Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 12 015 12:00

Politinis strateginis lygmuo

Jenso Stoltenbergo teigimu tam, kad Ukraina taptų NATO nare, yra būtina sąlyga: jos pergalė prieš Rusiją. Aljanso generalinis sekretorius pabrėžė, kad siekdami Ukrainos pergalės, sąjungininkai turi sutelkti kuo daugiau karinės, ekonominės, finansinės ir humanitarinės paramos Ukrainai.

„Būtent tai mes ir darome. Jei Ukraina neįsitvirtins kaip nepriklausoma, suvereni valstybė, tuomet, žinoma, narystės klausimas apskritai nebus svarstomas, nes Ukraina nebeturės kandidatės į narystę statuso“, – pridūrė NATO galva.

Na, nevyniosime žodžių į vatą. Kinkadrebis ir neviltis. Tokią retoriką labai gerai ir greitai, kaip silpnumo apraišką, išnaudoja Kremlius. Ką reiškia „jei Ukraina neįsitvirtins kaip nepriklausoma, suvereni valstybė“? Abejojama dėl Ukrainos pergalės?

Tokia retorika demonstruoja arba aklumą, arba, o tai yra žymiai blogiau ir pavojingiau – susitaikymą ir teroristinės valstybės pergalę Vakarų sprendimų priėmėjų galvose. Nes jei Ukraina šį karą pralaimės, jis neišvengiamai ateis į NATO valstybių teritoriją. Tad formuluotė turėtų būti radikaliai priešinga: Ukraina laimės, mes tuo neabejojame, nes Ukrainos pralaimėjimas – mūsų pralaimėjimas. O NATO pralaimėti negali.

Tuo tarpu Kremlius linksminasi matydamas prakaituojančius galingiausio pasaulyje karinio aljanso vadovo delniukus. Rusijos puolimo ir teroro ministras Šoigu pareiškė, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos konflikte Ukrainoje turėtų naudoti naujas pažangias ginklų sistemas.

„Būtina tęsti perspektyvių sistemų modernizavimą ir kūrimą su vėlesniu jų panaudojimu per specialiąją karinę operaciją“, – matyt, turėdamas galvoje taip pat ir Irano bei Šėkorėjos pagalbą, kalbėjo antpečiuotas karo nusikaltėlis ir teroristas.

Šoigu teigimu, tobulinama atsakomoji ugnis naudojant tolimojo nuotolio raketų sistemas, pavyzdžiui, „Tornado–S“, ir didelio galingumo artilerijos sistemas „Malka“. Tai esą leidžia efektyviai smogti užsienio raketų ir artilerijos sistemoms.

Rusijos užsienio teroro reikalų ministras Sergejus Lavrovas teigia, kad būtina vengti bet kokios karinės konfrontacijos tarp branduolinių galybių, net jei ji apimtų tik įprastinę ginkluotę. Lavrovo teigimu, Vakarai verčia Ukrainą tęsti kovą prieš Rusiją.

„Būtina vengti bet kokio karinio susidūrimo tarp branduolinių galybių, net ir naudojant įprastinius ginklus. Eskalacija gali tapti nekontroliuojama“, – sakė Lavrovas.

Mums labai nepatinka ši Kremliaus retorika. Putino aplinka pajuto Vakarų silpnumą, nežinojimą, kaip elgtis toliau, kaip spausti Rusiją, todėl vėl ištraukė iš stalčiaus branduolinę temą. Apie derybas su Ukraina jau nebekalbama.

Šiuos Šoigu ir Lavrovo pasisakymus galima išversti taip: nebesikiškit į karą Ukrainoje, atiduokit ją mums, nes mes turim ginklų, kurie šaliai padarys dar daugiau žalos, nei iki šiol, ir mes vis tiek laimėsim. Jums juk nesvarbi Ukraina, svarbus jūsų pačių saugumas.

Kam gi rizikuojate dėl kažkokių ukrainiečių? Rusijos ir Vakarų konfliktas neracionalus, nes bet kuriuo atveju sukels branduolinio susinaikinimo pavojų.

Štai taip Kremlius reaguoja į šalto prakaito lašelius ant drebančių Vakarų lyderių lūpų.

Europos Komisija siūlo neskirti Vengrijai 7,2 mlrd. eurų Europos Sąjungos lėšų tol, kol V. Orbano vyriausybė neįgyvendins reformų, t.y. neįgyvendins priemonių, kuriomis siekiama stiprinti teisinę valstybę ir kovoti su korupcija.

Nustatyta, kad Vengrija neišsprendė problemų iki rugsėjo 19 d. termino, todėl Europos Komisija siūlo imtis biudžeto apsaugos priemonių. Budapeštui patariama stiprinti teismų nepriklausomumą, didinti viešųjų pirkimų skaidrumą ir kitas antikorupcines priemones.

Jei reikalavimai nebus įgyvendinti, visi esami ir būsimi mokėjimai bus sustabdyti. Neseniai Viktoras Orbanas pareiškė, kad Budapeštas užblokuos 2023 m. finansinę pagalbą Ukrainai, nes tai esą prieštarauja Vengrijos nacionaliniams interesams.

Vengrijos vyriausybė tikėjosi iki 2027 m. iš ES gauti 40 mlrd. eurų. Kad neprarastų finansavimo, V. Orbano kabinetas pasiūlė įsteigti kovos su korupcija agentūrą ir iš dalies pakeisti tam tikrus įstatymus, įskaitant įstatymus dėl viešųjų pirkimų.

Mums kažkaip atrodo, kad lazda antruoju galu kaukštelėjo per Orbano makaulę. Suskambo Kremliaus kurantai. Zhelaju chtoby vse.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija paragino atsargiai vertinti ryšius su Kinija. Tai pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Bukarešte vykusiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime.

„Bloomberg“ teigia, kad užkulisiniuose pokalbiuose Landsbergis sakė: „Pamatėme, ką priklausomybė nuo Rusijos reiškia mums visiems Vakaruose. Tik tikiuosi, kad pasimokėme ir antrą kartą nekartosime tų pačių klaidų.“

Teisinga pastaba Vakarams. Bet jų ir kitų iniciatyvų, ypač dėl Rusijos, reiktų teikti nepalyginimai daugiau. Iniciatyvų, beje, pageidautina, neapmokamų iš biudžeto.

Ir pakaks vieną kartą džiaugtis, kad BBC ar CNN kartais parodo kokį mūsų politiką bei alpti dėl jo anglų kalbos sklandumo. Mūsų politikai turėtų… privalo užsienio žiniasklaidoje reikštis kasdien, kaip moralinis Vakarų kompasas, kaip šalies, turinčios didžiausią istorinę patirtį kovose ir santykiuose su Rusija, ekspertai.

Tai turi būti normalu, kaip rytinė kava. O dabar, mūs kaimuky ir vėl Liumpėnų tetos džiaugiasi, kad jų Petriuką per „Panoramą“ parodė.

Italijos užsienio reikalų ministras, beje, buvęs oro pajėgų karininkas, Antonijas Tajani teigia, kad Kinija galėtų suvaidinti svarbų vaidmenį siekiant užbaigti karą Ukrainoje:

„Šiuo metu Kinija yra labai svarbi stumiant Rusiją link susitarimo. Jei norime pasiekti taikos susitarimą, reikia ryžtingų Kinijos, R. T. Erdogano ir Jungtinių Amerikos Valstijų veiksmų.“

Šiai pozicijai pritarė ir Ispanijos užsienio reikalų ministras Chose Manuelis Albaresas (José Manuel Albares). Pasirodė nepatvirtinta informacija, kad Kinijos prašymu JAV užblokavo naikintuvų MiG–29 perdavimą iš Lenkijos Ukrainai. Kinija pažadėjo, kad mainais į lėktuvų pristatymą „nuginkluos Putino branduolinę grėsmę“.

Informacija nepatvirtinta, tačiau bet kokiu atveju norime priminti, kad bet kokie susitarimai su fašistine – teroristine Rusija labai greitai bus lyginami su Ribentropo – Molotovo sutartimi ir laikomi nusikaltimais žmoniškumui, o Kinija niekada nebus Vakarų sąjungininke.

Vokietijos teisingumo ministras Marko Bušmanas pripažino, kad Vokietija yra atsakinga už Rusijos karą Ukrainoje, nes rėmė dujotiekį „Nord Stream 2“.

Pasak „Politico“, susitikime su G7 kolegomis Bušmanas sakė, kad Vokietijos pareiga yra „tiesiogiai susidurti su šia tiesa“ ir „padaryti teisingas išvadas“.

„Žinant, ką mes šiandien darome, sprendimas tęsti „Nord Stream 2“ po Krymo aneksijos 2014 m. buvo Vokietijos indėlis į karą Ukrainoje“, – sakė ministras. Likus keturiems mėnesiams iki Rusijos invazijos į Ukrainą, Berlynas vis dar nematė jokio pavojaus dėl „Nord Stream 2“ paleidimo, rodo išslaptinta A. Merkel vyriausybės ataskaita ir buvo vadinamas „privataus sektoriaus projektu“.

Taip, „Nord Stream“ projektus galima vadinti verslo projektais, jei visą Rusiją laikyti privačia Putino bendrove. Ir jei išslaptintos Vokietijos vyriausybės ataskaitos tikros ir tikslios, o Merkel teigia, jog suprato, kad Rusija pradės invaziją į Ukrainą, vadinasi, kažkas meluoja.

Operacinis lygmuo

Rusija kitais metais gali skelbti dar vieną atvirą plataus masto mobilizaciją.

Keista, kurgi išgaravo 492 000 mobilizuotų (Rusijos žiniasklaidos teigimu) Rusijos vyrų. Kiek milijonų driskių reikės tolesniems kariniams veiksmams?

Rusija aiškiai duoda suprasti, kad laukia sunki žiema. Smūgiai Ukrainai ir ypač jos energetikos sistemai bus tęsiami. Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius A. Danilovas teigia, kad Rusija gali surengti dar 3–4 tokias masines atakas. Kas toliau?

Ukrainiečių valia nebus palaužta. Šalis ruošiasi galimiems visiškiems energijos atjungimams ir ieško alternatyvų. Pavyzdžiui, Kijevas gali gauti elektros energijos iš Kijevo hidroelektrinės. Metro, elektriniam transportui, karinei komunikacijai to pakanka.

Tačiau po paskutinio smūgio energetikai, Ukraina turėjo išjungti atomines elektrines. Pirmą kartą dėl karinės grėsmės vienu metu buvo sustabdytos keturios veikiančios atominės elektrinės, įskaitant Zaporožės. Tokie branduolinių sistemų atjungimai kelia milžinišką pavojų.

Lietuvos Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pažymi, kad reaguojant į Lenkijoje prieš dvi savaites užfiksuotus raketų smūgius, būtina stiprinti NATO valstybių oro gynybą. Politiko teigimu, uždengiant Lenkijos oro erdvę, būtų galima apsaugoti ir dalį Ukrainos teritorijos.

Logiškas pasiūlymas, saugant ir NATO, ir Ukrainos erdvę. Mes siūlome dengti visus humanitarinius koridorius, kuriais keliauja parama Ukrainos žmonėms.

Taktinis lygmuo

Rusų okupantai koncentruoja puolimą Bachmuto ir Avdijevkos kryptimis.

Siekdami sustabdyti ukrainiečių puolimą, driskiai rengia gynybinės linijos inžinerinius įtvirtinimus Sviatovo ir Lymano kryptimis.

Per praėjusią parą priešas sudavė 2 raketų smūgius į civilinius objektus Zaporožės srities Komyšоvo gyvenvietėje, atliko 41 oro smūgį ir 28 apšaudymus iš salvinių raketų sistemų į Ukrainos kariuomenės pozicijas ir gyvenvietes, įskaitant Chersono miestą.

Rusų okupantai toliau naudoja civilinius objektus laikinai okupuotose teritorijose. Vienoje Zaporоžės srities mokyklų driskiai įrengė karo lauko ligoninę.

Per praėjusią parą Ukrainos karo aviacija atliko 17 smūgių priešo personalo, ginkluotės ir karinės technikos susitelkimo vietoms, 4 smūgius priešlėktuvinių ir raketinių kompleksų pozicijoms. Numušta 10 bepiločių orlavių.

Gynybos raketiniai ir artilerijos daliniai per pastarąją parą smogė 7 personalo technikos susitelkimo vietoms, naftos ir tepalų sandėliams ir 5 kitiems svarbiems priešo objektams.

Nuotrauka: Vilniuje vyksta III–ioji antikarinė konferencija.

Dėkojame mūsų skaitytojams ir sekėjams bei rėmėjams. Tik Jūsų, mielieji, dėka, esame nepriklausomi ir galime sakyti tai, ką iš tiesų galvojame. Juridinius asmenis kviečiame sudaryti paramos sutartis (be jokių įsipareigojimų). Atskirai sakome ačiū: UAB „RCS LT“, Silvijai T. ir Lietuvos aludarių gildijai. 2022 10 01 – 12 31 kasdienės apžvalgos yra projekto „Aštuonkojis“ dalis.

Projektą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Visuomenės informacinio saugumo agentūra, sąskaitos Nr. LT447300010172065624