5 žingsniai, padėsiantys kurti kartu su gamta, įsirengiant sodą

Apie tai, kad sodininkystė turėtų būti kuo tvaresnė, o kieme augantys augalai yra reikalingi ne tik šeimininkų džiaugsmui, bet ir gamtinei įvairovei, pasaulio ir Europos aplinkos dizaineriai kalba jau ne vienerius metus. Itin daug dėmesio tam skiria žinomas Didžiosios Britanijos sodų ekspertas Tomas Mesi  (Tomas Massey), kuris želdynus kuria remdamasis tvarumo principais, yra pelnęs ne vieną apdovanojimą, o 2021 m. pirmą kartą prestižinėje parodoje „The Chelsea Flower Show“ pristatė organišką, gamtai ir vabzdžiams naudingą sodą.

 

Pasak sodo technikos bendrovės „Husqvarna Lietuva“ rinkodaros vadovės Linos Linkės, tokia kryptis pastaruoju metu stebima ir Lietuvoje, kuomet žmonės sklypuose nebenori matyti vien tik vejos, kad ir kokia graži ji būtų.

 

„Tanki, sodriai žalia ir prižiūrėta veja buvo ir išliks sklypo vizitine kortele, tačiau šalia jos atsiranda nauja tendencija – natūralistinių želdynų ir žydinčių pievelių. Viena kitą šios tendencijos tobulai papildo. Galima kuo puikiausiai derinti trumpą veją su žydinčios pievos plotais, taip į kiemą įsileidžiant daugiau gamtos, sukuriant palankią aplinką gyventi ir maitintis naudingiems vabzdžiams“, – sako L. Linkė.

 

Bendrovė šiuo metu vykdo akciją „Veja – ne dykuma. Pamaitink bitę“, kviesdama privačių sklypų ar sodybų savininkus įsirengti juose nors ir nedidelį žydinčios pievos plotą. Turintiems vejos robotus „Automower“ šią užduotį palengvina naujas funkcionalumas „Rewilding mode“ – robotai palieka 10 proc. vejos ploto nenupjauto ir toje vietoje sukuria galimybę formuotis žydinčiais augalais praturtintai žaliai gyvybės oazei.

Pagrindiniai principai, kuriais vadovaujasi T. Mesi, yra įkvėpimo semtis iš natūralių kraštovaizdžių, visada atsižvelgti į aplinką, kurti išvien su gamta, sodinti tvarius ir stilingus sodus, skatinančius biologinę įvairovę. Tiems, kas nori savo kieme užsiauginti žydinčią pievą, sodo ekspertas pataria atkreipti dėmesį į keletą esminių dalykų.

Žydinti pieva nebūtinai turi būti konkretus didelis plotas. Aplinka taps tik stilingesnė ir įdomesnė, jei pievos „saleles“ formuosite aplink medžius, keliose skirtingose sodo vietose, o gal net sukursite pievos labirintą. Viskas priklauso nuo noro ir fantazijos.

Žydinčiai pievai susiformuoti reikia laiko ir šiek tiek žmogaus pagalbos. Tose vietose, kur nutarėte leisti formuotis pievai, galite kiek papurenti dirvos paviršių ir pasėti žydinčių gėlių sėklų mišinį, taip pat pačių vasarą surinktų laukinių gėlių sėklų. Tokiu atveju esamos vejos velėnos šalinti nebūtina – pakanka leisti žolei augti ir praturtinti ją gėlių sėklomis.

Suprantama, kad kieme užauginta žydinti pieva neprilygs natūraliai pievai, tačiau jei joje apgyvendinsite kuo daugiau įvairesnių augalų, ji bus ir labai dekoratyvi, ir puiki vieta gyventi bei maitintis vabzdžiams.

 

Rinkdamiesi augalų sėklų mišinius, atkreipkite dėmesį, kad jie žydėtų vienas po kito – taip žydėjimas tęsis visą sezoną. Patariama, kad žydinčioje pievoje būtų bent penkios skirtingos žydinčių augalų rūšys.

 

Paprastas būdas padidinti žydinčios pievos augalų įvairovę – pasodinti joje svogūninių gėlių. Kai kurios jų žydi labai anksti pavasarį, kai visas kraštovaizdis atrodo plikas, pavyzdžiui, snieguolės, žydrės, krokai. Stenkitės sodinti svogūnėlius, kurie žydi vienas po kito, o nauji žiedai pasirodo seniesiems nykstant.

Plotus, kuriuose ketinate formuoti žydinčią pievą ar jos saleles, turite pjauti kuo rečiau, idealiu atveju vos vieną ar du kartus per sezoną – birželio pabaigoje ir rudens pradžioje. Po pjovimo būtina pašalinti visas nupjautas žoles – taip mažės dirvožemio derlingumas ir bus skatinamas žydinčių rūšių augimas.

Vienas iš žydinčios pievos tikslų – suteikti prieglobstį įvairiems vabzdžiams, tad savaime suprantama, jog ją auginant ir prižiūrint negalima naudoti jokių cheminių priemonių. Jos gali pakenkti jūsų kuriamai biologinei įvairovei, nes veikia ne tik kenkėjus ar piktžolėmis laikomus augalus.

 

Žydinčių pievų nereikia ir tręšti – laukinės gėlės geriau auga mažiau derlinguose dirvožemiuose. Jei vis dėlto tręšite, geriau rinkitės natūralų kompostą arba organines trąšas, pavyzdžiui, pagamintas jūros dumblių pagrindu, o ne dirbtinius cheminius produktus.