai jėgų“ ir „baigia išsekti“. Ši grupuotė buvo Rusijos puolimų rytuose ir pietuose priešakyje.

Ukrainos generalinis štabas vakar pateiktoje ataskaitoje nurodo, kad Rusijos puolimas prieš Lymano, Avdejevkos, Marjinkos ir Šachtarsko miestus buvo nesėkmingas. Tačiau pagrindinis Maskvos dėmesys buvo sutelktas į Bachmutą.

Rusijos žiniasklaida ir karo nusikaltimų apžvalgininkai laukia Ukrainos puolimo su dideliu nerimu. Ir nors karinė vadovybė tikina, kad Rusijos generalinis štabas rengia atsakomąsias priemones, abejojama ar yra pakankamai pajėgų jau ne tik puolimui, bet gynybai.

Orda iš visų jėgų šturmuoja Avdejevką. Tokiu būdu ginkluoti valkatos siekia nutraukti Ukrainos tiekimo linijas, tai leistų marodieriams judėti link kitų Ukrainos tvirtovių rytinėje Donecko srityje.

Vakar virš Juodosios jūros buvo pastebėtas Didžiosios Britanijos žvalgybinis lėktuvas „Boeing RC-135“. Jį lydi du Didžiosios Britanijos naikintuvai „Eurofighter Typhoon“. Didžiosios Britanijos gynybos ministerija kol kas nekomentavo šio žingsnio.

Taktinis lygmuo

Teroristinė Rusijos valstybė vakar surengė 50 oro, 11 raketų smūgių ir 75 atakas iš salvinių raketų sistemų; taikiniais tradiciškai tapo civilinė infrastruktūra ir Ukrainos gynybos pajėgos.

Priešas iš paskutinių jėgų puola Lymano, Bachmuto, Avdejevkos, Marjinkos ir Šachtarsko kryptimis. Ukrainos gynėjai šiuose ruožuose atrėmė 59 driskių atakas.

Energodare, Zaporožės srityje, rusų okupantai vidurinių mokyklų moksleiviams organizuoja „ekskursijas“ į užsienį, į Volgodonską, esantį Rusijoje ir Rostovo AE.

Ukrainos karinės oro pajėgos sudavė 17 oro smūgių į rusų taip vadinamų karių susitelkimo vietas.

Ukrainos gynėjai numušė rusų atakos sraigtasparnį Mi-24 ir 6 įvairių tipų bepiločius orlaivius.

Ukrainos raketinės ir artilerijos pajėgos atakavo 2 maskolių vadavietes, 4 gyvosios jėgos telkinius, 2 priešlėktuvinių raketų sistemas, šaudmenų sandėlį, artilerijos sistemą ir 2 elektroninės kovos postus.

Per Rusijos aviacijos smūgį Kostiantynovkos mieste rytinėje Donecko srityje buvo smogta benamių prieglaudai, žuvo trys moterys, dar du asmenys buvo sužeisti, pranešė Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnyba.

Žuvusios moterys buvo šalies viduje perkeltos į Konstantynovką iš Bachmuto, Časov Jaro ir Opytnoje, tačiau tai neišgelbėjo nuo teroristų.

Primename, kad galite savo 1.2 procento nuo sumokėto pajamų mokesčio pervesti šias apžvalgas kuriančiai agentūrai, įmonės kodas 305974366.

Dėkojame, kad remiate ir suteikiate mums galimybę sakyti tai, ką iš tiesų galvojame.

Ypatingas ačiū rėmėjams DT Artelė, UAB ir Lietuvos aludarių gildijai. Kasdienės apžvalgos yra „Pažinti Rusiją“ projekto dalis, kurią remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Norėtumėte pakviesti diskusijai ar mokymams? Rašykite: info@visagentura.com

Visuomenės informacinio saugumo agentūra, sąskaitos Nr. LT447300010172065624