Seimas palaiminęs referendumą dėl daugybinės pilietybės bando apeiti Lietuvos Konstituciją?

Gegužės 23 d. Seimas pritarė nutarimui, kuriuo siūloma paskelbti privalomąjį referendumą dėl siekio įteisinti daugybinę pilietybę.

Priimtu dokumentu nustatyta, kad privalomasis referendumas bus vykdomas 2024 m. gegužės 12 d..

„Nepaisant savo paties šešėlio pabūgusių kolegų konservatorių, Seimas sėkmingai atliko savo darbą už referendumą balsavus netgi 111 Seimo narių. Vadinasi, koalicija vykdo savo įsipareigojimus rinkėjams, vykdo koalicijos sutartį ir vykdo Vyriausybės programą, kurioje referendumo tikslas ir buvo numatytas“, – sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, vienas referendumo projekto rengėjų Andrius Bagdonas.

Paskutinis balsavimas dėl referendumo buvo išimtas iš antradienio Seimo darbotvarkės motyvuojant „sudėtinga politine padėtimi, nežinomybe dėl pirmalaikių rinkimų ir Vyriausybės darbo tęstinumo“. Vis dėlto Seimas nutarimo projektą į darbotvarkę grąžino ir galų gale jį priėmė.

Pasak vienos projekto iniciatorių Seimo narės Dalios Asanavičiūtės, esą yra tik trys Europos Sąjungos, NATO, EBPO valstybės, kuriose taip griežtai kaip Lietuvoje ribojamas pilietybės išplėtimas – Estija, Austrija ir Japonija.

Kitų metų gegužę kartu su Prezidento rinkimais lietuvių tauta bus kviečiama atsisakyti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos griežtos nuostatos, kad Lietuvos pilietis kitos šalies pilietybę gali turėti tik atskirais, retais išimtiniais atvejais.

Vietoj to tautos prašoma leisti Seimui pačiam nustatyti, kas ir kokiu atveju gali turėti teisę į kelias pilietybes. Jei referendumas pavyktų, tai Seimas, neatsiklausęs tautos, pats galėtų įteisinti daugybinę pilietybę, apibrėždamas jos įgijimo teisę ir tvarką tam skirtame Konstituciniame įstatyme.

Šiame įstatyme esą bus įteisinta galimybė turėti ne vieną pilietybę, jei antroji arba ir kelios papildomos pilietybės atitiks taip vadinamus „europinės, transatlantinės integracijos kriterijus“.

Bet negalima bus būti kartu Lietuvos piliečiu ir tokių šalių piliečiu kaip antai: Baltarusijos ir Rusijos sąjunginės valstybės, Eurazijos ekonominės sąjungos, Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos, Nepriklausomų valstybių sandraugos, Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos, kitų buvusios SSRS pagrindu sukurtų politinių, karinių, ekonominių ar kitokių valstybių sąjungų ar sandraugų narės piliečiais.

Referendume bus siūloma taip pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje 12 straipsnį, apibrėžiantį kas gali būti Lietuvos Respublikos piliečiu:

Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką.

Dabar galiojantis 12 Konstitucijos straipsnis skamba taip:

12 straipsnis
Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais.

Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.

Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.

J. Vaiškūnas: Seimas bando apeiti Konstituciją ir apgauti Lietuvių tautą

Lietuvos pilietybės vientisumo gynėjai ir daugybinės pilietybės priešininkai jau daug metų teigia, kad daugybinės pilietybės įvedimas – tai kelias į pilietybės instituto išardymą ir Lietuvos išpilietinimą, o galiausiai ir išvalstybinimą.

Pasak jų, įteisinus daugybinę pilietybę, atsirastų daug dviejų rūšių Lietuvos piliečių: vieni būtų tie, kurie, turėdami tik Lietuvos pilietybę, kasdien vykdo savo pareigas ir naudojasi piliečio teisėmis, kiti – kurie turėtų tik teises, bet nevykdytų jokių pareigų valstybei, kurios piliečiais jie būtų pripažinti.

Pasak aktyvaus Lietuvos pilietybės gynėjo, asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ pirmininko pavaduotojo, Alkas.lt vyr redaktoriaus, Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureato Jono Vaiškūno, šiuo atveju Seimas bando gudrauti.

„Supratęs, kad lietuviai nesiruošia pritarti daugybinei pilietybei, o tai aiškiai rodo nepavykęs 2019-tų metų referendumas dėl daugybinės pilietybės įteisinimo, seimūnai nusprendžia taip surašyti referendumui teikiamą klausimą, kad žmonės nesuprastų, jog siūlomu referendumu siekiama įteisinti daugybinę pilietybę. Referendumui teikiamas klausimas  suformuluotas taip, kad Lietuvos piliečių niekas nė neklausia ar jie pritaria daugybinei pilietybei. Tiesiog prašoma pritarti tam, jog Seimas pats galėtų spręsti kam, kaip ir kiek pilietybių galima suteikti ir įtvirtintų savo nustatytą tvarką nederindamas su tauta Seimo parengtame specialiame konstituciniame įstatyme“, – aiškina J. Vaiškūnas.

„Daugybinės pilietybės įvedimas – tai tiesus kelias į pilietybės instituto išardymą, Lietuvos išpilietinimą, o galiausiai ir išvalstybinimą. Pilietybė kyla iš valstybės piliečio nuolatinio įsipareigojimo valstybei ją ginti, mokėti jai mokesčius ir būti jos patriotu. Savaime suprantama, kad emigrantas pats pasirinkęs gyventi, dirbti, mokėti mokesčius ir ginti kitą valstybę –  atsisakydamas pareigų Lietuvai, pats atsisako ir netenka Lietuvos pilietybės“, – sako J. Vaiškūnas.

Pasak jo, daugybinės pilietybės įvedimo šalininkai dažnai bando graudinti lietuvius tuo, kad esą atimant teisę pasilaikyti Lietuvos pilietybę lietuviams emigrantams dėl patogumo priėmusiems kitos šalies pilietybę, silpninamas jų ryšys su tėviške, su Tėvyne Lietuva. Esą taip prarandame lietuvius.

„Tačiau daugiau nei akivaizdu, kad lietuvio ryšį su Tauta, kur jis begyventų, liudija ne pilietybė, o prigimtine teise grindžiama – tautybė. Dvigubos ar net daugybinės pilietybės reikalaujantys emigrantai nesąmoningai, o gal ir sąmoningai, painioja tautybės ir pilietybės sąvokas“, – teigia J. Vaiškūnas.

Pasak J. Vaiškūno, reiktų atsisakyti siekių silpninti pilietybės instituciją darant ja likvidžia su įsipareigojimais valstybei nesusijusia butaforija ir vertėtų grįžti prie jau seniai viešoje erdvėje išsakytų siūlymų Lietuvos valdžiai įstatymiškai įteisinti „Lietuvio pasą“ – dokumentą, liudijantį ir stiprinantį pasaulio lietuvių tapatybės ryšį su Tauta ir tautiečiais, kur jie begyventų ir kokios pasaulio valstybės piliečiais bebūtų“.

Pasak J. Vaiškūno, užuot apgaulingu būdu siekus įteisinti daugybinę pilietybę, metas ištraukti iš Seimo stalčių dar 2017 metais įregistruotą Lietuvio paso įstatymo projektą. Priėmus šį įstatymą, būtų nenusižengiant Lietuvos konstitucijai įteisinta tarpinė institucija, leidžianti, net netekus Lietuvos pilietybės, išsaugoti ryšį su Lietuvos valstybe ir beveik visas Lietuvos pilietybės teikiamas teises.

Taip pat, – pasak J. Vaiškūno, – užsienio lietuviai nebūtų skirstomi į gerus ir blogus, mat politikai ir Pasaulio lietuvių bendruomenės vadovai stumiantys daugybinės pilietybės referendumą vengia garsiai kalbėti apie tai, kad teisę į daugybinę pilietybę jie žada suteikti tik „teisingose“ taip vadinamus „europinės, transatlantinės integracijos kriterijus“ atitinkančiose pasaulio valstybėse gyvenantiems lietuviams.

„O Lietuvio pasas būtų teikiamas visiems užsienyje gyvenantiems lietuviams, neskirstant jų į gerų ir blogų, tinkamų ir netinkamų valstybių lietuvius. Lietuvio pasas suteiktų visas Lietuvos Respublikos pilietybės suteikiamas teises, išskyrus politines teises balsuoti nacionaliniuose rinkimuose bei užimti pareigas, kuriose būtina ištikimybės Lietuvos Respublikai priesaika“, – sako J. Vaiškūnas.

Alkas.lt primena, kad 2019 m. gegužės 12 d. kartu su Lietuvos Prezidento rinkimų pirmuoju turu vykusiame referendume, Tauta pasisakė prieš dvigubos pilietybės įteisinimą. Referendume dėl dvigubos pilietybės balsavo 52,58 proc. visų rinkėjų. Tačiau, tam kad būtų pakeistas Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnis, turėjo pritarti 50 proc. visų Lietuvos rinkėjų. Tačiau nepritarė.