Seimas stumia referendumą dėl daugybinės pilietybės

Seimas svarstys nutarimo projektą, kuriuo siūloma paskelbti privalomąjį referendumą dėl Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo siekiant kai kuriems asmenims suteikti teisę turėti daugybinę pilietybę. Šiuo metu Lietuvos Konstitucija to neleidžia.

Siūloma nustatyti, kad privalomasis referendumas dėl daugybinės pilietybės būtų vykdomas 2024 m. gegužės 12 d. Šiame referendume būtų siūloma apsispręsti dėl tokio aiškiai neapibrėžto Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto teksto:

Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką.

Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai (įgaliotoms institucijoms) numatoma pavesti valstybės biudžeto lėšomis referendumo agitacijos laikotarpiu informuoti visuomenę apie spręsti referendumu teikiamo klausimo svarbą Valstybės ir Tautos gyvenimui.

Tokiu būdu iš Lietuvos Konstitucijos netiesiogiai siekiama išbraukti draudimą masiškai turėti daugybinę pilietybę. Esą daugybinės pilietybės įgijimo ir netekimo sąlygas, tvarką ir kitus dalykus nustatytų konstitucinis įstatymas kurio dar nėra…

Projektas Seimo posėdyje numatyta svarstyti gegužės 18 d.

J. Vaiškūnas: Daugybinės pilietybės įvedimas – tiesus kelias į Lietuvos išpilietinimą ir išvalstybinimą

Daugybinės pilietybės priešininkai teigia, kad daugybinės pilietybės įvedimas tai kelias į pilietybės instituto išardymą ir Lietuvos išpilietinimą, o galiausiai ir išvalstybinimą. Įteisinus daugybinę pilietybę atsirastų daug dviejų rūšių Lietuvos piliečių: vieni būtų tie, kurie, turėdami tik Lietuvos pilietybę, kasdien vykdo savo pareigas ir naudojasi piliečio teisėmis, kiti kurie turi tik teises, bet nevykdo jokių pareigų.

„Daugybinės pilietybės įvedimas tai tiesus kelias į pilietybės instituto išardymą, Lietuvos išpilietinimą, o galiausiai ir išvalstybinimą. Pilietybė kyla iš valstybės piliečio nuolatinio įsipareigojimo valstybei ją ginti, mokėti jai mokesčius ir būti jos patriotu. Savaime suprantama, kad emigrantas pats pasirinkęs gyventi, dirbti, mokėti mokesčius ir ginti kitą valstybę –  atsisakdamas pareigų Lietuvai, pats atsisako ir netenka Lietuvos pilietybės.

Tačiau jo ryšį su Tauta ir toliau liudija ne pilietybė, o prigimtine teise grindžiama – tautybė. Dvigubos ar net daugybinės pilietybės reikalaujantys emigrantai nesąmoningai, o gal ir sąmoningai, painioja tautybės ir pilietybės sąvokas“, – teigia asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ pirmininko pavaduotojas, Alkas.lt vyr redaktorius, Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas Jonas Vaiškūnas.

Pasak J. Vaiškūno, reiktų atsisakyti siekių silpninti pilietybės instituciją darant ja likvidžia su įsipareigojimais valstybei nesusijusia kategorija ir vertėtų grįžti prie jau seniai viešoje erdvėje išsakytų siūlymų Lietuvos valdžiai įstatymiškai įteisinti „Lietuvio pasą“ – dokumentą, liudijantį ir stiprinantį pasaulio lietuvių tapatybės ryšį su Tauta ir tautiečiais, kur jie begyventų ir kokios pasaulio valstybės piliečiais bebūtų“.

Pasak J. Vaiškūno, Seimo stalčiuose laikomas Lietuvio paso įstatymo projektas turėtų būti grąžintas į politinę darbotvarkę. Priėmus šį įstatymą, būtų nenusižengiant Lietuvos konstitucijai įteisinta tarpinė institucija, leidžianti, net netekus Lietuvos pilietybės, išsaugoti ryšį su Lietuvos valstybe ir beveik visas pilietybės teikiamas teises.

Taip pat, – pasak J. Vaiškūno, – užsienio lietuviai nebūtų skirstomi į gerus ir blogus, mat politikai ir Pasaulio lietuvių bendruomenės  vadovai stumiantys daugybinės pilietybės referendumą vengia garsiai kalbėti apie tai, kad teisę į daugybinę pilietybę jie žada suteikti tik „teisingose“ pasaulio valstybėse gyvenantiems lietuviams.

„Lietuvio pasas būtų teikiamas visiems užsienyje gyvenantiems lietuviams neskirstant jų į gerus ir blogus lietuvius. Lietuvio pasas suteiktų visas Lietuvos Respublikos pilietybės suteikiamas teises, išskyrus politines teises balsuoti nacionaliniuose rinkimuose bei užimti pareigas, kuriose būtina ištikimybės Lietuvos Respublikai priesaika“, – sako J. Vaiškūnas.

Primename, kad 2019 m. gegužės 12 d. kartu su Lietuvos Prezidento rinkimų pirmuoju turu vykusiame referendume, Tauta pasisakė prieš dvigubos pilietybės įteisinimą. Referendume dėl dvigubos pilietybės balsavo 52,58 proc. visų rinkėjų. Tačiau, tam kad būtų pakeistas Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnis, turėjo pritarti 50 proc. visų Lietuvos rinkėjų. Tačiau nepritarė.